Šaltkrėtis ir temperatūra 37 po apvaisinimo: svarbiausi faktai ir patarimai

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš klausimų, dažnai kylančių moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, yra kūno temperatūros pokyčiai, pilvo skausmas, primenantis priešmenstruacinį, ar karščiavimas. Šiame straipsnyje aptarsime moters kūno temperatūros pokyčius po apvaisinimo, kūdikių pilvo dieglius, gripo poveikį nėštumui ir karščiavimą.

Kūno temperatūros pokyčiai po apvaisinimo

Moters kūno temperatūra kinta ciklo metu. Likus maždaug 24 valandoms iki ovuliacijos arba per ją, moters kūno temperatūra šiek tiek sumažėja (0,2-0,4°C). Plyšus folikului, įvykus ovuliacijai, temperatūra staiga padidėja ir antroje mėnesinių ciklo pusėje yra 0,3-1°C didesnė, negu iki ovuliacijos. Prieš ovuliaciją arba per ją dalis moterų pajunta skausmą (dažniausiai vienoje pusėje) pilvo apačioje, kuris atsiduoda ir į tiesiąją žarną.

Pilvo skausmas ankstyvojo nėštumo metu

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu daugelis moterų jaučia pilvo skausmą, primenantį priešmenstruacinį.

Pilvo skausmo priežastys

Gimdos plėtimasis: Vaikeliui augant, gimda plečiasi, o tai gali sukelti spazmus. Dauguma moterų šį jausmą apibūdina kaip panašų į skausmą prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis. Juntamos giliaus, tęstinio, vis pasikartojančios skausmo bangos.
Apvaliojo raiščio įsitempimas: Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje. Gimdai plečiantis, šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus ar atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, tarsi dūris.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu pakitusi hormonų koncentracija gali sulėtinti virškinamojo trakto darbą ir sukelti diskomfortą, įskaitant pilvo skausmą.
Implantacija: Apvaisinto kiaušinėlio implantacija į gimdos sienelę taip pat gali sukelti nestiprų, į menstruacinį panašų maudimą. Apvaisintas kiaušinėlis virsta blastocista, kuri vėliau taps kūdikio organais ir kūno dalimis. Maždaug 10-14 dienų (4 nėštumo savaitę) po apvaisinimo blastocista implantuojasi į gimdos gleivinę (endometriumą).

Implantacinis kraujavimas

Šis procesas gali sukelti implantacinį kraujavimą, kuris kartais klaidingai palaikomas lengvomis mėnesinėmis. Implantacinio kraujavimo požymiai:

Spalva: rausva, raudona arba ruda.
Kraujavimas: lengvesnis nei įprastos mėnesinės.
Skausmas: lengvas, vidutinio sunkumo ar stiprus.
Trukmė: trumpesnis nei trys dienos.

Kada sunerimti dėl pilvo skausmo?

Nors nestiprus pilvo skausmas ankstyvojo nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį, intensyvumą ir kitus lydinčius simptomus. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:

Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF

Skausmas yra stiprus, aštrus, duriantis arba nuolatinis.
Skausmą lydi kraujavimas iš makšties.
Pastebite gausias vandeningas išskyras.
Jaučiate stiprų spaudimą dubens srityje.
Skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas.
Susilpnėjo vaisiaus judesiai.

Tokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, tokias kaip:

Negimdinis nėštumas: Kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ribų (dažniausiai kiaušintakyje). Tai pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus medicininio įsikišimo.
Persileidimas: Savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės.
Placentos atšoka: Priešlaikinis placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės.
Kiaušidžių cista ar apsisukimas: Didelės cistos gali plyšti arba nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą.
Apendicitas: Ūmus apendicito priepuolis.
Šlapimo takų infekcija: Infekcija šlapimo takuose gali sukelti pilvo skausmą, deginimą šlapinantis ir dažną norą šlapintis.

Ką daryti, jei jaučiate pilvo skausmą?

Jei jaučiate nestiprų pilvo skausmą, primenantį priešmenstruacinį, galite pabandyti šias priemones:

Pailsėkite ir venkite sunkaus fizinio krūvio.
Uždėkite šiltą kompresą ant pilvo.
Gerkite daug skysčių.
Venkite maisto produktų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.
Pasitarkite su gydytoju dėl saugių skausmą malšinančių vaistų.

Svarbu prisiminti, kad kiekviena moteris nėštumą išgyvena skirtingai, ir pilvo skausmas gali būti normalus reiškinys.

Kūdikių pilvo diegliai

Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę.

Kas yra kūdikių pilvo diegliai?

Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti. Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai.

Taip pat skaitykite: Nevaisingų porų teisės po veto

Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams.

L. Reuteri poveikis kūdikių pilvo diegliams

Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija.

Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri 10e8kfv/5 lašų 1 k./d. 28 dienas. Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo simetikoną. Šių kūdikių verkimo trukmė (min./d.), kurią fiksavo tėvai, buvo lyginama su kontrolinės grupės vaikų verkimo trukme. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį (1). Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe.

Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu (2). Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. (p<0,022). L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas 50 proc. 7-ą (20 vs. 8; p<0,006), 14-ą (24 vs. 13; p<0,007) ir 21-ą gydymo parą (24 vs. 15; p<0,036). Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas (2).

Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose (p<0,002) ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako (p<0,001). Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams (1). Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti. Šiuos duomenis patvirtino ir naujausias tyrimas, atliktas su 80 natūraliai maitinamų (vien tik ar daugiau nei 50 proc. maisto iš mamos pieno) iki 5 mėnesių kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes po 40 vaikų. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri DSM 17938 10 x 8 ksv/p., o kontrolinėje grupėje - placebo. Gydymo trukmė - 21 para.

Taip pat skaitykite: Vaikų susilaukimas be pagalbinio apvaisinimo

Paaiškėjo, kad verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7-ių, tiek po 14-os, 21-os ir 28-ių gydymo dienų (p=0,001). Viso tyrimo metu vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo (3). L. reuteri DSM 17938 efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė (4). Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai, įtraukti į tyrimo grupes 3-ią gyvenimo dieną. 238 kūdikiams 30 dienų buvo duota L. Reuteri (DSM 17938; 108 ksv/p.), o 239 - placebas.

Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai (Indrio F. et al. Probiotic supplementation for prevention of functional gastrointestinal disorders in the first month of life: an Italian multicentric study.bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. po maitinimo 15-20 min.

Gripas ir nėštumas

Nėštumo metu prisidėjusi infekcinė liga - nepageidaujamas sveikatą trikdantis bei organizmo sistemų ir organų veiklą papildomai pasunkinantis veiksnys. Kaip šiuo moteriai svarbiu laikotarpiu išvengti gripo bei kitų infekcinių ligų, ar gripas gali paveikti nėščiosios ir būsimo kūdikio sveikatą? Galima nuraminti būsimąsias mamas, kad gripo virusas nesukelia jokių apsigimimų. Bet kuri sunki infekcinė liga gali sukelti komplikacijų, kurių metu gali įvykti savaiminis persileidimas. Manoma, kad paukščių gripo virusas gali turėti įtakos apsigimimams. Kol kas paukščių gripo atvejų pasaulyje palyginti nėra daug, ir išsamių tokio pobūdžio tyrimų nėra.

Susirgus gripu, vaisius gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Kitos su gripu susijusios būklės - dehidratacija (skysčių netekimas), nulemta karščiavimo ir prakaitavimo, intoksikacija bei nepakankamas toksinų šalinimas - gali turėti įtakos persileidimui arba priešlaikiniam gimdymui. Panašios pasekmės galimos nėščiai moteriai susirgus kitomis sunkiomis infekcinėmis ligomis: gelta (kai pažeidžiamos kepenys), raudonuke, vėjaraupiais (nėštumo pradžioje ir pabaigoje) ir kt. ligomis. Kai raudonuke susergama per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisiaus apsigimimų tikimybė yra 93-98 proc.

Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė - lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.

Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto). Nuo gripo skiepijama saugiomis - vadinamosiomis negyvomis - vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams - taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria.

Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio-vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos. Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1-2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms). Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų).

Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve - tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje. Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja. Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas. Tinkamai gydyti medikamentais. Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami. Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare. Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų.

Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo. Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus. Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat - ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą).

Karščiavimas

Visų pirma - karščiavimas naudingas. Tai yra apsauginė mūsų organizmo reakcija į infekciją. Kai temperatūra didesnė, dalis virusų ir bakterijų nustoja daugintis (kai lauke, pavėsyje, daugiau nei 38 oC, tai ir žmonės nelabai noriai dauginasi), o dalis net miršta. Ir mūsų kūnas kelia temperatūrą, kad išvarytų iš patalpų nepageidaujamus lankytojus, kaip ir kaimo pirties senbuviai vis paduoda garo ant akmenų, norėdami išvaryti iš garinės atvykusį iš miesto hipsterį veganą. Ir kartais mūsų kūnas pasijaučia nepatogiai ir pervargęs, kaip ir kaimo pirties senbuviai po pusvalandžio, kai veganas, pasirodo, ne toks jau ir slabakas. Tikras patologinis karščiavimas - kai temperatūra daugiau nei 42 oC. Tada iš tikrųjų baigia „suvirti“ ne tik bakterijų, bet ir mūsų baltymai. Ir tikrai nereikia bandyti net priartėti prie tokios temperatūros, norint išžudyti ligos sukėlėjus. Nes kuo aukštesnė temperatūra, tuo sunkiau ją numušti. Karščiavimas daugiau nei 40 oC esant infekcijai dažnai laikomas pakankamai aukštu, kad tikrai reikėtų jį mažinti.

Kada mažinti temperatūrą?

Dažniausios rekomendacijos stengtis nemušti temperatūros, kol ji nepakilo iki 38-38,5 laipsnių. Bet, kaip ir visos rekomendacijos, kurias bandoma pritaikyti visiems, dažnai netinka daugeliui. Temperatūra - ne liga. Visada vertinkime bendrą būklę: 39 oC, bet vaikas linksmas ir aktyvus, arba mamai 40 oC, bet ji baigia plauti grindis, - galime palaukti su vaistais. O štai jei tėčiui 37,5 oC, bet jis mieguistas, nevalgus ir net televizoriaus nežiūri, - kažkas negerai.

Jei yra buvę traukulių dėl karščiavimo - neleidžiame karščiuoti daugiau nei 38 oC. Ne dėl to, kad traukuliai labai pavojingi arba tai paveiks vaiko raidą, o tiesiog dėl vaiko ir tėvų ramybės bei geros savijautos (gera sergančiojo savijauta - irgi siektinas tikslas). Mažo svorio vaikai ar močiutės perkaista greičiau ir jiems didesnė temperatūra gali būti pavojinga, todėl irgi nereikia užsižaisti. Dėl tų pačių priežasčių galime numušti ir žemesnę, bet labai varginančią temperatūrą suaugusiems. Jeigu reikia išeiti iš namų, išsimiegoti naktį, neprotinga tai daryti karščiuojančiam, tad galima griebtis vaistų. Ir kad pagaliau nebegirdėtume vyro dejonių. Bet dar labiau neprotinga prisigėrus vaistų eiti į darbą. Todėl mušam temperatūrą labiau išimties tvarka nei rutiniškai.

Leiskime organizmui „pasigydyti“ karščiu porą valandų. Jeigu Jūsų mažasis jaučiasi gerai, žaidžia, geria skysčių, noriai valgo, o didysis pavalgęs dar ir priekabiauja, leiskite patiems susitvarkyti per 2 valandas. Jeigu lieka aukštas karščiavimas arba jeigu blogėja būklė, suduokite vaistų, nebekankinkite tėčio, o pati toliau žaiskite su vaiku ir stebėkite jo būklę dar daugiausia valandėlę. Ilgas karščiavimas labiau sekina, negu padeda, ir laikyti temperatūrą kelias paras neprasminga.

Normali temperatūra

Medicinoje nėra absoliučių skaičių ir absoliučių tiesų (išskyrus vieną - niekas amžinai negyvensime). Ir temperatūros pokyčiai priklauso nuo medžiagų apykaitos greičio, aktyvumo, paros laiko, lyties, amžiaus ir dar daugelio kintamųjų. Normali temperatūra gali būti iki 37,2 oC, jei nėra kitų simptomų. Ypač vakarais, kai per dieną „prisigaminome“ karščio raumenyse ir prisivalgėme šildančio maisto. Moterims didesnė temperatūra ir rytais būna 10-19 ciklo dieną (tuo paremtas vienas iš pastojimo (nepastojimo) dienų skaičiavimas). Per šilta apranga, karšta arbata, fizinis aktyvumas, netaisyklingas temperatūros matavimas moderniais matuokliais - štai kiek nedidelio temperatūros padidėjimo priežasčių. Temperatūrą daugiau nei 37,2 oC jau galime vadinti subfebriliu karščiavimu ir ieškoti jo priežasties.

Kaip numušti temperatūrą be vaistų?

Skysčiai, šilumos ir drėgmės komfortas, patogūs rūbai, kad greitai sugertų prakaitą ir laisvai vėdintųsi oda, - tai yra normalus ir tinkamiausias karščiavimo gydymas. Alkoholis pagerina šilumos atidavimą aplinkai, tačiau dar paslopina ir termoreguliacijos centrą, ir motyvaciją gydytis (tada karščiuodamas nebejauti karščio, bet vis dar jauti norą lengvai pašėlti). Skysčiai reikalingi prakaitavimui paskatinti, o prakaitavimas reikalingas temperatūrai mažinti - tai mūsų pagrindinis vėsinimosi būdas. Prakaitas garuoja, o tam, kad skystis virstų garais, reikia daug energijos - ją pasiima nuo karštos odos. Todėl svarbu, kad prakaitas garuotų, o ne varvėtų.

Kai krečia šaltis, kai galūnės ir nosytė dar šaltos, kai viską skauda, dantukais kalena ir verkšlena, kad šalta, - tada reikia jį šiltai apkloti, duoti daug karštų skysčių, medaus, padėti šalia šildyklę ir atsigulti pačiai, glostyti ir liūliuoti. Nes tai požymiai, kad Jūsų vyrui kyla temperatūra. Ir tokiais momentais jos mažinti nereikia - nepadės. Tada temperatūrą reikia kuo greičiau pakelti: vyrą sušildyti ir pakaitinti, kad jis nesikankintų. Ir galima palaikyti trumpam šiek tiek didesnę, kad virusai pasijaustų nepageidaujami ir pabėgtų iš organizmo kaip veganas iš garinės. Bet kai po vienos dviejų valandų vyrui ir kvėpuoti sunkiau, ir kliedėti pradeda (uošvienę mama vadina), ir akių baltymai kaip kiaušinis suvirti baigia, tai laikas vyrą vėsinti - perrengti sausai, pakeisti patalynę ir apkloti lengvai, kad oras laisvai vaikščiotų. Su vaiku daryti tą patį, tik dėmesio ir užuojautos galima mažiau.

Kaip numušti temperatūrą vaistais?

Jei temperatūra aukštesnė kaip 39 oC, beveik niekada nenumušime su vaistais daugiau nei 2 laipsniais. O vaistai veikia iki 4-8 valandų. Todėl, jei temperatūra sumažėja kelioms valandoms ir 2 laipsniais, tai ji krenta. Ir jei savijauta tuo laiku pagerėja, tai manome, kad viskas ne taip jau ir blogai. Nustojus veikti vaistui ji vėl pakils - tai normalu.

Aspirinas ir analginas nevartotini temperatūrai mažinti, nes sukelia rimtų ir pavojingų gyvybei komplikacijų (visų pirma - vaikams), kai vartojami būtent esant infekcijai. Ką daryti? Mylėti, vėsinti, girdyti ir tiksliai apskaičiuoti dozes: gal suduodate per mažai? Sudarykite dirbtinį prakaitą. Šilto vandens dubenėlis, minkšta šluostė, pamerkiame ją į vandenį, išgręžiame beveik iki sausumo ir nušluostome nuo galvos iki kojų nurengtą iki nuogumo karščiuojantįjį. Kol iki kojyčių prieisime, kakta jau bus sausa. Apverčiame ant pilvo ir pakartojame procedūrą. Trys keturi pašluostymai ir vaikas vėsta, karščiavimas krenta tais pačiais 2 laipsniais, o vaistai neleidžia kurį laiką jam padidėti. Būdas veiksmingas tik karščiuojant daugiau nei 38,5 oC (kitaip negaruoja taip greitai). Šlapimo, degtinės, acto naudoti nepatartina dėl kvapo, smarvės, akių ašarojimo ir degtinės įsisavinimo per odą, o pilti šaltą vandenį ant karščiuojančiojo draudžia net Ženevos konvencija.

tags: #po #apvaisinimo #saltkretis #ir #temperatura #37