Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja technologijos, darbas kompiuteriu tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme, todėl svarbu įvertinti, kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti nėščiąją ir jos kūdikį.
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.
Šiame straipsnyje pateikiamos rekomendacijos ir patarimai, kaip sumažinti galimą žalą ir užtikrinti sveiką nėštumą dirbant kompiuteriu, bei aptariami darbo įstatymai, skirti apsaugoti nėščiųjų teises Lietuvoje.
Įsidarbinimas ir nediskriminavimas
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.
Sėdimo darbo poveikis nėštumui
Sėdimas darbas, ypač nuotolinis, gali turėti neigiamą poveikį nėščiosios organizmui. Hormoniniai, anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu didina svorį, silpnina pilvo raumenų jėgos kontrolę, atlaisvina raiščius ir didina juosmens lordozę. Dėl to pasikeičia kūno masės centras, laikysena, gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir padidėja traumų rizika.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Sėdėjimas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių. Kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to mažesnis deguonies kiekis keliauja vaisiui. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpnėja, trumpėja užpakalinė kojų grandinė, o tai gali apsunkinti gimdymą.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus. Kai tik žmogus atsisėda, kūnas sudegina 90 proc.
Nėščiųjų darbo sąlygos turi įtakos vaisiaus vystymuisi. Kelios ankstesnės studijos parodė, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti negatyvios įtakos gimdymo išeitims, bet liko neaišku, kaip dirbančiųjų nėščiųjų moterų darbo krūvis veikia besivystantį vaisių.
Nėščiųjų moterų, dirbančių stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys yra mažesni, o dirbančių daugiau valandų per savaitę - mažesnė ne tik galvutės apimtis, bet ir vaisiaus svoris.
Patarimai dirbančioms nėščiosioms
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi. Tiesa, šiandien beveik visas darbas yra sėdimas. Naujos technologijos mus priverčia daugiau sėdėti nei judėti. Kavos gėrimas, filmo žiūrėjimas, technologinių įrenginių naudojimas, valgymo įpročiai ir tas pats darbas, į kurį keliaujame dažniausiai atsisėdę. Sėdime važiuodami, dirbdami, valgydami. Nuotolinis darbas mus dar labiau priklijavo prie kėdės. Nėštumas ir taip sukelia kardinalius pokyčius organizme.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Štai keletas konkrečių patarimų, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį:
- Keiskite padėtį kas pusę valandos ar valandą. Atsistokite, pasivaikščiokite, padarykite tempimo pratimus.
- Sėdėkite ant gimnastikos kamuolio. Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
- Dirbkite stovėdami. Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
- Keliskart per dieną patupkite. Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
- Kontroliuokite laikyseną. Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Kvėpuokite diafragma. Aktyvuokite pilvo sieną.
Vis prisiminkite, kad turite kontroliuoti, ir kontroliuokite laikysenos padėtį buityje. Stenkitės kvėpuoti diafragma aktyvuodama pilvo sieną. Kas pusę valandos ar valandą privalote keisti padėtį ir pajudėti! Kaip? Pasėdėkite ant gimnastikos kamuolio (su papildomais tempimais ar dubens judesiais). Padirbėkite stovėdama. Kelis kartus per dieną patupėkite (pilnomis pėdomis remkitės į grindis).
Taip, bet šie patarimai galioja toms superaktyvioms nėštukėms (kaip aš), kurios varo, kol palūžta (juokiasi). O didžiajai daliai nėštukių aš pasakyčiau: „Pastovėk, pasivaikščiok, patupėk, išmesk kėdes per langą, sutvarkyt drabužių spintą, dirbk atsistojusi, sėdėdama ant kamuolio, tupėdama.
Kompiuterio įtaka nėštumui: mitai ir realybė
Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.
Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą. Kad dirbti būtų patogu, monitorius turėtų stovėti ne mažiau kaip 45 cm atstumu nuo akių, jo viršutinis taškas - ne žemiau nei akių lygyje. Monitoriaus ekranas turi būti nukreiptas į priešingą pusę nei langas. Sutemus negalima dirbti su kompiuteriu jei vienintelis šviesos šaltinis patalpoje - pats monitorius. Daugelio akių negalavimų išvengtum nepamiršdama bent kartą per pusvalandį atitraukti žvilgsnį nuo ekrano, pamirksėti, pasukioti akis, pažiūrėti į tolį.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Darbo kabinete, kur yra kompiuteris, oras iš tikrųjų būna kiek sausesnis, nei patalpoje be kompiuterio. Štai kodėl jautresni žmonės vos pradėję dirbti kompiuteriu gali imti čiaudėti, sausai kosėti. Patalpą, kurioje yra kompiuteris, vertėtų dažniau pravėdinti ir drėkinti. Dar nepakenktų bent vienas drėgmės šaltinis - vandeny pamerktos gėlės, akvariumas su žuvytėmis.
Neretai sakoma, kad kompiuterio spinduliai neutralizuojami kaktusais. Deja deja, tai - ik iš piršto laužtas mitas. Visų pirma, jokios radiacijos monitorius nespinduliuoja, nuo jo sklinda tik elektromagnetinės bangos. Antra, beveik visa sveikatai kenksminga energija šiuolaikiniuose monitoriuose neutralizuojama. Taigi sėdėdama pusės metro atstumu nuo monitoriaus išties gali nesibaiminti, kad žudaisi lėta mirtimi. Tačiau pastebėta, kad daugelis augalų, ypač kaktusai, išties auga geriau, jei stovi bent kiek padidinto elektromagnetinio spinduliavimo zonoje.
Tinkama darbo vietos įrengimas
Tinkamas darbo vietos įrengimas yra būtinas norint išvengti sveikatos problemų dirbant kompiuteriu. Net apie 60 proc. kompiuteriu dirbančių žmonių skundžiasi vienokiais ar kitokiais fiziniais negalavimais ar skausmais. Dažniausi iš jų - maudžiantis, nejudrus sprandas, kaklas, nugara, dėl nuolatinės įtampos kaklo, sprando srityse kamuojantis galvos skausmas, rankų tirpimas.
Šiaulių universiteto lektorė, sveikatinimo ir sporto centro vyresnioji specialistė Agnė Savenkovienė teigia, kad šiuos ir kitus sveikatos sutrikimus sukelia ilgas buvimas statiškoje ar netaisyklingoje kūno padėtyje, netinkama klaviatūros ar kompiuterio pelės, monitoriaus ir kitų darbui reikalingų daiktų vieta ant stalo.
Štai keletas patarimų, kaip tinkamai įsirengti darbo vietą:
- Nustatykite tinkamą atstumą tarp akių ir kompiuterio monitoriaus. Rekomenduojamas nuotolis - 60-80 cm.
- Atstumas nuo klaviatūros iki kūno turi būti apie 30 cm. Nepatartina klaviatūrą aukštinti, nes tuomet kinta galvos pasvirimo kampas ir įtempiami kaklo raumenys. Tokia klaviatūros padėtis kenkia ir riešų, kurie dirbtinai įtempiami, raumenims.
- Įvertinkite kėdės aukštį ir porankių padėtį. Sėdint sulenktos kojos ir rankos turi sudaryti statų kampą.
- Pasitikrinkite laikyseną. Atsistokite prie sienos, kulnus atitraukite maždaug 15 cm nuo jos ir atsišlieti kūnu į sieną priglaudžiant klubus, nugarą ir pakaušį. Tada pamatuojamas juosmens linkis, t. y. atstumas nuo liemens iki sienos. Jeigu yra daugiau, vadinasi, laikysena deformuota.
- Vėdinkite patalpą. Patalpą, kurioje dirbama kompiuteriu, būtina vėdinti, drėkinti. Dirbant su kompiuteriu reikia kas valandą daryti 15 minučių pertrauką: išeiti iš patalpos, pasivaikščioti, pasižiūrėti į tolį, atlikti akių mankštą.
- Drėkinkite orą. Kompiuteris kaista, džiovina orą, todėl patalpą patartina papildomai drėkinti. Oro drėgmė patalpoje turėtų būti apie 40- 60 procentų.
- Apšvietimas. Darbo vietoje turi būti įrengtas šoninis apšvietimas iš kairės, vien lemputės palubėje neužtenka. Baldus geriau rinktis matinius - neatsiras akis varginančių atspindžių ir blyksnių.
Pertraukos ir pratimai
Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas. Dirbant kompiuteriu mirksima mažiau nei 10 kartų per minutę, nors normalus skaičius yra 22 kartai per minutę. Darbas kompiuteriu nuvargina akis, ko pasėkoje gali išsivystyti trumparegystė. Pajutus akyse „smėlio pojūtį” svarbu nutraukti darbą prie kompiuterio. Žinoma, geriau nelaukti, kol atsiras toks jausmas ir kas valandą daryti 10-15 minučių pertraukas.
Tuo metu svarbu leisti pailsėti organams, kurie labiausiai pavargsta: akims, rankų pirštams, riešui, nugarai. Galima atlikti keletą paprastų pratimų rankoms, kaklui: pasukti riešus, pakelti ir nuleisti rankas, pasukioti galvą. Akis patariama pailsinti žvilgsnį nuo ekrano nukreipiant į toliau esančius objektus, pavyzdžiui, į vaizdą už lango, medžius, dangų ar kieme žaidžiančius vaikus, tiesiog sufokusuokite savo akis į tolį. Tada atsipalaiduoja akies raumenys, sumažėja regos nusilpimo ir trumparegystės pavojus.
Ergonomiškos darbo vietos svarba ir pratimai nugarai
Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės - pacientų amžius jaunėja.
„Klientai dažniausiai skundžiasi nugaros sąstingiu, skausmais juosmens ir sprando srityse, kartais - rankų tirpimu, galvos skausmais, kurie dažnu atveju atsiranda dėl sprando raumenų įtampos. Ilgas sėdėjimas iššaukia raumenų įtampą, disbalansą, sukeliantį ne tik skausmą, bet ir greitesnį tarpslankstelinių diskų, sąnarių dėvėjimąsi“, - sako BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė.
Ergonomiška darbo kėdė ir stalas yra būtini norint užtikrinti ilgalaikes ir optimalias darbo sąlygas sėdimą darbą dirbančiam asmeniui. Rekomenduojama rinktis kėdę su reguliuojamu atlošu ir rankenomis, kad būtų palaikomi natūralūs stuburo linkiai bei užtikrinamas 90 laipsnių alkūnių lenkimas, taip sumažinant apkrovą pečiams.
Auksinė taisyklė - sėdint nekryžiuoti kojų, jos visą laiką turi būti pastatytos tvirtai ant grindų, o keliai - šiek tiek žemiau klubų. Būtina paminėti ir darbo stalo optimalaus aukščio svarbą - derinkite darbo stalo aukštį su kėdės aukščiu, taip pat puiki moderni alternatyva - stovimi stalai. Svarbi ir monitoriaus padėtis - sėdint ekranas turėtų būti akių lygyje, maždaug 50-70 cm atstumu nuo akių, kad nesukeltų įtampos kaklui.
Svarbiausia yra judėjimas ir mini pertraukėlių, trunkančių 2-3 minutes ir skirtų mankštai bei tempimo pratimams, darymas kas pusvalandį. Tai ne tik padės išvengti nugaros skausmų, bet ir suteiks žvalumo, energijos, pagerins darbingumą. Rekomenduočiau visą dieną sėdint be mini pertraukėlių pasidaryti ir kelias ilgesnes, 15-20 minučių pertraukas, kurias galima skirti pasivaikščiojimui, mankštai, kvėpavimo ar jogos pratimams.
Jei kalbame apie asmenį, kuris nugaros skausmų šiuo metu nepatiria ir domisi skausmo prevencija ir sveikatinimu, arba asmenį, jaučiantį raumenų nuovargį, silpnumą, ryškėjantį dienos eigoje, tačiau nepatiriantį specifinių lėtinių simptomų, rekomenduoju į kasdienės rutinos pratimų programą įtraukti viso kūno tempimo ir mobilumo pratimus, kurie padės atpalaiduoti raumenis po darbo dienos ir aktyvins kraujotaką. Renkantis tempimo pratimus derėtų daugiau dėmesio skirti toms raumenų grupėms, kurios linkusios sutrumpėti dėl sėdimos darbo pozicijos: klubiniui juosmens raumeniui, užpakalinės šlaunies bei blauzdos raumenims, nugaros, pečių juostos bei kaklo raumenims.
Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažnai turi silpnesnius raumenis ir mažesnį lankstumą, todėl svarbu fizinį krūvį didinti palaipsniui. Kaip sakau savo klientams, nepulkime keistis „from zero, to hero“ - geriau tikslų siekti palaipsniui, kantriai ir nuosekliai.
Skundžiantis nugaros skausmais gelbsti magnio kremas, šildantys tepalai, įvairūs tepalai su eteriniais aliejais, žolelėmis, taip pat - tepalai ar pleistrai su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir skausmo. Svarbios ir tokios maistinės medžiagos, kaip kolagenas, mikroelementai, magnis, kalcis, C ir D vitaminai. Klientų mėgiami ir šildantys ar kaulažolės pleistrai, padedantys sumažinti raumenų įtampą, pagerinantys kraujotaką. Skundžiantis tam tikrais raumenų disbalansais, kartais padeda ir kineziologiniai pleistrai, vadinamieji teipai, kuriais prekiaujame vaistinėje, tačiau apie jų naudojimą reikėtų konsultuotis su kvalifikuotu specialistu - kineziterapeutu, reabilitologu.
Nestiprius, maudžiančio pobūdžio, dėl raumenų įtampos atsirandančius skausmus galima lengvinti vietinio poveikio priemonėmis - masažais, specializuotomis mankštomis. Užklupus itin stipriems skausmams, kurie trukdo judėti ir yra intensyvaus pobūdžio, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Apie rimtesnes problemas nei bendras raumenų nuovargis gali signalizuoti šie simptomai: skausmas, kuris nepraeina ir intensyvėja, ūmus, veriantis nugaros ar kaklo skausmas, nepraeinantis maudimas, radijuojantis, plintantis skausmas į sėdmenį, koją, jaučiamas silpnumas ar tirpimas, „adatėlių“ ar „skruzdėlyčių“ pojūtis, rytinis stuburo sustingimas. Pacientams, kurie dažnai skundžiasi pasikartojančiais stipriais skausmais po gydymo kurso, esant pagerėjimui, visada rekomenduoju kreiptis į kineziterapeutą, kad būtų sudaryta individuali mankšta, padedanti apsisaugoti nuo periodinių pablogėjimų.
Darbo sąlygos nėščioms moterims pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
Darbo sąlygos nėščioms moterims yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos įstatymuose. Svarbu žinoti savo teises ir reikalauti, kad darbdavys jų laikytųsi.
Garantijos ir lengvatos nėščiosioms darbe
Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Nuo 2020 m. DK 52 str. pakeista: „Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos). Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn.
Tėvystės atostogos
Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka).
Vaiko priežiūros atostogos
Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Nuo 2023 m. Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn. Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn.
Papildomos garantijos ir lengvatos
- Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
- Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
- Pailgintos kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d.
Atleidimo apribojimai
- Nėščiosios: Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia (išskyrus labai retas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga).
- Tėvai vaikų iki 3 metų: Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str.
- Darbuotojai atostogose: Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negalima nutraukti darbdavio valia (t.
#