Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali būti lydimas įvairių nemalonių pojūčių ir sveikatos problemų. Nuotaikų kaita, nuovargis, pykinimas, vėmimas, miego sutrikimai ir net depresija - tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias blogos savijautos priežastis nėštumo metu ir pateiksime patarimų, kaip palengvinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pykinimas ir vėmimas yra vieni dažniausių nėštumo simptomų, varginantys 70-80 proc. moterų. Nors dažnai vadinamas "rytiniu pykinimu", šis nemalonus pojūtis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Naujausi tyrimai rodo, kad už pykinimą ir vėmimą nėštumo metu gali būti atsakingas hormonas GDF15.
Hyperemesis gravidarum - sunki nėščiųjų pykinimo forma, pasireiškianti 1-3 proc. moterų. Ši būklė gali būti tokia sunki, kad moteris tampa savo buvusios savasties šešėliu, negali dirbti ar prižiūrėti kitų vaikų. Sunkus nėščiųjų pykinimas yra dažniausia hospitalizavimo priežastis pirmąjį nėštumo trimestrą.
GDF15 ir nėščiųjų pykinimas: Tyrimai atskleidė, kad nėščiųjų pykinimo sunkumas priklauso nuo GDF15 lygio kraujyje prieš nėštumą. Moterims, kurių GDF15 lygis žemas, pykinimas ir vėmimas nėštumo metu gali būti stipresni.
Gydymo galimybės: Tyrimai atveria galimybes gydyti nėščiųjų pykinimą. Vienas iš būdų galėtų būti padidinti GDF15 kiekį moterims, kurių kraujyje šio hormono lygis prieš nėštumą buvo žemas. Kita galimybė - išanalizuoti būdus saugiai sumažinti GDF15 kiekį nuo nėščiųjų pykinimo kenčiančioms moterims.
Taip pat skaitykite: Rytais sukiojanti galvą: ką turėtumėte žinoti?
Kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą:
- Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai. Venkite tuščio skrandžio, nes tai gali sustiprinti pykinimą.
- Venkite riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto.
- Gerkite pakankamai skysčių. Dehidratacija gali pabloginti pykinimą.
- Išbandykite imbierą. Imbieras yra natūralus vaistas nuo pykinimo, kuris padeda nuraminti skrandį. Galite gerti imbiero arbatą, kramtyti džiovintus imbiero gabaliukus arba vartoti imbiero kapsules.
- Uostykite citriną. Citrinos kvapas gali padėti sumažinti pykinimą.
- Valgykite sūrius sausainius ar krekerius.
- Venkite stiprių kvapų.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Miego sutrikimai yra dar viena dažna problema, su kuria susiduria nėščios moterys. Hormoniniai pokyčiai, didėjantis pilvas, dažnas šlapinimasis ir nerimas dėl būsimo kūdikio gali trukdyti ramiam miegui.
Fiziologinės priežastys, trikdančios nėščiosios miegą:
- Dažnas šlapinimasis: Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl dažniau tenka keltis į tualetą naktį.
- Rėmuo: Didėjantis pilvukas spaudžia diafragmą, padidėja skrandžio rūgštingumas, todėl gali varginti rėmuo.
- Neramių kojų sindromas: Apie 15 proc. nėščiųjų naktį prabunda nuo "sunkumo" kojose arba mėšlungio. Tai gali rodyti, kad organizme trūksta kai kurių mikroelementų (magnio, geležies, folio rūgšties).
- Knarkimas: Dalis iki nėštumo neknarkusių moterų pastojusios pradeda knarkti ir todėl negali gerai išsimiegoti.
Psichologinės priežastys, trikdančios nėščiosios miegą:
- Nerimas ir baimė: Nesutarimai su vyru, nerimas, baimė, darbo rūpesčiai gali trukdyti ramiam miegui.
Kaip pagerinti miegą nėštumo metu:
- Laikykitės reguliaraus miego režimo. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais.
- Sukurkite raminančią miego aplinką. Išvėdinkite kambarį, pasirūpinkite patogia lova ir tamsiomis užuolaidomis.
- Venkite kofeino ir alkoholio prieš miegą.
- Atsipalaiduokite prieš miegą. Išbandykite šiltą vonią, skaitymą ar meditaciją.
- Miegokite ant šono. Geriausia miegoti ant kairiojo šono, nes tai pagerina kraujotaką ir sumažina spaudimą gimdai.
- Naudokite pagalves. Pasidėkite pagalvę tarp kojų, po pilvu arba už nugaros, kad būtų patogiau.
- Jei keliatės į tualetą naktį, nedekite šviesos. Naudokite blankią naktinę lemputę, kuri padės neišsiblaškyti ir toliau miegoti.
Depresija nėštumo metu
Nėštumas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelis iššūkis moters organizmui bei psichikai. Hormonų pokyčiai, stresas, kūno pokyčiai ir nerimas dėl būsimo kūdikio gali sukelti depresiją. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. moterų.
Depresijos nėštumo metu simptomai:
- Liūdesys, beviltiškumas, tuštumos jausmas.
- Apetito pokyčiai.
- Miego sutrikimai.
- Energijos stoka, nuovargis.
- Sunkumai susikaupti.
- Atsitraukimas nuo artimųjų ir draugų.
- Mintys apie savižudybę ar žalą sau.
Priežastys, lemiančios depresiją nėštumo metu:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu pakinta hormonų pusiausvyra, o tai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu.
- Stresas: Nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo gali sukelti depresiją.
- Ankstesnė depresijos istorija: Moterys, kurios anksčiau sirgo depresija, turi didesnę riziką susirgti depresija nėštumo metu.
- Šeimos istorija: Jei šeimoje yra sergančiųjų depresija, rizika susirgti depresija nėštumo metu padidėja.
- Socialinė izoliacija: Jei moteris jaučiasi vieniša ir neturi palaikymo, ji turi didesnę riziką susirgti depresija nėštumo metu.
Gydymas:
Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Psichoterapiją: Psichoterapijos seansuose arba kognityvinė elgesio terapija gali padėti moteriai įveikti depresiją.
- Vaistus: Ypač sunkiais atvejais gali būti skiriami antidepresantai.
- Judėjimą: Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt.
- Šviesos terapiją: Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją.
- Omega-3 riebalų rūgščių vartojimą: Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių.
- Tinkamą mitybą: Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt.
- Savivoką: Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys.
Svarbu:
Jei jaučiate depresijos simptomus nėštumo metu, kreipkitės į gydytoją arba psichologą. Depresija yra gydoma, ir Jūs galite pasijusti geriau.
Kitos blogos savijautos priežastys nėštumo metu
Be jau minėtų problemų, nėštumo metu moterys gali susidurti ir su kitomis blogos savijautos priežastimis:
Taip pat skaitykite: Dvejų metų vaiko seilėtekio priežastys
- Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: Pilvo skausmas, tempimo jausmas, spazmai, sutrikęs tuštinimasis, dujų kaupimasis ir kiti virškinimo sutrikimai.
- Gastritas: Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių.
- Negimdinis nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
- Preeklampsija: Aukštas kraujospūdis ir baltymų kiekis šlapime po 20 nėštumo savaitės.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas iki 37 nėštumo savaitės.
Svarbu:
Jei jaučiate bet kokius nerimą keliančius simptomus nėštumo metu, kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiate:
- Stiprų ir nuolatinį pykinimą ir vėmimą.
- Smarkų pilvo skausmą.
- Kraujavimą iš makšties.
- Sumažėjusius vaisiaus judesius.
- Aukštą kraujospūdį.
- Stiprų galvos skausmą.
- Regėjimo sutrikimus.
- Karščiavimą.
- Depresijos simptomus.
Pagalba po gimdymo
Naujagimio atėjimas į pasaulį - tai didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir didelis iššūkis moteriai. Dauguma moterų po gimdymo išgyvena minčių ir emocijų chaosą: norisi verkti, juoktis, gaila savęs ar verkiančio vaikelio. Tokia savijauta moterį lydi pirmą mėnesį po gimdymo. Jei tokia savijauta užsitęsia ilgiau nei 10 dienų, gali kilti pogimdyminė depresija.
Pogimdyminės depresijos priežastys:
- Biologinės priežastys: Hormoniniai pokyčiai, vykstantys moters organizme nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo.
- Psichologinės priežastys: Neplanuotas ar net nepageidautas nėštumas, sunkumai santykiuose su vyru ar tėvais, nepasitikėjimas savimi, spaudimas iš aplinkos būti idealia moterimi ir mama.
- Gimdymo stresas: Traumuojantys įvykiai nuo nėštumo pradžios iki 9 savaičių po gimdymo.
Svarbu:
Jei jaučiate pogimdyminės depresijos simptomus, kreipkitės į gydytoją arba psichologą. Pogimdyminė depresija yra gydoma, ir Jūs galite pasijusti geriau.
Taip pat skaitykite: Žemas pilvas nėštumo metu: ką turėtumėte žinoti?