Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje komunikacija tampa vis svarbesnė, paternalistiniai santykiai globos įstaigose, o ypač bendravimas tarp slaugytojų ir pacientų, įgauna didelę reikšmę. Straipsnyje nagrinėjami paternalistiniai santykiai globos įstaigoje, apibrėžiant juos ir išryškinant komunikacijos ypatumus, kurie yra svarbūs siekiant efektyvios ir kokybiškos slaugos.
Paternalizmas Globos Įstaigose
Paternalizmas globos įstaigose apibrėžiamas kaip santykis, kuriame sveikatos priežiūros specialistas (pvz., slaugytojas) elgiasi tarsi tėvas ar motina, priimdamas sprendimus už pacientą, manydamas, kad tai daro paciento labui. Toks požiūris gali būti pagrįstas įsitikinimu, kad pacientas neturi pakankamai žinių ar gebėjimų priimti teisingus sprendimus dėl savo sveikatos.
Paternalistiniai santykiai globos įstaigose dažnai atsiranda dėl asimetrinės galios dinamikos tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento. Slaugytojai, turėdami medicininių žinių ir patirties, gali jaustis atsakingi už paciento gerovę ir linkę priimti sprendimus už jį, net jei pacientas yra pajėgus pats nuspręsti.
Komunikacijos Svarba
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje akcentuojamas paciento autonomijos ir informuoto sutikimo principas. Todėl paternalistiniai santykiai, kai sprendimai priimami už pacientą, tampa vis mažiau priimtini. Efektyvi komunikacija yra būtina norint užtikrinti, kad pacientas būtų įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą ir galėtų savarankiškai spręsti dėl savo sveikatos.
Komunikacijos kokybė XXI amžiuje tampa vis aktualesnė. Šiandien medikai ir kitų specialybių atstovai intensyviai bendrauja su įvairiais žmonėmis. Kiekvienas norėtume, kad kontaktai su kitais žmonėmis būtų visapusiškai naudingi ir darnūs. Komunikacija yra procesas, be kurio sunkiai įsivaizduojami bet kokie santykiai tarp žmonių. Apsikeičiama informacija, bendraujama, diskutuojama, dalijamasi emocijomis. Tai yra tarsi ryšys, kurio pagalba santykiai tarp žmonių įgauna formą ir prasmę. Savaime suprantama, kad komunikacija yra neišvengiama gydymo įstaigoje. Komunikacija slaugoje - tai dialogas: įvykis, kai bendrauja žmogus su žmogumi. Tai atvejis, kai į veiksmą įtraukiamas pacientas. Kad ir kuria slaugos teorija remsimės, visos teorijos pritaria, kad slauga - tai procesas, kai bendrauja žmogus su žmogumi.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į šeimos santykius
Verbalinė Komunikacija
Verbalinis bendravimas - tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Geri verbaliniai komunikaciniai įgūdžiai yra pasitikėjimo pagrindas bendrose kalbose tarp žmonių. Kalbant apie paciento slaugą, gydymą, gydytojas ir slaugytoja turi savo techninę kalbą ir specialius žargonus tarp savęs. Todėl, kalbant su pacientu, reikalingas specialus bendravimas, svarbu rinkti žodžius, kurie negąsdintų, nebaugintų. Labai svarbu sekti savikalbę, laikytis bendravimo etikos.
Pokalbio metu slaugytojams svarbu išmokti ne tik kalbėti ir įtikinti, bet ir išklausyti. Klausydami paciento, ne tik stebime jo išorę, bet ir vertiname patį asmenį pagal tai, ką ir kaip jis kalba, elgiasi, kaip sugeba pateikti informaciją, ko nesugeba pasakyti žodžiu, bet mėgina išreikšti gestais, mimika. Verbalinio bendravimo metu medicinos darbuotojai gali parodyti dėmesį, paramą bei artumą. Slaugytojai privalo suvokti paciento emocinę kalbą, t.y. gebėti pastebėti tai, kas vyksta paciento viduje, pajusti, ką jis nutyli, bet rodo visa savo laikysena ir elgesiu. Verbalinis bendravimas padeda užmegzti ryšį ir sukurti saugumo jausmą.
Neverbalinė Komunikacija
Neverbalinė komunikacija apima judesius, mimikas, pozas, eiseną ir kitus kūno signalus. Didžiąją informacijos dalį apie aplinką žmogus gauna akių kontakto dėka. Jei sunku suprasti, ką žmogus sakydamas turi galvoje, reikia būtinai stebėti neverbalinę kalbą. Informaciją gali perdavinėti visas kūnas. Svarbu stebėti, kokia jo būsena. Turiningas informacijos šaltinis apie žmogaus emocinę būseną yra veido išraiška. Veido išraiška gali perduoti nepritarimą, pasigailėjimą, pyktį, susierzinimą, pasitenkinimą, meilę, supratimą. Kūno kalboje rankos taip pat svarbios. Rankų judesiais, mostais paprastai kas nors akcentuojama, rankomis apibrėžiamas aptariamas objektas.
Liesdama, tai yra neverbaliai bendraudama, slaugytoja gali pranešti pacientui, kad jis yra artimas ir juo rūpinamasi. Slaugytojai uždėjus ranką pacientui ant peties arba laikant jo ranką, pacientui gali būti lengviau išsakyti savo nusiskundimus, paprašyti pagalbos. Lietimas turi ypatingą reikšmę sunkiai sergantiesiems pacientams.
Svarbu atsiminti, kad ne visada pacientai teigiamai reaguoja į asmens erdvės pažeidimą komunikacijos procese. Tai ypač aktualu neverbalinės komunikacijos metu, kai kuriems pacientams tai gali sukelti priešingą reakciją nei slaugytoja tikisi. Todėl labai svarbu pacientą iš anksto supažindinti, duoti laiko jam suvokti apie tuos komunikacinius ženklus, kurie pažeis jo asmens erdvę ir palies kūną.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros interpretacijos
Efektyvios Komunikacijos Strategijos
Norint sumažinti paternalistinių santykių įtaką ir užtikrinti paciento autonomiją, svarbu taikyti efektyvias komunikacijos strategijas:
- Aktyvus klausymas: Skirkite laiko atidžiai išklausyti paciento nuogąstavimus ir pageidavimus.
- Empatija: Stenkitės suprasti paciento jausmus ir perspektyvą.
- Informacijos suteikimas: Pateikite pacientui aiškią ir suprantamą informaciją apie jo sveikatos būklę ir gydymo galimybes.
- Sprendimų priėmimas kartu: Įtraukite pacientą į sprendimų priėmimo procesą, aptarkite galimus variantus ir jų pasekmes.
- Pagarba autonomijai: Gerbkite paciento teisę priimti sprendimus dėl savo sveikatos, net jei nesutinkate su jo pasirinkimu.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimas, atliktas Utenos apskrities ligoninėje, parodė, kad daugiau kaip pusė slaugytojų nurodė, jog lengviausia bendrauti su 31-50 m. amžiaus grupės pacientais. Apklausa taip pat atskleidė, jog moterys yra emocingesnės pacientės nei vyrai. Pacientams ir slaugytojams svarbūs tokie verbalinio ir neverbalinio bendravimo veiksniai kaip balso tonas, veido išraiška, prisilietimas. Neurologijos bei traumatologijos skyriaus pacientai slaugytojo prisilietimą laiko svarbesniu nei kitų skyrių pacientai. Dėmesingumas, išklausymas ir supratimas respondentai išskiria kaip svarbiausias bendravimo sudėtines dalis.
Apie slaugytojų atliekamą darbą ir elgesį dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų atsiliepė teigiamai. Statistiškai reikšmingai dažniau teigiamai slaugytojų darbą vertino neurologijos skyriuje gulintys ir vyriausio amžiaus grupės ligoniai. Daugiau kaip pusei respondentų pavyksta sukurti su slaugytoju pasitikėjimu grįstą ryšį. Slaugytojais statistiškai reikšmingai dažniau pasitiki moterys nei vyrai ir vyriausiojo amžiaus pacientai.
Taip pat skaitykite: Kaip pastoti ovuliacijos metu
tags: #paternalistiniai #santykiai #globos #istaigoje