Kiaušiniai yra neabejotinai vieni iš maistingiausių maisto produktų, turintys daug naudingų medžiagų. Norint geriau suprasti, kokius kiaušinius renkamės, verta atsižvelgti į jų kilmę ir rūšį. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime perlinių vištų kiaušinius, palyginsime juos su kitų paukščių kiaušiniais, aptarsime jų savybes, maistinę vertę ir naudingumą sveikatai.
Perlinių Vištų Kilmė ir Paplitimas
Perlinės vištos, dar vadinamos patarškomis, yra naminiai paukščiai, kilę iš laukinės patarškos, paplitusios Vakarų Afrikoje. Prijaukintos 4-3 a. prieš Kristų. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad senajame Egipte perlinės vištos jau buvo laikomos, nors tuo metu dar nebuvo visiškai prijaukintos. XVI a. jos iš Afrikos buvo atvežtos į Europą, o 1550 m. jau buvo veisiamos daugelyje Europos valstybių ir net Indijoje.
Šiandien perlinės vištos auginamos mėsai ir kiaušiniams Vengrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje. Lietuvoje taip pat galima rasti šių paukščių auginimo ūkių.
Perlinių Vištų Išvaizda ir Savybės
Liemuo horizontalus, ovalus, uodega trumpa nuleista, sparnai apvalūs, tvirtai prigludę prie liemens, kojos trumpos tvirtos (ir gaidžio be pentinų), galva be plunksnų. Suaugusios perlinės vištos masė apie 2 kilogramus.
Perlinės vištos ypač gyvybingos - neužsibūna vienoje vietoje, nuolat ko nors ieško. Jos draugiškos tarpusavyje, bet nepakenčia kitų rūšių paukščių, todėl patartina auginti su stambesniais gyvūnais. Laikydami kartu su silpnesniais paukščiais, pastarųjų galite netekti. Perlinukės, palyginti su kitais naminiais paukščiais, yra agresyvios, todėl Lietuvos paukščių augintojų nėra labai mėgstamos. Didelis šių naminių paukščių trūkumas - jie gana gerai skraido. Perlinės vištos mėgsta naktis praleisti aukštesnėse, sunkiau prieinamose vietose ant medžių ar stogų. Paukščiai turi būti laikomi nedideliuose uždengtuose voljeruose, nes net pakirptais sparnais lengvai įveikia tvoras. Perlines vištas galima laikyti ir palaidas. Jausdamasis laisvas, paukštis nepanikuos ir nenuklys nuo sodybos.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti perlinių kruopų patiekalus vaikams?
Patarškos būna įvairių spalvų: baltos, melsvos, juodos, kreminės spalvos, bet dažniausiai laikomos pilkos su baltais taškeliais. Toks plunksnų raštas būdingas ir laukinėms jų giminaitėms, gyvenančioms Afrikoje.
Perlinių Vištų Kiaušiniai: Savybės ir Maistinė Vertė
Perlinės vištos ištveria labai aukštą (+40 °C) ir labai žemą (-50 °C) temperatūrą, atsparios ligoms. Laikoma aptvare 1 višta per metus sudeda 80-100 (narvelyje diferencijuoto apšvietimo sąlygomis 160-180) labai tvirtu lukštu kiaušinių (masė 42-46 g). Kiaušiniai turi daug karotino, riebalų, A ir B2 vitaminų.
Mini zoologijos sodą netoli Salantų turintis Mindaugas Ivanauskas sakė, kad pasaulyje sutinkama daugiau kaip 20 naminių perlinių vištų, Lietuvoje dar vadinamų patarškomis, rūšių. Kiaušiniai tinkami maistui, nesugenda labai ilgą laiką - net iki pusės metų. Kai kurios perlinių vištų veislės (pavyzdžiui, Zagorsko baltakrūtinės) gali padėti net iki 200 kiaušinių per metus, todėl laikomos dedeklėmis.
Kiaušinių Lukštas ir Turinys
Perlinių vištų kiaušiniai pasižymi ypač tvirtu lukštu, kuris apsaugo nuo mechaninių pažeidimų ir prailgina galiojimo laiką. Kiaušinio masė siekia 42-46 gramus. Kiaušiniai turi daug karotino, riebalų, A ir B2 vitaminų.
Maistinė Vertė
Perlinių vištų kiaušiniai yra vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų medžiagų:
Taip pat skaitykite: Tradiciniai perlinių kruopų patiekalai
- Baltymai: svarbūs palaikant kūno sveikatą.
- Karotinas: antioksidantas, svarbus regėjimui ir imuninei sistemai.
- Vitaminai A ir B2: svarbūs odos, regėjimo ir nervų sistemos sveikatai.
- Riebalai: būtini energijai ir hormonų gamybai.
Perlinių Vištų Kiaušinių Privalumai ir Trūkumai
Privalumai
- Ilgas galiojimo laikas: Dėl tvirto lukšto, perlinių vištų kiaušiniai gali būti laikomi ilgiau nei vištų kiaušiniai.
- Maistinė vertė: Kiaušiniai turi daug vitaminų ir mineralų.
- Atsparumas ligoms: Perlinės vištos mažiau linkusios sirgti, todėl kiaušiniai yra saugesni vartoti.
Trūkumai
- Agresyvumas: Perlinės vištos gali būti agresyvios kitų paukščių atžvilgiu.
- Skraidymas: Šie paukščiai gerai skraido, todėl juos sunkiau suvaldyti.
- Mitas apie šalčio atsparumą: Nors teigiama, kad perlinės vištos atlaiko didelius šalčius, realybėje jos neatlaiko -30 laipsnių.
Perlinių Vištų Ūkis ir Priežiūra
Auginant perlines vištas, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas:
- Aptvaras: Paukščiai turi būti laikomi nedideliuose uždengtuose voljeruose arba palaidi, kad nepanikuotų ir nenuklystų nuo sodybos.
- Racionas: Patarškų racionas nesiskiria nuo kitų naminių paukščių - fazanų ar naminių vištų. Gal kiek labiau mėgsta daržoves. Gali būti lesinamos ir virtuvės atliekomis.
- Priežiūra: Reikia pasirūpinti, kad paukščiai būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir ligų.
Perlinukės deda ant žemės, aukštoje žolėje, dažniausiai atokiai nuo žmonių, net ir mažose erdvėse stengiasi būti nematomos. Padeda apie15-18 kiaušinių ir tik tada ima perėti. Peri 28-30 dienų.
Kiaušinių Kilmė ir Kokybė
Renkantis kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį į jų kilmę. Kiaušiniai iš ūkių, kur vištos laisvai vaikšto ir gauna natūralų maistą, dažniausiai yra geresnės kokybės ir naudingesni sveikatai. Pasirinkus kiaušinius iš ūkininko, galite būti užtikrinti, kad gausite produktą, kuris ne tik skanus, bet ir naudingas jūsų sveikatai. Pradėkime nuo pirmo kiaušinio, gauto iš ūkininko. Oranžinis trynys yra puikus rodiklis, kad višta buvo šeriama natūraliais ir maistingais pašarais, kurie prisideda prie kiaušinio kokybės. Tuo tarpu, kiaušinis iš rinkos, nors ir pažymėtas kaip „natūralus“, pasirodo esąs šviesiai geltonas. Kaimiškų vištų ryškiai geltoną trynio spalvą lemia didelis retinoidų (vitamino A) kiekis. Tvirtas, nesuskilinėjęs lukštas taip pat svarbus. Kiaušinis neturi būti per daug vandeningas - žalio kiaušinio turinį išleidus ant lygaus paviršiaus jis neturi per plačiai pasklisti, trynys turi būti apvalus, apgaubtas taisyklingos formos tirštu, lipniu baltymu be kraujo priemaišų, gyslelių, dėmelių.
Vištos iš paukštyno šeriamos hormonais, vaistais, nuolat patiria stresą, kankinasi dėl įvairių sveikatos negalavimų ir ligų (sutrikusios inkstų veiklos, kaulų ir raumenų silpnumo ir skausmo, anemijos, akių ligų, apakimo, psichikos sutrikimų, vitaminų stokos). Vištos deda daugiau kiaušinių, tačiau jų kokybė yra prasta, jie mažesni, baltesni, juose daugiau baltymo ir mažiau trynio nei kaimiškų vištų kiaušiniuose. Jie ir daugiau vandeningi. Parduotuvėse pirktų kiaušinių spalvai paryškinti gali būti naudojamos sintetinės pigmentinės priemonės. Į pramoniniu būdu auginamų vištų kiaušinių sudėtį nedideliais kiekiais patenka ir kai kurių kitų nuodingų medžiagų, esančios vištų pašaruose. Pvz., kad vištos greičiau lytiškai subręstų ir dėtų daugiau kiaušinių, į jų pašarą gali būti dedama arseniko.
Europos Sąjungoje siekiama uždrausti vištų dedeklių laikymą narvuose. Lietuvos prekybos centruose jau galima rasti „dienos šviesą mačiusių“ vištų kiaušinių, tačiau jie yra dvigubai brangesni už paprastus kiaušinius, todėl nepaklausūs.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Kiaušinių Maistinė Vertė ir Nauda
Kiaušiniai suteikia keletą būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, vitaminas D, cholinas, B12, folio rūgštis, riboflavinas ir selenas, kurie visi vaidina svarbų vaidmenį smegenų funkcijoje, energijos apykaitoje ir imuninės sistemos palaikyme. Cholinas, ypač svarbus smegenų vystymuisi ir nervų sistemos sveikatai, o vitaminas D palaiko kaulų sveikatą. Vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Viename kiaušinyje yra apie 70-80 kcal. 100 g kiaušinio sudaro apie 158 kcal, tuo tarpu 100 g kiaulienos sudaro apie 480 kcal. Kiaušinio baltymas yra pats artimiausias žmogaus baltymams, todėl laikomas baltymo etalonu.
Baltymas ar Trynys: Kas Vertybingesnis?
Tiek baltymas, tiek trynys yra vertingos dalys, jose yra skirtingų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų, reikalingų organizmui. Tai beveik tobulas baltymų šaltinis, jame daug visaverčių, nepakeičiamų amino rūgščių, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (natrio, sieros, chloro, kalio), šiek tiek riebalų. Žmogus pasisavina net 98 proc. Kiaušinio trynyje yra 2 kartus daugiau mineralinių medžiagų nei baltyme: kalio, kalcio, geležies, fosforo, sieros, magnio, natrio ir kt. Trynyje yra daug vitaminų: A, B1, B2, D, E, PP.
Cholesterolis Kiaušiniuose
Kiaušinio trynį daugelis žmonių baiminasi valgyti dėl tariamai didelio cholesterolio kiekio, tačiau kiaušinio trynyje yra apie 0,2 g cholesterolio bet dar daugiau lecitino (apie 8,5 proc.), kuris neleidžia cholesteroliui prisitvirtinti prie kraujagyslių sienelių ir apsaugo nuo aterosklerozės, bei cholino, būtino smegenų ląstelėms. Todėl net kasdien suvalgydami po kiaušinį savo cholesterolio kiekio kraujyje nepadidinsite. Cholesterolis yra būtina kiekvienos ląstelės sudedamoji dalis, jis naudojamas organizme naujoms ląstelėms gaminti bei kepenyse gaminti tulžį. Kiaušinį rekomenduočiau valgyti ne su majonezu , o su šviežiomis daržovėmis ir žalumynais. Senų vištų kiaušiniuose cholesterolio yra iki 80 proc. mažiau nei jaunų vištų kiaušiniuose. Senų vištų kiaušiniai yra didesni nei jaunų.
Kiaušinių Nauda
- Nedidina cholesterolio kiekio.
- Gerina regėjimą.
- Gausu baltymų.
- Saugo širdį.
Rizikos ir Atsargumo Priemonės
Tačiau yra ir tam tikrų mitybos problemų, susijusių su kiaušiniais, būtent jų sočiųjų riebalų ir maistinio cholesterolio kiekis. Kiaušiniai yra vienas iš didžiausių maistinių cholesterolio šaltinių, turintis apie 190 mg viename dideliame kiaušinyje, ir taip pat turi 1,6 gramo sočiųjų riebalų per trynį. Šios maistinės medžiagos istoriškai buvo problematiškos dėl jų neigiamo poveikio kraujo cholesterolio lygiui, didinant širdies ligų riziką. Nors kai kurie tyrimai nerado tokio stipraus ryšio tarp sočiųjų riebalų vartojimo ir širdies ligų rizikos, sočiųjų riebalų vartojimas yra aiškiai susijęs su LDL (mažo tankio lipoproteinų arba „blogojo“) cholesterolio padidėjimu, kuris prisideda prie širdies ligų. Amerikos širdies asociacija pataria riboti sočiųjų riebalų kiekį iki mažiau nei šešių procentų kasdienių kalorijų, todėl dažnas kiaušinių vartojimas turėtų būti apgalvotas, ypač tiems, kuriems gresia širdies ligos.
Virškinimo Diskomfortas ir Pilvo Pūtimas
Kiaušinių vartojimas dideliais kiekiais kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą ir pilvo pūtimą, ypač kai jų suvartojama daugiau nei įprastai. Tokią reakciją dažnai sukelia kiaušiniuose esantis didelis baltymų ir riebalų kiekis, kuriam suskaidyti reikia didelių virškinimo pastangų. Kiaušinių baltymuose esantys sieros junginiai gali sustiprinti virškinimo simptomus.
Salmonelių Rizika
Bene didžiausią susirūpinimą sveikatai kelianti problema, susijusi su kiaušinių vartojimu, yra rizika užsikrėsti salmonelėmis. Šios bakterijos gali būti ant kiaušinių lukštų arba užsikrėtusių vištų kiaušinių viduje, todėl vartojant juos galima apsinuodyti maistu. CDC apskaičiavo, kad maždaug 1 iš 20 000 kiaušinių yra salmonelių. Tinkamas virimas iki 71 °C temperatūros sunaikina bakterijas, todėl kruopščiai išvirti kiaušiniai yra daug saugesni. Šaldymas žemesnėje nei 4 °C temperatūroje padeda išvengti bakterijų dauginimosi užkrėstuose kiaušiniuose.
Tuberkuliozė ir Salmoneliozė
Žmonės tuberkulioze gali užsikrėsti vartodami maistui žalius tuberkuliozės sukelėju infekuotus kiaušinius. Įvairiais duomenimis, tuberkuliozės sukėlėju užkrėstų kiaušinių procentas yra gana įvairus: į tuberkuliną teigiamai reaguojančių vištų nuo 3,6 iki 51,6 % kiaušinių būna užsikrėtę. Tyrimai rodo, kad iš tuberkulioze užkrėstų vištų fermų gautų kiaušinių apie 1,5 % būna užkrėsti tuberkuliozės sukėlėjais. Kiaušinius surinkus iš ūkių, užkrėstų paukščių tuberkulioze, galima vartoti maistui ne mažiau kaip 13 min. Labai pavojingi žmonėms kiaušiniai, užkrėsti salmonelėmis. Statistikos duomenimis, žmonės, vartodami maistui žalius arba blogai išvirtus ar iškeptus kaiušinius, suserga toksinėmis infekcijomis. Daugiausia tokių užkrėstų kiaušinių būna ančių intensyvaus dėjimo pperiodu. t.y. balandžio ir gegužės mėnesiais. Dažniausiai kiaušiniai salmonelėmis būna užkrėsti egzogeniškai. Tokius kiaušinius ilgiau laikant kambario temperatūroje, salmonelės dauginasi ir pro kevalo poras, pro jo pokevalinę plėvelę prasiskverbia į kiaušinio vidų, pasiekia trunį, kuriame ypač geros sąlygos mokrobams tarpti. Kiaušinyje esančiam lizocimui salmonelės yra nejautrios. Salmonelėmis dauginantis, kiaušinio turinys pastebimai organoleptiškai nepakinta. Atsižvelgiant į tai, kad, vartojant maistui ančių ir žasų kiaušinius, yra didelė tikimybė žmonėms susirgti salmonelų sukeltomis toksinėmis infekcijomis, šiuos kiaušinius draudžiama pardavinėti. Jie renkami ir laikomi atskirai nuo vištų kiaušinių, taip pat pakuojami į atskirą tarą, ant kurios turi būti užrašyta “Ančių kiaušiniai”, “Žąsų kiaušiniai”, “Kepykloms”. Šių paukščių kiaušiniai vartojami tik kepyklose ir konditerijos įmonėse gaminiams, kurie ruošiami didelėje (didesnėje kaip 1000C) temperatūroje. Taip vartojami ir vištų kiaušiniai, surinkti iš ūkių, kuriuose užregistruota selmaneliozė, arba gauti iš sergančių ir įtariamų sergant šia liga paukščių.
Niūkaslio liga sergančių paukščių kiaušiniai, surinkti 10 dienų iki ligos ir jai pasireiškus, gali būti suvartojami ūkyje, pavirinti 10 min. Ornitozė, ešerichioze, raupais, leukoze, gripu, Mareko liga sirgusių paukščių kiaušiniai, dezinfekavus ūkyje, gali būti išvežami į kepimo ie konditerijos įmones įvairiems kepiniams gaminti arba vartojami maistui 10 min. pavirinti.
Kiaušinių Dezinfekavimas
Iš užkrėstų infekcinių ligų sukėlėjais, t.y. iš karantinuojamų, paukštynų surinkti kiaušiniai prieš išvežant yra dezinfekuojami. Tam vartojama chlorkalkės, kalcio hipochloritas, chloraminas, jodas ir formaldehidas. Kiaušiniai dezinfekuojami nuo 1,5 iki 2% aktyvaus chloro turinčiuose chlorkalkių, kalcio hipochlorito ir chloramino tirpaluose. Dezinfekavimo trukmė - 20 minučių. Kartotinai vartojamų tirpalų tikrinama koncentracija.
Patarimai Vartojimui ir Laikymui
- Kiaušinius laikykite šaldytuve.
- Kiaušinius plaukite tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą.
- Kiaušinio vidus yra sterilus, todėl atminkite, kad skilę, dužę kiaušiniai kelia pavojų, į juos patenka įvairūs mikrobai, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min).
Kiek Kiaušinių Valgyti?
Sveikam suaugusiam žmogui per savaitę rekomenduojama suvalgyti 3-4 kiaušinius. Per dieną užtenka 1 kiaušinio ar dviejų, bet tada per pietus ar vakarienę nebeturėtų jų būti. Jei į kokią tešlą dedamas kiaušinis, reiškia, jo gauname papildomai. Taigi, pasak profesoriaus, geriausia vienas kiaušinis per dieną, bet nebūtinai jį reikia valgyti kasdien. Atsisakyti kiaušinių visiškai - tikrai nereikia. Vaikai juos lygiai taip pat gali valgyti. Jei galvojate, kad vaikas alergiškas kiaušiniams, iš pradžių reikia gerai išanalizuoti, ar tikrai kalti kiaušiniai. Nes gali būti, kad kalti kiti produktai, į kuriuos visai neatkreipiamas dėmesys, o ne kiaušiniai.
Kiaušinių Įtaka Vaikų Mitybai
Bet kokios rūšies kiaušinių vaikams galima duoti nuo 1 metų. Mažesniam nei metų vaikui nerekomenduojama duoti kiaušinio net ragauti. Alergiją gali sukelti tiek kiaušinio baltymas, tiek trynys, todėl reikėtų atsisakyti senovinės mados įtrinti virto kiaušinių trynio į košę ar juo labiau duoti kūdikiams žalią kiaušinio trynį.
Įdomu tai, kad, pasak gydytojo, vaikas mokomas valgyti iki 5 metų. „Jei iki 5 metų bus išmokytas teisingai valgyti, laikytis subalansuotos mitybos, taip ir gyvens. Iki 5 metų susiformuoja labai didelė fiziologinių įgūdžių dalis. Jei mityba susiformuos teisinga, ir ateityje žmogus mažai piktnaudžiaus angliavandeniais, miltiniais patiekalais, nes žinos, kad reikia ir daržovių, kitokio maisto“, - sakė pašnekovas. Vėliau, jei tėvai neišmoko vaikų šių įgūdžių, kažką pakeisti būna labai sunku.
Kiaušinių Alternatyvos
Laimei, yra daug kiaušinių alternatyvų, kurios yra ne tik lengvai prieinamos ir prieinamos, bet ir tokios pat sveikos (ar net sveikesnės) nei kiaušiniai. Daugelis pasirinkimų, ypač augalinės kilmės, siūlo tas pačias pagrindines maistines medžiagas be šių riebalų šaltinių.
- Tofu
- Obuolių tyrė
- Avinžirnių miltai
- Jogurtas
- Komerciniai kiaušinių pakaitalai
- Aquafaba
- Linų sėmenys
- Varškė
Šie kiaušinių pakaitalai yra puikios galimybės, kurias verta turėti savo kulinariniame arsenale - ne tik tada, kai kiaušinių kainos yra nevaldomos, bet ir bet kada, kai norite stebėti savo sočiųjų riebalų ar maistinio cholesterolio suvartojimą.
Populiarių kiaušinių pakaitalų nauda:
- Tofu: Puikus baltymų šaltinis, turtingas fosfatidilserinu, skaidulomis, vitaminu A, kalciu, magniu, manganu, variu, selenu, cinku, geležimi ir beveik neturi sočiųjų riebalų ar maistinio cholesterolio.
- Obuolių tyrė: Natūraliai saldus ir skanus kiaušinių pakaitalas, suteikiantis desertams panašią struktūrą ir pakilimą kaip kiaušiniai. Taip pat suteikia nemažą kiekį vitamino C, skaidulų ir augalinių junginių.
- Avinžirnių miltai: Turtingi skaidulų, vario, cinko, mangano, geležies, fosforo, kalio, magnio, seleno ir B grupės vitaminų, tokių kaip B6, folio rūgštis ir tiaminas.
- Jogurtas: Prideda drėgmės ir rišamųjų savybių kepiniams, ypač pyragams ir keksiukams. Be to, jogurtas suteikia didelį kiekį baltymų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo ir probiotikų.
- Komerciniai kiaušinių pakaitalai: Gali būti skanios, prieinamos ir maistiniu požiūriu panašios alternatyvos, ypač kai norite sūraus patiekalo, kuris iš tikrųjų atrodo, skonis ir jaučiasi kaip tikras dalykas.
- Aquafaba: Išplaka į standžias putas kaip kiaušinių baltymai, suteikdamas pakilimą ir lengvumą receptams, kurie anksčiau negalėjo būti pagaminti augaliniame pagrinde panašiu būdu.
- Linų sėmenys: Vienas iš labiausiai paplitusių veganiškų kiaušinių pakaitalų, turintis baltymų, skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, vario, fosforo, magnio ir augalinių junginių.
- Varškė: Siūlo reikšmingą kalcio, B grupės vitaminų, fosforo, seleno ir probiotikų kiekį.
Kiaušinių Ženklinimas ir Klasifikacija
Pirkdami kiaušinius prekybos centruose, atkreipkite dėmesį į kiaušinių žymėjimą. Pagal kokybę, kiaušiniai skirstomi į A klasę - skirtą pardavimui parduotuvėse, bei B klasę - skirtą maisto pramonės įmonių reikmėms. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kiaušinių kokybei, rūšiavimui, ženklinimui ir tiekimui rinkai pradėti taikyti nauji reikalavimai. Nuo 2004 metų sujungus B ir C kiaušinių klases (C klasės nebeliko), B klasės kiaušiniai gali būti parduodami tik pramonei. Parduotuvių lentynose liko tik A klasės kiaušiniai. A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas:
- XL -- labai dideli (73 g ir didesni);
- L - dideli (63-73 g);
- M - vidutiniai (53-63 g);
- S - maži (iki 53 g).
Svorio kategorijos būna pažymėtos ant kaušinių pakuotės. Naujieji ženklinimo reikalavimai suteikia labai daug informacijos vartotojui. Todėl norėtumėme dar kartą informuoti, ką reiškia ant kiaušinių esantys ženklai. Pirmiausia vartotojas turi žinoti, kad kiaušinis, skirtas žmonių maistui, turi būti būtinai suženklintas. Jeigu kiaušinis neženklintas, jis greičiausiai yra skirtas perdirbimui. Lietuvoje dažniausiai sutiksime narvuose laikytų vištų kiaušinius (3), tačiau jau yra porą patvirtintų fermų, kuriose vištos laikomos ant kraiko. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta.
- 0 - ekologinis ūkis
- 1 - vištos auginamos laisvai
- 2 - vištos auginamos ant kraiko
- 3 - vištos auginamos narvuose
Kitų Paukščių Kiaušiniai
Lietuvos prekybos centruose bei turgeliuose taip pat galima nusipirkti putpelių bei kalakutų kiaušinių. Per šventes kai kuriuose iš jų pasirodo ir stručių kiaušinių, tačiau nesulaukę pakankamo pirkėjų dėmesio, verslininkai š… Kiaušiniai nuo seno vertinami dėl maistinių medžiagų gausos. Paukščių kiaušiniai - įprastas produktas ir vienas universaliausių ingredientų gaminant maistą. Svarbūs daugelyje šiuolaikinės maisto pramonės šakų. Dažniausiai naudojami vištų, ančių ir žąsų kiaušiniai. Mažesni kiaušiniai, pavyzdžiui, putpelių, mėgstami kaip gurmaniškas ingredientas Vakarų šalyse. Kiaušiniai - kasdienis maistas daugelyje Azijos šalių, ypač Kinijoje ir Tailande. Didžiausi stručių kiaušiniai dažniausiai vartojami tik kaip ypatingas prabangus maistas. Kirų kiaušinėliai Anglijoje, taip pat kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač Norvegijoje, laikomi delikatesu.
Kai kuriose Afrikos šalyse perlinių vištų kiaušiniai dažnai matomi turgavietėse, ypač kiekvienų metų pavasarį. Fazanų ir emu kiaušiniai valgomi, bet mažiau prieinami, kartais jų galima gauti iš retesnių paukščių augintojų arba prabangios bakalėjos parduotuvėse.
Kiaušinio Sudėtis ir Maistinė Vertė
Kiaušinio baltymą sudaro beveik 90 % vandens, likę 10 % yra baltymai, tarp jų albuminas, mukoproteinas ir globulinas. Skirtingai nuo trynio, kuriame yra daug riebalų, baltyme jų beveik nėra, o angliavandenių mažiau nei 1 %. Naujai padėto kiaušinio trynys yra nedidelis ir tvirtas. Kai trynys sensta, sugeria vandenį iš baltymo, todėl padidėja.
Trynio spalva priklauso nuo vištos raciono. Jei lesale yra geltonų arba oranžinių augalinių pigmentų, žinomų kaip ksantofilai, jie nusėda trynyje ir jį nudažo. Liuteinas - labiausiai paplitęs pigmentas kiaušinio trynyje. Jo negavusios vištos gali dėti kiaušinius su beveik bespalviais tryniais.
Kiaušinio lukšto spalvą lemia pigmento nusėdimas formuojantis ir gali skirtis, atsižvelgiant į rūšį ir veislę: nuo dažniausiai baltos ar rudos iki rausvos arba dėmėtos mėlynai žalios. Nors nėra reikšmingo ryšio tarp lukšto spalvos ir maistinės vertės, dažnai kultūrinė pirmenybė teikiama vienai spalvai. Ši tendencija stebima daug metų. Rudi kiaušiniai dažniausiai brangesni. Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje sunku nusipirkti baltų kiaušinių, dauguma prekybos centrų tiekia tik populiaresnius. Priešingai, Egipte keblu gauti rudų kiaušinių, nes paklausūs vien balti.