Šiame straipsnyje panagrinėsime Petro Mažylio gimdymo namų istoriją, remiantis prieinama informacija ir kontekstu. Aptarsime įvairius su Lietuvos žydų bendruomene susijusius įvykius, medicinos istoriją ir asmenybių įamžinimą Kauno klinikose.
Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo atspindžiai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė visada buvo svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Bendruomenės gyvenimas, deja, paženklintas ir skaudžių netekčių, ir bandymų išsaugoti savo tapatybę bei tradicijas.
Skaudžios netektys ir atminimo įamžinimas
Su dideliu liūdesiu buvo pranešta apie Tobijo Jaafeto (1930-2019), Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko netektį. Jo išgyvenimai Kauno gete ir vėlesnis gelbėjimasis Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje liudija apie žiaurius Antrojo pasaulinio karo įvykius. Taip pat pranešta apie Leonido Pozino (1940-2019) mirtį Izraelyje, kuris buvo aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės atkūrimo dalyvis. Šios netektys primena apie būtinybę saugoti atminimą apie Holokaustą ir jo aukas.
Minint rašytojo Icchoko Mero penktąsias mirties metines, Kelmės rajone buvo atidengtas jam paminklas. Icchokas Meras - pasaulinio garso rašytojas, rašęs lietuviškai, kurio kūriniai išversti į daugelį kalbų.
Reakcija į istorijos interpretacijas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išreiškė nuostabą dėl teisėsaugos institucijų veiksmų M. Ivaškevičiaus atžvilgiu. Taip pat atkreipė dėmesį į Panevėžio politiko R. Pankevičiaus pasisakymus, kuriuose įžvelgė tautinės nesantaikos kurstymo ir Holokausto neigimo bruožų. Bendruomenė pabrėžė lietuvių prisidėjimo prie Holokausto fakto ignoravimą.
Taip pat skaitykite: Cechanovičiaus kūrybos analizė
Parama bendruomenei ir jos veiklai
Lietuvos gyventojai gali skirti 2 procentus nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams, įskaitant žydų bendruomenę. Miesto gyventojas Egidijus Sanda su sutuoktine Lilijana atvyko į Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir skyrė 2 proc. paramą. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo svečiams už jų apsisprendimą ir papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją bei tradicijas.
Kultūros ir kūrybos sąsajos
Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje didelio susidomėjimo sulaukė Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis. 1941-1943“. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Lietuva litvakų kūryboje“, kurioje buvo eksponuojami litvakų kūriniai, atskleidžiantys populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje ir teatre.
Medicinos istorijos puslapiai: Kauno klinikos
Kauno klinikos - didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje, turinti gilias istorines tradicijas. Klinikų teritorijoje esantys atminimo įamžinimai liudija apie čia dirbusius žymius medikus ir jų indėlį į Lietuvos medicinos mokslą.
Įkūrimo istorija ir iniciatoriai
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos pradėjo veikti 1940 m. liepos 1 d. Iniciatorius - prof. Vladas Lašas. Vieta klinikoms statyti buvo parinkta prie VII forto 1936 metais. Projektui paruošti paskelbtas tarptautinis konkursas, kurį laimėjo prancūzų architektas Urbenas Kasenas (Urbain Cassan). Statybos darbai truko nuo 1937-1940. VDU Klinikų plotas siekė apie 29 tūkst. kv.m. Visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio požeminiais tuneliais.
Atminimo įamžinimas Klinikų teritorijoje
Klinikų teritorijoje įamžintas prof. Vlado Lašo atminimas paminkliniame biuste. Taip pat įamžintas prof. Prano Mažylio atminimas. Netoli ginekologijos - akušerijos klinikos skverelių stovi biustas. Netoli nuo P. Mažylio biusto yra Gyvybės medis, pasodintas prie Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus langų. Tai padėka Neonatologijos klinikų medikams už išgelbėtus anksčiau laiko gimusius vaikus. Neurochirurgijos klinikos teritorijoje stovi iš ąžuolo išdrožta Rūpintojėlio kompozicija, o šalia esantys medžiai įamžina žymius anapilin išėjusius neurochirurgijos klinikos gydytojus. Klinikų chirurgijos skyriuose esantys paminkliniai metaliniai bareljefai skirti akademikui chirurgui Vladui Kuzmai ir Juozui Kupčinskui.
Taip pat skaitykite: Petras I: gyvenimas ir istorinis kontekstas
Prof. Pranas Mažylis ir akušerijos-ginekologijos raida
Profesorius Pranas Mažylis 1922 m. suorganizavo Lietuvos Universiteto Akušerijos-ginekologijos katedrą ir buvo jos vadovas. Jis tobulino senuosius gimdymo operacijų metodus, įvedė naujus. Nuo 1926 m. su V. Kuzma pradėjo daryti kraujo perpylimus, taikyti radžio terapiją.
Pasigendama P. Jašinsko įamžinimo
Straipsnio autorius pasigedo ilgametį Kauno Klinikų vyriausiąjį gydytoją Petrą Jašinską. Jis nuo 1945 metų iki gyvenimo pabaigos 1986 metų vadovavo Kauno Klinikoms. Tuo metu, Klinikos tapo pažangiu diagnostikos, medicinos mokslo ir mokymo centru.
Taip pat skaitykite: Petro Auštrevičiaus indėlis Lietuvai