Pirmoji Komunija Vaikams: Kelias į Sutaikinimą ir Eucharistiją

Eucharistija - tai viso krikščioniškojo gyvenimo šaltinis ir viršūnė, nes tai pats Kristus. Bažnyčia, ištikima Viešpaties nurodymui, nuolat daro tai, ką Jis darė savo kančios išvakarėse, kai mylėdamas savuosius, parodė savo meilę iki galo. Nuo pat pradžių Bažnyčia ištikimai vykdė Viešpaties nurodymą apaštalams švęsti Eucharistiją iki Jam sugrįžtant.

Pasirengimas Pirmajai Išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai

Pradedantys ketvirtą klasę vaikai savo parapijose yra ruošiami Eucharistijos sakramentui. Pasirengimo pamokos vyksta parapijos namuose visus mokslo metus (registracija vyksta bažnyčioje rugsėjo mėnesį). Besiruošiantieji priimti Pirmąją Šv. Komuniją kartu su savo tėveliais sekmadieniais dalyvauja Šv. Mišiose.

Vaikai, norintys priimti šiuos sakramentus, turi iki rugsėjo vidurio užsiregistruoti bažnyčioje. Ruošimosi minėtiems sakramentams trukmė - vieneri mokslo metai, kviečiant vaikus vienam užsiėmimui per savaitę. Vaikai ir jų šeimos nariai raginami dalyvauti sekmadienio ir privalomų švenčių šv. Mišiose. Užsiėmimai parapijos namuose vyksta nustatytomis dienomis. Suaugusieji Sutaikinimo, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams ruošiami atskirai.

Į Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus vedančios katechezės uždavinys - lydėti vaiką jo tikėjimo augimo kelionėje, todėl svarbu, kad vaikas tikėjimo tiesų pažinimą ir bendruomeniškumo jausmą įgytų laipsnišku ir sistemingu dalyvavimu parapijos susitikimuose. Pasiruošimas Pirmajai Komunijai apima ne tik katechezės pamokas, bet ir aktyvų dalyvavimą parapijos gyvenime, įskaitant vaikų chorą ir patarnavimą Šv. Mišiose.

Pasirengimo etapai

• Registracija: Vaikai, norintys priimti sakramentus, registruojami bažnyčioje iki rugsėjo vidurio.
• Užsiėmimai: Vyksta vieną kartą per savaitę, viso 28 susitikimai per mokslo metus.
• Dalyvavimas Mišiose: Vaikai ir jų šeimos nariai raginami dalyvauti sekmadienio ir privalomų švenčių šv. Mišiose.
• Alfa kursas tėvams: Tėvams skirtas „Alfa“ kursas, susidedantis iš 11 susitikimų.
• Vaikų choras ir patarnavimas: Vaikai kviečiami į vaikų chorą ir patarnauti Šv. Mišiose.

Atgailos Sakramentas: Sutaikinimas su Dievu ir Bažnyčia

Atgaila ir Sutaikinimu vadinamas Bažnyčios sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Kas nusideda, pažeidžia Dievo garbę ir Jo meilę, savo paties, kaip Dievo vaiku būti pašaukto žmogaus, kilnumą. Taip pat sužeidžiama Bažnyčios dvasinė gerovė. Bažnyčia moko, kad priimantiems Atgailos sakramentą Dievas gailestingai atleidžia Jam padarytus įžeidimus. Per šį sakramentą atgailaujantys sutaikinami su bažnytine bendruomene, kurią sužalojo nusidėdami.

Taip pat skaitykite: Švietimo židinys Žemaitijoje

Kristus galią atleisti nuodėmes pavedė apaštalams bei jų įpėdiniams. Bažnyčia savo malda, gyvenimu ir veikimu visada išlieka atleidimo ir sutaikinimo ženklas bei įrankis. Kristaus vardu atleisti nuodėmes gali tik išrišimo galią iš bažnytinės valdžios gavę kunigai.

Kas nori susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia, turi išpažinti kunigui visas prisimenamas sunkiąsias nuodėmes, kurių dar nėra išpažinęs. Tam iš anksto reikia rūpestingai atlikti sąžinės patikrinimą. Bažnyčia labai pataria išpažinti ir lengvąsias nuodėmes.

Atgaila ir Sutaikinimu vadinamas Bažnyčios sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Kas nusideda, pažeidžia Dievo garbę ir Jo meilę, savo paties, kaip Dievo vaiku būti pašaukto žmogaus, kilnumą. Taip pat sužeidžiama Bažnyčios dvasinė gerovė. Bažnyčia moko, kad priimantiems Atgailos sakramentą Dievas gailestingai atleidžia Jam padarytus įžeidimus. Per šį sakramentą atgailaujantys sutaikinami su bažnytine bendruomene, kurią sužalojo nusidėdami. Kristus galią atleisti nuodėmes pavedė apaštalams bei jų įpėdiniams. Bažnyčia savo malda, gyvenimu ir veikimu visada išlieka atleidimo ir sutaikinimo ženklas bei įrankis. Kristaus vardu atleisti nuodėmes gali tik išrišimo galią iš bažnytinės valdžios gavę kunigai. Kas nori susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia, turi išpažinti kunigui visas prisimenamas sunkiąsias nuodėmes, kurių dar nėra išpažinęs. Tam iš anksto reikia rūpestingai atlikti sąžinės patikrinimą. Bažnyčia labai pataria išpažinti ir lengvąsias nuodėmes.

Atgailos Sakramento reikšmė

• Dievo įžeidimas: Nuodėmė yra Dievo įžeidimas, bendravimo su Juo nutraukimas.
• Bendrystės su Bažnyčia pažeidimas: Nuodėmė pažeidžia bendrystę su Bažnyčia.
• Atleidimas ir sutaikinimas: Atgailos sakramentas suteikia Dievo atleidimą ir sutaikinimą su Bažnyčia.

Pasirengimas Atgailos Sakramentui

• Sąžinės patikrinimas: Rūpestingai apmąstykite savo veiksmus, mintis ir žodžius, kad prisimintumėte nuodėmes.
• Gailestis: Pajuskite skausmą dėl padarytų nuodėmių ir pasiryžkite daugiau nebenusidėti.
• Nuodėmių išpažinimas: Atvirai ir nuoširdžiai išpažinkite savo nuodėmes kunigui.
• Atsilyginimas: Atlikite kunigo skirtą atgailą ir stenkitės atitaisyti nuodėmės padarytą žalą.

Kaip atlikti gerą išpažintį

1. Prisiminti nuodėmes. Galite naudotis maldaknygės sąžinės sąskaita, 10 Dievo įsakymų, 7 didžiųjų ydų sąrašu, arba trejopais santykiais su Dievu, artimu ir savimi.
2. Gailėtis dėl nuodėmių ir pasiryžti daugiau nebenusidėti. Jeigu po išpažinties planuotume vėl sąmoningai daryti tuos pačius blogus darbus, išpažintis negaliotų ir negautume Dievo atleidimo.
3. Išpažinti nuodėmes kunigui. Svarbu išpažinti sunkias nuodėmes, t. y. tas, kurias darėme laisva valia ir sąmoningai suvokdami, kad tai sunkūs dalykai.
4. Atlikti kunigo skirtą atgailą. Kunigas paprastai duoda nedidelę atgailą, pvz. sukalbėti tris „Tėve mūsų”, kad mokytų mus už savo padarytą blogį atsilyginti malda, gerais darbais.
5. Atitaisyti padarytą blogį. Neužtenka susitaikyti su Dievu, turime susitaikyti ir su artimu, kuriam padarėme skriaudą. Kur įmanoma, turime atitaisyti savo nuodėmių pasekmes.

Kaip elgtis atėjus pas kunigą prie klausyklos

1. Turime pasisveikinti su kunigu: „Garbė Jėzui Kristui”, tuomet, jei galime, priklaupti.
2. Toliau kalbame šiuos ar panašius žodžius (nieko baisaus, jei pasakysite tai savais žodžiais): „Išpažinties paskutinį kartą buvau prieš… (nurodoma kada paskutinį kartą ėjote išpažinties, jei pirmą, pasakoma kad pirmą kartą), Gerajam Dievui nusidėjau šiomis nuodėmėmis…(išvardijamos nuodėmės). Daugiau neprisimenu, gailiuosi ir žadu pasitaisyti. Prašau atgailos ir išrišimo”.
3. Tuomet kunigas duoda mums naudingų dvasinių patarimų ir skiria atgailą.
4. Prieš išrišimo maldą jis sako mums gailėtis (pvz. kalbėti maldą: „Jėzau, pasitikiu Tavimi, pasigailėk manęs nusidėjėlio”) ir kalba tokią maldą: „Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir priskėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš nuodėmių vardą Dievo - Tėvo, ir Sūnaus, iš Šventosios Dvasios.”
5. Tada persižegnojame ir atsakome: „Amen.”
6. Kunigas atsisveikina panašiais žodžiais: „Viešpats atleido tau tavo nuodėmes. Eik ramybėje.” Atsakome: „Dėkoju Dievui”.

Dėmesio! Jei kokią nors svarbesnę nuodėmę sąmoningai nuslepiame (pvz., mums gėda ar bijome tai išpažinti), tuomet išpažintis negalioja, nes Dievas negali atleisti to, ką nuo Jo slepiame. Nebūtina vardinti visų smulkmenų, galime tiesiog konkrečiai įvardinti sunkią nuodėmę. Jei nenorėdami nuslėpti pamirštame išpažinti kokią sunkią nuodėmę, reikia ją pasakyti sekantį kartą einant išpažinties.

Kaip pasiruošti išpažinčiai

1. Sąžinės patikrinimas: apžvelkite savo mintis, žodžius ir veiksmus, atsižvelgdami į Dievo įsakymus ir Bažnyčios mokymą.
2. Gailestis: apgailestaukite dėl padarytų nuodėmių, pripažindami, kad įžeidėte Dievą ir pakenkėte sau bei kitiems.
3. Pasiryžimas pasitaisyti: tvirtai nuspręskite vengti nuodėmių ateityje ir stengtis gyventi pagal Evangeliją.
4. Nuodėmių išpažinimas: nuoširdžiai ir atvirai išpažinkite savo nuodėmes kunigui, nieko neslėpdami ir nebandydami pateisinti savo veiksmų.
5. Atgaila: atlikite kunigo paskirtą atgailą, melsdamiesi už atleidimą ir stengdamiesi atitaisyti padarytą žalą.

Nuodėmės pavyzdžiai

• Nedalyvavimas sekmadienio šv. Mišiose: sąmoningas praleidimas sekmadienio šv. Mišių be svarbios priežasties.
• Nepagarba Švč. Sakramentui: netinkamas elgesys bažnyčioje, nerodantis pagarbos Švč. Sakramentui.

Eucharistijos Šventimas - Šv. Mišios

Šv. Mišios - tai Kristaus ir visos Bažnyčios, o ne atskiro tikinčiojo, Auka, todėl Bažnyčia kviečia mus šv. Pilnas dalyvavimas šv. Mišiose yra tada, kai jose dalyvaujame nuo pradžios iki pabaigos ir jų metu priimame Šv. Komuniją. Jei dėl kokių nors priežasčių tikintysis negali jos realiai priimti, tuomet reikia stengtis, sužadinus savyje troškimą, kviesti Viešpatį dvasinei vienybei. Šv. Komunijos galime eiti dažnai, net kasdien, jei neturime sunkios nuodėmės. Pageidautina, kad šv. Komunija būtų priimama šv. Mišių metu, prie Viešpaties stalo artinantis drauge su visais tikinčiaisiais.

Taip pat skaitykite: Pirmosios sovietinės kartos iššūkiai

Sąmoningai dalyvaujame šv. Mišių šventime tada, kai suprantame jų sąrangą, liturgijos prasmę, apeigų reikšmę ir savo dvasia įsijungiame į Bažnyčios maldą bei Kristaus auką. Bendrai dalyvaujame šv. Mišiose tuomet, kai drauge su visa bendruomene meldžiamės, giedame, atsakome į kunigo kreipinius, stojame ar klaupiame, kaip tai numato liturgijos eiga. Šv. Žodžio liturgijoje mes klausome Dievo Žodžio ir Bažnyčios mokymo, išpažįstame savo tikėjimą bei meldžiame Dievą, prašydami malonių sau ir visai Bažnyčiai.

Aukos liturgijoje švenčiame tris svarbius momentus: aukojimą, perkeitimą ir susivienijimą (Šv. Komuniją). Aukojimo metu atnešame duoną ir vyną kaip mūsų atnašą Dievui, į kurią mes sudedame savo darbą, troškimus, džiaugsmus ir kančias. Perkeitimo metu Kristaus žodžių bei veikimo jėga ir Šventosios Dvasios galia duona ir vynas tampa Kristaus Kūnu ir Krauju - sudabartinama (t. y. tampa mums aktualia) vieną kartą ir visiems laikams Kristaus ant kryžiaus paaukotoji auka, kuria Jis mus sutaikino su Dievu. Susivienijimo arba vienybės pokylio metu, valgydami tą pačią sulaužytą Duoną ir gerdami iš vienos Taurės, mes tikrai ir realiai vienijamės su Kristumi ir tarpusavyje.

Eucharistijos reikšmė

• Vienybė su Kristumi: Šv. Komunija tvirčiau suvienija tikintįjį su Viešpačiu.
• Antgamtinio gyvenimo ugdymas: Ši vienybė su Kristumi ugdo ir išskleidžia žmoguje antgamtinį gyvenimą, padidina pašvenčiamąją malonę ir suteikia veikiančiųjų malonių, kurios padeda ugdyti dorybes.

Šv. Mišių struktūra

• Žodžio liturgija: Dievo Žodžio klausymas, tikėjimo išpažinimas ir maldos.
• Aukos liturgija:
  • Aukojimas: duonos ir vyno atnešimas.
  • Perkeitimas: duonos ir vyno virtimas Kristaus Kūnu ir Krauju.
  • Susivienijimas (Šv. Komunija): tikinčiųjų susivienijimas su Kristumi ir tarpusavyje.

Eucharistijos Priėmimas - Šv. Komunija

Kas nori priimti Kristų eucharistinėje Komunijoje, turi būti malonės būklėje. Jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, negali priimti Eucharistijos, jei prieš tai nėra gavęs atleidimo Sutaikinimo sakramentu.

Sąlygos Vaisingam Šv. Komunijos Priėmimui

• Pašvenčiamosios malonės stovis: Būtina būti pašvenčiamosios malonės stovyje, todėl, jei turite sunkią nuodėmę, reikia atlikti sakramentinę išpažintį, antraip padarytumėte šventvagystės nuodėmę. Turint lengvų nuodėmių galima eiti Šv. Komunijos, prieš tai šias nuodėmes apgailėjus ir už jas Viešpaties atsiprašius.
• Eucharistinis pasninkas: Bažnyčioje galioja eucharistinio pasninko reikalavimas, būtent 1 val. susilaikyti nuo valgio (pasninko nelaužo vanduo ar vaistų vartojimas).
• Pagarba ir troškimas: Labai svarbi pagarbaus Šv. Komunijos priėmimo sąlyga - susitikimo su Kristumi troškimas.
• Padėkos malda: Priėmus Šv. Komuniją, t. y. priėmus patį Viešpatį, reikia bent keliolika minučių susitelkti padėkos maldai.

Malonės, Gaunamos Priimant Šv. Komuniją

• Gilesnis suvienijimas su Kristumi: Kristaus Kūno ir Kraujo priėmimu Šv. Komunija tikintįjį tvirčiau suvienija su Viešpačiu.
• Antgamtinio gyvenimo ugdymas: Ši vienybė su Kristumi ugdo ir išskleidžia žmoguje antgamtinį gyvenimą: padidina pašvenčiamąją malonę ir suteikia veikiančiųjų malonių, kurios padeda ugdyti dorybes.

Pirmosios Komunijos diena

Priimant pirmąją komuniją, svarbu tinkamai pasiruošti. O pirmos komunijos dieną (bei visomis tolimesnėmis eucharistijos priėmimo dienomis), laikytis pasninko: t.y. iki komunijos priėmimo nevalgyti apie 1 val., maldingai nusiteikti, atgailauti už savo nuodėmes, susikaupti ir aktyviai dalyvauti visų šv. Mišių metu. Pirmosios komunijos dieną, vaiko apranga nebūtinai turi būti labai puošni, tačiau svarbu, kad ji būtų balta. Ši spalva simbolizuoja ne vien tik šventiškumą, bet ir vidinį švarumą bei tyrumą. Be baltos aprangos - vaikas privalo turėti krikšto žvakę. Jei jos neturi išsaugojęs - tinka ir naujai įsigyta. Liturginių iškilmių metu, prieš priimant Eucharistiją, žvakė yra uždegama nuo Paschalo - Velykų žvakės, kuri žymi Kristaus Šviesą. Iškilmių metu vaikai atsineša su savim tėvų ar krikšto tėvų dovanotas maldaknyges, kryželius arba rožančių. Visa tai kunigas pašventina. Šie daiktai tai nėra beprasmė šventės atributika. Jie turi svarbią reikšmę tolimesniame vaiko krikščioniškame gyvenime. Maldaknygė reikalinga sukalbėti maldą po Komunijos, giedoti giesmes ar pasiruošti šv. Mišioms. Rožančius - tai maldos įrankis. Beje, rožinio kalbėjimas neturėtų vykti šventų Mišių metu, nes Mišios yra didžiausia malda krikščionio gyvenime.

Pirmosios Komunijos dienos atributai

• Balta apranga: Simbolizuoja šventiškumą, vidinį švarumą ir tyrumą.
• Krikšto žvakė: Uždegama nuo Paschalo, žyminčio Kristaus Šviesą.
• Maldaknygė, kryželis arba rožančius: Kunigo pašventinti daiktai, turintys svarbią reikšmę tolimesniame vaiko krikščioniškame gyvenime.

Taip pat skaitykite: Kodėl kūdikiui reikia kepurytės

tags: #pirmoji #komunija #vaikiskos #nuodemes