Ovuliacijos skatinimo vaistai: veikimo laikas, tyrimai ir galimybės

Ilgai svajojote apie šeimą, bet kyla nevaisingumo klausimų? Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos skatinimo vaistus, jų veikimo laiką, tyrimus ir galimybes susilaukti kūdikio. Mūsų komanda jums padės išaiškinti galimas kliūtis ir pasiūlys individualizuotus tyrimus, skirtus nustatyti sveikatos būklę ir galimas priežastis.

Kas yra ovuliacijos skatinimas?

Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. ciklas.

Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, bei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija.

Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.

Vaistai, naudojami ovuliacijai skatinti

Yra keletas vaistų, kurie gali būti naudojami ovuliacijai skatinti:

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

• Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus.
• Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
• Aromatozės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
• Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje.

Svarbu pažymėti, kad ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą.

Ovitrelis ir ovuliacija

Kai susileidžiamas Ovitrelis, ovuliacija per 36 valandas turėtų įvykti, galbūt ir anksčiau. Po ovuliacijos praėjus 6-12 dienų, pats laikas implantacijai.

Letrozolis ir Clostas

Letrozolis ir Clostas taip pat stimuliuoja folikulų augimą. Kartais vien į Letrozolį nelabai reaguoja kiaušidės.

Vaisingumo tyrimai

Vaisingumo tyrimas - tai medicininis tyrimas arba tyrimų serija, kuria siekiama įvertinti asmens reprodukcinę sveikatą ir gebėjimą pastoti. Šie tyrimai atliekami, kai asmuo ar pora patiria sunkumų pastojant arba nori aktyviai įvertinti savo vaisingumo būklę.

Moterų nevaisingumo tyrimai

Moterų nevaisingumo tyrimais siekiama įvertinti įvairius reprodukcinės sveikatos aspektus, kad būtų galima nustatyti galimas problemas, kurios gali turėti įtakos vaisingumui.

Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas

• Ovuliacijos tyrimas: apima moters menstruacijų ciklo stebėjimą, siekiant nustatyti ovuliacijos laiką, t. y. kada kiaušidė išskiria kiaušialąstę. Poroms, bandančioms pastoti, labai svarbu žinoti, kada įvyksta ovuliacija, nes tai yra vaisingiausias moters ciklo laikotarpis.
• Moterų hormonų kiekio tyrimas: apima konkrečių hormonų kiekio kraujyje matavimą, kad būtų galima įvertinti reprodukcinę sveikatą ir nustatyti bet kokį hormonų disbalansą, galintį turėti įtakos vaisingumui ar bendrai savijautai. Hormonai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą, ovuliaciją ir įvairius reprodukcinės funkcijos aspektus.
• Kiaušintakių pratekamumo tyrimas ultragarsu: Šio vidinio ultragarso tyrimo metu į makštį įkišamas plonas, į lazdelę panašus daviklis, kad būtų galima atidžiau ir išsamiau apžiūrėti dubens struktūrą, ypač kiaušides.

Vyrų nevaisingumo tyrimai

Vyrų nevaisingumo tyrimais siekiama įvertinti įvairius reprodukcinės sveikatos aspektus, įskaitant spermos kiekį, kokybę ir funkciją.

• Spermos analizė (spermograma): yra labai svarbus diagnostinis testas vyrų vaisingumui įvertinti. Jis suteikia informacijos apie vyro spermoje esančių spermatozoidų kiekį, kokybę ir bendrą sveikatą. Spermos analizė dažnai yra vienas iš pirmųjų tyrimų, atliekamų, kai pora patiria sunkumų pastoti, nes nemaža dalimi atvejų nevaisingumą lemia vyriški veiksniai.
• Hormonų lygio tyrimas: dėl vyrų nevaisingumo, įvertinamas įvairių hormonų, svarbių spermos gamyboje (spermatogenezėje) ir bendroje reprodukcinėje sveikatoje, kiekis. Pagrindiniai hormonai, kurie paprastai vertinami atliekant vyrų hormonų lygio tyrimus, yra: testosteronas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas ir kt.
• Genetinis tyrimas: dėl vyrų nevaisingumo atliekamas siekiant nustatyti chromosomų anomalijas, genetines mutacijas ar paveldėtas ligas, kurios gali turėti įtakos vaisingumo problemoms.

Bendri tyrimai

Nevaisingumo tyrimai paprastai atliekami palaipsniui, pradedant mažiau invaziniais ir ekonomiškesniais tyrimais, po to pereinant prie sudėtingesnių vertinimų. Atliekami šie tyrimai:

• Išsami medicininė anamnezė: padeda nustatyti galimus veiksnius, turinčius įtakos vaisingumui, pavyzdžiui, menstruacijų sutrikimus, lytiškai plintančias infekcijas, ankstesnius nėštumus, operacijas ar sveikatos sutrikimus. Atliekant fizinę apžiūrą gali būti įvertinti reprodukciniai organai ir bendra sveikata.
• Spermos analizė: yra labai svarbus diagnostinis testas vyrų vaisingumui įvertinti. Jis suteikia informacijos apie vyro spermoje esančių spermatozoidų kiekį, kokybę ir bendrą sveikatą. Spermos analizė dažnai yra vienas iš pirmųjų tyrimų, atliekamų, kai pora patiria sunkumų pastoti, nes nemaža dalimi atvejų nevaisingumą lemia vyriški veiksniai.
• Ovuliacijos tyrimas: apima moters menstruacijų ciklo stebėjimą, siekiant nustatyti ovuliacijos laiką, t. y. kada kiaušidė išskiria kiaušialąstę. Poroms, bandančioms pastoti, labai svarbu žinoti, kada įvyksta ovuliacija, nes tai yra vaisingiausias moters ciklo laikotarpis.
• Hormonų lygio tyrimas (moterims ir vyrams): kraujo tyrimais nustatomas hormonų, įskaitant folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), liuteinizuojantį hormoną (LH), estrogeną, progesteroną, testosteroną ir skydliaukės hormonus, kiekis. Abnormalus hormonų kiekis gali rodyti hormonų pusiausvyros sutrikimus, turinčius įtakos vaisingumui.
• Moters dubens ultragarsinis tyrimas: - tai diagnostinė procedūra, kurios metu garso bangomis sukuriami dubens organų vaizdai. Jis suteikia vertingos informacijos apie gimdos, kiaušidžių, kiaušintakių, kiaušintakių ir aplinkinių audinių struktūrą ir sveikatą. Dubens ultragarsinis tyrimas gali padėti nustatyti tokius veiksnius kaip kiaušidžių cistos, polipai ar struktūriniai pakitimai, kurie gali lemti nevaisingumą.
• Ovuliacijos stebėjimas ultragarsu: - tai medicininė procedūra, kurios metu ultragarsu stebimas kiaušinėlių vystymasis ir išsiskyrimas iš kiaušidžių menstruacinio ciklo metu. Ultragarsinė stebėsena realiuoju laiku suteikia vaizdinės informacijos apie kiaušides ir kiaušidžių folikulų, kuriuose yra kiaušialąsčių, brendimą.

Papildomi tyrimai

Taip pat gali būti atliekami specialieji tyrimai:

• Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas ir vertinimas.
• Cervikalinio indekso (CI) stebėjimas ir vertinimas.
• Ejakuliato tyrimas.
• Moters lytinių organų echoskopija.
• Histerosalpingografija (HSG).
• Hormonų tyrimai.
• Penetracijos testas.
• Postkoitalinis testas (PKT).
• Gonadotropinų tyrimas.
• Lytinių hormonų tyrimas.
• Skydliaukės hormonų tyrimas.
• Endoskopiniai tyrimo metodai (Laparoskopija, Chromoskopija, Histeroskopija, Biopsija).
• Vyro tyrimas (Antisperminės sensibilizacijos nulemto nevaisingumo diagnostika).

Pagalbinis apvaisinimas

Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros

Pagalbinio apvaisinimo procedūros apima:

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

• Intrauterininę inseminaciją (IUI): Mūsų embriologai iš vyro spermos paruošia specialų mėginį, kuris plonu kateteriu yra sušvirkščiamas į moters gimdą, procedūra neskausminga. Šis metodas yra sėkmingas tik apie 12-15 proc., ir jei vyro spermos pakitimai yra ryškūs ar yra nustatytas kiaušintakių nepratekamumas - šis būdas pastoti yra atmetamas.
• Pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje (IVF): Ji renkamasi, jei yra labai ryškūs vyro spermos sutrikimai ir negalima jų atstatyti. Taip pat esant kiaušintakių patologijai, kai yra ilgos trukmės nevaisingumas ir kita. Tokioms poroms taip pat būtinai yra atliekamas pirminis ištyrimas, bet tokiais atvejais dažniausiai nusprendžiame - iškart judėsime į šitą etapą, kad turėtume didžiausią tikimybę pastoti, nes vyresnėms poroms šansai pastoti mažėja su amžiumi, turime skubėti. Kuo moteris vyresnė, vis labiau silpsta visos organizmo savybės, kiečiasi implantacinės savybės, mažėja rezervas, gali trukdyti su amžiumi atsirandančios gretutinės ligos.
• ICSI procedūrą (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija): Šią procedūrą pradėjome pirmieji Lietuvoje.
• Donorų spermos banku ar kiaušialąsčių donorystės programa: su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais.
• Preimplantacinę genetinę diagnostiką: kurios tikslas sumažinti paveldimų ligų perdavimo palikuonims riziką. Dėl šios procedūros tikslingumo sprendžia konsiliumas, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas. Visgi tai daroma labai išskirtiniais atvejais, pagal griežtas indikacijas.

Pasiruošimas pagalbiniam apvaisinimui

Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo pocedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr.

• Kiaušidžių stimuliacija: (Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
• Folikulų punkcija.
• Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos.
• Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc.
• Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę.

Sėkmės tikimybė

Pagalbinio apvaisinimo procedūra - nėra burtų lazdelė. Tikimybė susilaukti kūdikio po vieno IVF bandymo jaunesnėms nei 35 metų moterims yra apie 30 proc., 40-44 metų moterims - tik apie 10 proc., o vyresnėms nei 45 metų - beveik nulinė. Sulaukti teigiamo rezultato pavyksta ne visada, kartais einame ilgą kelią ir tai trunka metus ir daugiau, kol pasiekiame rezultatą.

Gyvenimo būdo įtaka vaisingumui

Vienas iš labai svarbių aspektų, kurį turime aptarti su pacientais - gyvenimo būdas. Yra teorijų, kad dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų, greito maisto, maiste esančių cheminių priedų, konservantų, aplinkos užterštumo, didelio patiriamo streso, mažo fizinio aktyvumo, piknaudžiavimo žalingais įpročiais, atsiranda tam tikros būklės ar ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui bei smarkiai mažinti pastojimo šansus. Taip pat turime sunerimti ir atkreipti dėmesį į per didelį ar per mažą kūno masės indeksą (KMI) turinčius pacientus.

Daugelis moterų, turinčių per mažą svorį, antsvorį ar nutukimą, neturi problemų pastoti. Tačiau nemaža dalis jų turi ovuliacijos sutrikimų. 18,5 ar mažesnis KMI (per mažas svoris) dažnai sukelia nereguliarų menstruacinį ciklą ir gali visiškai sustabdyti ovuliaciją. Tyrimai parodė, kad nutuksios moterys rečiau pastoja ir turi didesnį persileidimo dažnį. Vyrų nutukimas gali būti susijęs su testosterono ir kitų reprodukcijai svarbių hormonų kiekio pokyčiais, kurie lemia mažą spermatozoidų skaičių ir judrumą.

Kada kreiptis į specialistus?

Pora laikoma nevaisinga ir reikėtų ją pradėti tirti bei gydyti, jei turėdami reguliarius santykius, nevengiant nėštumo, per 12 mėn. nepastojama. Neretai tenka pačiai nusiminti, kai į mus pirmą kartą kreipiasi poros, kurioms nepavyksta pastoti, pavyzdžiui, 5 ar net 10 metų. Tokie pacientai neretai prisipažįsta, kad per tą laiką tiesiog lankėsi pas šeimos gydytoją ar ginekologą ir jie sakydavo, kad viskas yra gerai. Patys pacientai teigia, kad yra sveiki, neturinys gretutinių ligų ir todėl niekur nesikreipė anksčiau. Tačiau nepastojant tokį ilgą laiką, ar tikrai viskas taip gerai, kaip atrodo?

Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Didėjant amžiui, mažėja vaisingumas. Po 35 metų pakankamai staigiai mažėja vaisingumas, o po 40 - vaisingumas sumažėja dar labiau. Jaunesnės nei 30 metų moterys turi apie 20 proc. tikimybę pastoti per vieną mėnesį, tačiau sulaukus 40 metų ši tikimybė sumažėja iki 5 proc. Su amžiumi keičiasi moteriškų hormonų kiekiai, kiaušinėlių rezervas, implantacinės savybės, todėl net ir kreipimosi laikas į specialistus yra svarbus. Jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, gydyta onkologinė liga, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y., jei moteris nepastoja 6 mėn. Vyrų vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus priklauso mažiau, tačiau jei yra žinoma aiški vyro nevaisingumo priežastis - kreiptis reiktų nedelsiant.

Anamnezė

Prieš pradedant tyrimus, svarbu surinkti anamnezę. Tai labai svarbi tyrimo dalis, nes gali atskleisti patologijos priežastį.

Moters anamnezė

Labai atidžiai reikia išsiaiškinti, kokia menstruacinė funkcija, ar moteris sirgo lytinių organų uždegimais. Būtina sužinoti, kokios kilmės ligos, kaip jos gydytos. Svarbus moters seksualinis gyvenimas, reikia labai atsargiai išsiaiškinti, ar neturi šio gyvenimo problemų. Kai šeima kreipiasi dėl nevaisingumo ne pirmą kkartą, reikėtų žinoti ankstesnių tyrimų rezultatus ir išvadas, kad būtų išvengta nereikalingų tyrimų. Kitų sistemų ligos, ypač endokrininės, irgi gali turėti įtakos nevaisingumui, todėl apie jas taip pat reikia paklausti.

Vyro anamnezė

Jei tyrimą pradeda šeimos gydytojas, jis turi išsiaiškinti, kokiomis ligomis vyras sirgo paauglystėje (brendimo laikotarpiu), ar nebuvo operuoti lytiniai organai, kokios seksualinio gyvenimo problemos. Jei ši ssantuoka ne pirmoji, klausiama apie ankstesnės šeimos vaisingumą. Reikia atkreipti dėmesį ir į darbo specifiką: ar nėra kenksmingų cheminių, vibracinių ar kitų veiksnių. Labai svarbu ir gyvenimo būdas - ar neturi žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis, narkotikai).

Testosteronas ir vaisingumas

Testosterono kiekį kraujyje didinantys preparatai populiarėja visame pasaulyje. Vis dažniau juos vartoja tie vyrai, kurie skundžiasi energijos stoka, silpnumu ar pablogėjusiu seksualiniu gyvenimu.

Pagrindinės sintetinių testosterono preparatų indikacijos - sutrikusi lytinė branda, hipogonadizmas. Dėl raumenis stiprinančio poveikio testosterono preparatai skiriami ir sergantiesiems raumenų distrofija. Kai kada - moterims, kurioms diagnozuotas krūties vėžys.

Pagrindiniai testosterono preparatų šalutiniai poveikiai yra padidėjęs kraujo spaudimas, kepenų funkcijos pažaida (hepatitas, gelta), nuotaikų kaita. Taip pat - padidėjęs agresyvumas. Nustatyta, jog sintetiniai testosterono preparatai didina ir širdies smūgio bei priepuolio riziką.

Natūralūs būdai didinti testosterono kiekį

• Didelio intensyvumo fizinės treniruotės: Reguliariai atliekamos tokios treniruotės gerina metabolizmą bei efektyviai didina testosterono koncentraciją kraujyje.
• Antsvorio metimas: Papildomi kilogramai natūraliai sumažina testosterono kiekį.
• Streso valdymas: Kai vyrai dažnai susiduria su stresinėmis situacijomis, antinksčių liaukos didina streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir mažina testosterono išsiskyrimą.
• Tinkamas vitamino D3 kiekis organizme: Apskritai vitaminas D3 priklauso tai pačiai cheminei klasei, kaip ir testosteronas, bei dalyvauja daugybėje organizmo reakcijų, tarp jų - testosterono gamyboje.
• "Sveikųjų" riebalų vartojimas: Kūnui riebalai reikalingi tam, kad gamintų sveikas ląsteles, taip pat lytinius hormonus.
• Geras miegas: Gaunant poilsio pakankamai, organizme bus palaikomos atitinkamos funkcijos.

tags: #per #kiek #suveikia #ovuliacijos #skatinimo #vaistai