Nepageidaujamas nėštumas: statistika, pasirinkimai ir pasekmės

Nepageidaujamas nėštumas yra sudėtinga situacija, kuri paliečia tiek moterį, tiek vyrą. Svarbu suprasti, kad ne visada neplanuotas nėštumas yra nenorimas, kartais jis gali tapti netgi labai laukiamu. Tačiau, susidūrus su nepageidaujamu nėštumu, svarbu žinoti galimus pasirinkimus, pasekmes ir kur kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime nepageidaujamo nėštumo statistiką, pasirinkimus, kontracepcijos būdus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia tema.

Nepageidaujamo nėštumo statistika

Kasmet įvairiose pasaulio šalyse atliekama apie 30-40 mln. legalių ir 10-20 mln. nelegalių abortų. Tai rodo, kad nepageidaujamas nėštumas yra opi problema visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet atliekama apie 5000 abortų. Ši statistika atspindi tragiškas istorijas moterų, kurios pastojo netikėtai, nesulaukė palaikymo ir turėjo priimti sunkų sprendimą.

Pasirinkimai įvykus neplanuotam nėštumui

S.Nevierienė teigia, kad pasirinkimai yra keli:

  • Gimdyti.
  • Nėštumą nutraukti.
  • Pagimdyti ir palikti vaikelį ligoninėje arba gyvybės langelyje.
  • Kartais moterys nori nėštumą nutraukti, bet įvyksta savaiminis persileidimas.

Svarbu pabrėžti, kad priimant sprendimą dėl nėštumo, reikia atsižvelgti į savo emocinę ir psichologinę būklę. Jeigu jaučiatės emociškai prastai, vertėtų pasikalbėti su partneriu, artimaisiais arba ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos.

Pagalba ir palaikymas

Susidūrus su neplanuotu nėštumu, labai svarbu kreiptis pagalbos. S. Nevierienė pataria pirmiausia kalbėtis su artimaisiais, kuriais galima pasitikėti. Jei tokių nėra, visada galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. R. Liutkevičienė priduria, kad besilaukiančios ar nėštumą įtariančios merginos visada turėtų kreiptis ir į ginekologą. Gydytojo žodis labai svarbus, ypač jei moteris bent kiek nori gimdyti.

Taip pat skaitykite: Kada daryti echoskopiją nėštumo pradžioje?

Labiausiai pažeidžiama - pastojusi jauna netekėjusi mergina. Ji dažnai yra išlaikoma tėvų, kurių sprendimas dėl kūdikio likimo dažnai yra lemiamas. Gydytojas turėtų labai subtiliai įvertinti šeimos situaciją. Gal nepilnametė dukra pastojo ir savo nėštumą nuo tėvų slepia? Gydytojas turėtų neskubėti daryti aborto, pakalbėti, padrąsinti jauną pacientę.

Kaip pranešti žinią tėvams?

S. Nevierienė teigia, kad tai priklauso nuo santykio su tėvais. Kiekvienas savo tėvus pažįsta geriausiai. Gal paprasčiau bus pranešti šią žinią su kažkuo: su sese, broliu ar partneriu. Bet norėtųsi, kad tėvai negąsdintų savo vaikų, nes baimė, deja, kartais turi įtakos labai liūdnai nėštumo baigčiai. R. Liutkevičienė priduria, kad daug kas priklauso ir nuo santykių su tuo žmogumi, nuo kurio pastojai. Jei tai atsitiktiniai santykiai, yra vienaip, tu lieki visiškai viena. Tada baisiau ir pranešti. Be to, svarbu, kokio amžiaus būdama mergina pastojo. Jei 16-18 metų, pas gydytoją ji gali eiti ir viena. Bet jei tai mergina iki 16 metų, privalomai turi būti informuojami tėvai. O jei iki 14 metų - dar ir teisėsaugos institucijos.

Abortas: medicininiai ir teisiniai aspektai

R. Liutkevičienė paaiškina, kad medicininiu požiūriu abortas yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Tai gali būti savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas arba nėštumo nutraukimas moters pageidavimu. Lietuvoje nutraukti nėštumą moters pageidavimu galima iki 12 savaitės. Iki 22 savaitės galima nutraukti, jei yra kokie nors rimti sveikatos sutrikimai.

Amžiaus apribojimai nėštumo nutraukimui:

  • Jei mergina pastoja iki 14 metų, nėštumo nutraukimas gali būti vykdomas tik gavus teismo patvirtinimą.
  • Iki 16 metų reikia vieno iš tėvų sutikimo.
  • Iki 18 metų tėvų sutikimas pageidautinas, bet nėra būtinas.
  • Virš 18 užtenka vien moters pageidavimo.

Kaina priklauso nuo to, kur moteris nusprendžia tai daryti. Jei nėštumo nutraukimas yra daromas moters pageidavimu, jis yra mokamas. Kaina skirsis, priklausomai nuo to, ar darote tai valstybinėje įstaigoje, ar privačioje. Iki 6 savaičių atsiurbimai gali būti daromi ir ambulatoriškai, o vėliau - tik stacionare.

Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio

Medikamentinis abortas

Medikamentinis abortas - tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Nuo 2023 m. ji oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Manoma, kad medikamentinis abortas - saugus ir veiksmingas būdas eliminuoti nepageidaujamą nėštumą. Atliekant medikamentinį abortą neprireiks nei operacijos, nei nuskausminimo.

Medikamentinį abortą galima atlikti, jei nėštumas tęsiasi ne ilgiau nei 9 sav. (skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos). Nėštumui nutraukti naudojami vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas. Užsienio šalyse nėštumui nutraukti skirti vaistai gali būti ne tik geriami įprastai (per burną), bet ir dedami po liežuviu, tarp dantų ir skruosto ar į makštį (lėtai tirpstančios tabletės), taip pat vaistai gali būti leidžiami (kaip metotreksatas). Kai vaistai vartojami ne per skrandį, gali sumažėti šalutinis poveikis ir padidėti medikamento veiksmingumas.

Medikamentinio nėštumo nutraukimo metu vartojami vaistai sukelia kraujavimą iš makšties ir pilvo spazmus. Stiprus kraujavimas (jei įklotą tenka keisti kas 30-60 min.) gali trukti iki 3 val. Norint sumažinti infekcijų riziką bent 2 sav. vengti lytinių santykių ir į makštį nedėti tamponų. Paprastai praėjus 2 sav. atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant įsitikinti, kad nėštumas sėkmingai nutrauktas.

Vakuumine aspiracija

Nepaisant medikamentinio aborto privalumų, vis tik dažniau moterys yra linkusios rinktis kitą ankstyvo nėštumo nutraukimo metodą - vakuuminę aspiraciją (vadinamąjį atsiurbimą, išvalymą).

Aborto pasekmės

R. Liutkevičienė teigia, kad rizikos ir galimos komplikacijos gali būti po bet kokios chirurginės intervencijos. Gali būti infekcijos rizika, gimdos pradūrimo rizika, kraujavimo rizika. Bet dažniausiai tų komplikacijų nebūna. S. Nevierienė priduria, kad psichologinės pasekmės gali būti įvairios. Iš pradžių žmogus gali jausti palengvėjimą. O kitoms, atvirkščiai - iš pradžių būna labai sudėtinga, bet jos bando nustumti savo jausmus, kurie išlenda po daug metų. Taip pat abortą gali lydėti depresija, priklausomybių išsivystymas. Moteris gali pradėti kaltinti ir gydytojus, ir tėvus, ir partnerį. Visus, kas jos nesustabdė nuo tokio sprendimo. Porų skyrybos yra labai dažnos po aborto. Anot statistikos, net 70 proc. porų išsiskiria po nėštumo nutraukimo.

Taip pat skaitykite: Auklė Makfi ir didysis sprogimas

Tačiau abortas nėra ta procedūra, kuri ateityje galėtų sutrukdyti moteriai pastoti. Bet vienos taisyklės visoms taikyti negalima. Yra moterų, turėjusių nėštumo nutraukimą, o vėliau besigydančių nevaisingumą.

Kontracepcija: būdai ir efektyvumas

R. Liutkevičienė teigia, kad kontracepcijos priemonės skirstomos pagal savo efektyvumą. Yra labai efektyvios, efektyvios ir mažiau efektyvios.

  • Mažiau efektyvios priemonės: prezervatyvai, natūralus šeimos planavimas, mėnesinių skaičiavimas.
  • Efektyvesnės priemonės: kontraceptinės tabletės, hormoniniai pleistrai, žiedai.
  • Pačios efektyviausios priemonės: spiralės arba implantai.

Svarbu įsidėmėti, kad moterys, kurios neturi pastovaus lytinio partnerio, turi įsidėmėti, kad tokia kontracepcija apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Išskyrus prezervatyvus, bet ir jis nėra 100 proc. Dėl to, net ir vartojant kontracepciją, rekomenduojama naudoti prezervatyvus, kurių yra tiek moteriškų, tiek vyriškų. Nors moteriški Lietuvoje nėra populiarūs. S. Nevierienė priduria, kad pastojimas galimas su bet kuriomis priemonėmis.

Šiuolaikinė veiksminga ekstrinė ir įprasta kontracepcija - tai prezervatyvai, gimdos spiralės ir hormoninės tabletės. Hormoniniai preparatai 99,9 proc. apsaugo moterį nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau rezultatas priklauso nuo to, ar preparatas yra tinkamai vartojamas. Jeigu moteris pastojo, nors vartojo hormoninių preparatų, tikėtina, jog ji netinkamai vartojo šias tabletes ar pamiršo jų laiku išgerti.

Hormoninės tabletės

Pastarosios yra populiariausia kontracepcijos rūšis Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, kur jas vartoja 30-60 proc. nėštumo besisaugančių moterų. Lietuvoje šių tablečių vartoja tik 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Hormoninės tabletės teigiamai veikia bendrą moters sveikatos būklę: menstruacijų ciklas tampa reguliarus, mėnesinės - neskausmingos, trumpesnės ir negausios; dėl geležies trūkumo rečiau susergama mažakraujyste, nes menstruacijų metu mažiau netenkama kraujo. GK mažina osteoporozės riziką, rečiau susiformuoja kiaušidžių cistos, kurias reikia operuoti, moteris rečiau serga gerybinėmis krūties ligomis. Taip pat GK nemažina vaisingumo (per pirmuosius 3 mėnesius pastoja 50 proc.

Atsižvelgiant į estrogeno dozę ir gestageną, hormoninės tabletės skirstomos į I, II ir III kartos geriamuosius kontraceptikus. Pirmosios kartos didelių hormonų dozių kontraceptinės tabletės jau net nebegaminamos. Antrosios kartos preparatai pasaulyje dar labai plačiai vartojami. Tačiau pačios moderniausios - trečiosios kartos kontraceptinės tabletės. Pastaruoju metu Lietuvoje jos yra populiariausios. Moterims iki 18 metų hormoninių tablečių skiriama ne tik kontracepcijai, bet ir mėnesinių ciklui reguliuoti, priešmenstruaciniam sindromui gydyti.

Moterų baimė susirgti vėžinėmis ligomis GK yra nepagrįsta. Kodėl? Geriamieji kontraceptikai ne tik nedidina šių ligų rizikos, bet priešingai - 40-50 proc. sumažina galimybę susirgti gimdos gleivinės vėžiu ir 50-80 proc. - kiaušidžių vėžiu. Vartojant kontraceptikų dvejus metus rizika susirgti gimdos ar kiaušidžių vėžiu sumažės du kartus. Tiriant nebuvo įrodyta, kad vartojusios kontarcepcinių tabletčių krūties vėžiu dažniau sirgtų už moteris, negėrusias šių vaistų. Tačiau yra ir duomenų, kad jaunesnėms nei 35 metų moterims ilgą laiką, t.y.

Nereikėtų rekomenduoti vartoti GK, jei moteris serga (ar sirgo) kraujagyslių ligomis, ypač tromboflebitu, ūmine kepenų, tulžies pūslės liga, sunkia migrena, komplikuotu cukriniu diabetu, epilepsija. Mažai sveriančios moterys, vartodamos GK, dažniau jaučia pykinimą, vėmimą, krūtų pabrinkimą, raumenų “tempimą”, padidėjusį jautrumą. Joms reikėtų skirti kontracepcinių tablečių, turinčių mažą estrogeno dozę. Vyresnėms kaip 35 metų moterims geriant kontraceptines tabletes patartina nerūkyti.

Jei moteris viduriuoja ar išvemia kelias tabletes iš eilės, rekomenduojama GK gerti toliau, tačiau laikinai (7-10 dienų) reikia naudoti papildomą kontracepcijos priemonę (pvz. Jeigu moteris geria antibiotikų, vaistų nuo diabeto, migrenos, depresijos, gali laikinai sumažėti kontracepcinių tablečių efektyvumas, padidėti šalutinis jų poveikis arba pakisti kitų drauge vartojamų vaistų poveikis. Gydytojas, atsižvelgdamas į kiekvienos moters būklę, gali nutraukti kitų vaistų vartojimą, pakeisti vaistų dozę, pasiūlyti kitą kontracepcijos būdą. Netikėtas kraujavimas ar negausios kraujingos išskyros informuoja apie kontraceptikų efektyvumo sumažėjimą. Šiuo metu Lietuvos vaistinėse galima nusipirkti įvairių kontracepcinių tablečių. Tik prieš perkant ir pradedant gerti vieno ar kito GK, būtina konsultuotis su gydytoju ginekologu.

Šalutiniai kontracepcijos poveikiai

R. Liutkevičienė teigia, kad paskyrus tinkamą kontracepciją, šalutinio poveikio tikimybė yra labai maža. Be to, kartais hormoniniai preparatai skiriami ne tik dėl kontracepcijos, bet ir dėl mėnesinių ciklo sureguliavimo, dėl odos problemų, plaukuotumo mažinimo, kraujavimo mažinimo. Bet labai svarbu įvertinti merginos gyvenimo būdą ir tinkamai parinkti priemonę. Pavyzdžiui, labai svarbūs faktoriai - ar tai yra rūkanti mergina, kokios ligos buvo šeimoje, ar tai žindyvė, ar ne. Kiekvienu atveju priemonė paskiriama, aptariant situaciją individualiai.

Jei mergina rūko, turi problemų dėl venų, tai gali turėti labai rimtų pasekmių. O tokie lengvesni nusiskundimai yra svorio prieaugis, krūtų skausmingumas. Kartais geriant kontraceptines tabletes jaučiamas nuovargis, nuotaikų kaita, nes sumažėja organizmo atsparumas infekcijai. Dažniausiai taip būna dėl vitaminų C, B1, B2, B6, B12, folio rūgšties trūkumo.

Skubioji kontracepcija

R. Liutkevičienė paaiškina, kad tai tabletė, kurią galima išgerti iškart po nesaugių lytinių santykių. Jei moteris ją panaudojo vieną kartą - viena. Bet jei ji ją naudoja kiekvieną mėnesį, tuomet gali sutrikti mėnesinių ciklas. Norint jį atstatyti, gali prireikti medikamentinio gydymo.

Nesaugių lytinių santykių grėsmės

R. Liutkevičienė teigia, kad tai lytiniu keliu plintančios ligos ir nėštumas. Nėštumas nėra didžiausia blogybė. Ligos gali būti tokios kaip ŽIV, sifilis, hepatitas, ŽPV, kuris gali turėti įtakos gyvybei, nes moksliškai įrodyta, kad jis skatina gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus ir galiausiai vėžinius susirgimus. Todėl merginoms, pradėjus gyventi lytinį gyvenimą ir turint daug lytinių partnerių, išauga gimdos kaklelio vėžio rizika. Dėl to labai svarbu nuolatinė patikra.

Kodėl svarbu lankytis pas ginekologą?

R. Liutkevičienė teigia, kad pas bet kokį specialistą reikia eiti ne tada, kai atsiranda simptomai, o profilaktiškai. Todėl kartą per metus mergina turėtų pasirodyti pas ginekologą. Be to, moterys nuo 25 metų Lietuvoje kartą per tris metus profilaktiškai tikrinamos dėl gimdos kaklelio vėžio. Apskritai, pirmas vizitas pas ginekologą turėtų būti dar prieš pradedant lytinius santykius.

Psichologinė pagalba nėštumo metu ir po gimdymo

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Nėštumo metu hormonų pokyčiai nulemia neįprastus nuotaikos svyravimus bei tam tikrą fizinį diskomfortą. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus.

Apie 10-20 proc. moterų laikotarpiu po gimdymo, kuris trunka iki šešių mėnesių ar netgi metus patiria klinikinio lygio depresiškumą. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą. Įprastai pasireiškia praėjus 4-6 sav. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save.

Gydytojas turi paruošti moterį psichologiškai, patarti, kaip tai pasakyti savo vyrui. Pacientei nereikėtų pirmosios vyro reakcijos priimti kaip galutinės. Kai gydytojas nustato nėštumą, reikia atidžiai stebėti, kokia yra pacientės reakcija. Per kelias savaites reikia nuspręsti, nutraukti nėštumą ar ne. Jokiu būdu nepriimkime greito neigiamo moters sprendimo. Jei pasimetimas didelis ir emocionalus, derėtų pacientę nusiųsti pas šeimos psichoterapeutą. Kai moteris nėščia ir lankosi pas gydytoją, arba ji pamažu adaptuojasi ir pradeda norėti kūdikio, arba blaškosi, nepriima sprendimo, ir tai ją stumia į depresinę būseną. Todėl labai svarbu sekti ne tik pacientės fizinę, bet ir psichikos būklę. Ginekologas ar bendrosios praktikos gydytojas ypač turėtų atkreipti dėmesį, kai nėštumo eiga nėra labai sklandi, t.y. ryškūs nuotaikų svyravimai, baimė dėl kūdikio vystymosi, netikrumas dėl ateities. Tuomet rekomenduotina kuo daugiau bendrauti, kalbėti su paciente. Gresiantį persileidimą dažnai lemia psichologinės priežastys. Moteriai suteikiama fizinė globa - ji guldoma į ligoninę, atskiriama nuo namų aplinkos, vyro, šeimos. O jai šiuo metu labai reikalinga psichologinė globa, kuri naudinga moters emocinei ir psichikos būklei.

tags: #pirmas #nepageidaujamas #nestumas