Šis straipsnis skirtas būsimoms mamoms, kurios domisi sklandžia gimdymo eiga. Jame apžvelgiamos įvairios temos - nuo pasiruošimo nėštumui ir gimdymui iki pogimdyvinės priežiūros ir galimų sunkumų, su kuriais gali susidurti moteris.
Pasiruošimas Nėštumui ir Gimdymui
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo. Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
Fizinis Pasiruošimas
Jei nėštumas nėra komplikuotas, mankštintis yra saugu ir savarankiškai. Tačiau prieš pradedant mankštas savarankiškai, būtina turėti vieną įvadinę treniruotę su trenere. Trenerė, įvertinusi Jūsų galimybes, patars, pataisys ir suteiks mankštai asmenines rekomendacijas. Taip pat prieš imantis mankštos, būtina pasitarti su savo gydytoja.
MasterMama kursai yra universalūs ir gali būti pradėti mokytis tiek dar planuojant nėštumą, tiek jau esant nėščiai ar nėštumo pabaigoje. Vėliau seka aktyvios treniruotės su 3 skirtingais sudėtingumo lygiais. Lygį nėščioji gali pasirinkti pagal savo nėštumo savaitę, fizinį pasirengimą ir savijautą. Kursai puikiai tiks tiek pasyvaus sporto norinčioms, tiek aktyviai sportuojančioms nėščiosioms.
Didžioji dalis progamoje esančių pratimų ir mankštų gali būti atliktos be papildomo sportinio inventoriaus. Tačiau labai rekomenduojama įsigyti gimnastinį kamuolį bei kilimėlį sportui. Kamuolys reikalingas ne tik manktoms, bet ir praktikai, kaip išgyventi sąrėmius gimdykloje ant gimnastinio kamuolio.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Psichologinis Pasiruošimas
Vaikelio atėjimas yra didžiulis pokytis, o tam, kad atrastume santykį su mažyliu, keičiasi ne tik mūsų kūnas, bet ir psichika. Jau nėštumo metu moteris tampa jautresnė, keičiasi emocinės reakcijos (gali banguoti nuo džiaugsmo iki didžiulio nerimo, nuo pasitikėjimo savimi iki visiško abejojimo savimi „ar sugebėsiu?“). Neretai apima iki šiol nepatirtas begalinio nesaugumo jausmas.
Svarbu suprasti, kaip gimdymo metu veikia moters smegenys, kaip jos keičiasi ir kokią įtaką aplinka ir moters pasiruošimas turi smegenyse besigaminantiems hormonams. Nerimas blokuoja gimdymo „hormoninį kokteilį“, kuris pasigamina ne tik tam, kad gimdymas praeitų sklandžiai, bet ir tam, kad didėtų tikimybė sukurti empatišką santykį su mažyliu.
Rekomenduojama susikrauti emocinį kraitelį nėštumo metu, kad gimdymas praeitų sklandžiai ir įsijungtų motinystės apdovanojimo sistema, sumažinanti tikimybę susirgti depresija. Taip pat svarbu suprasti, kaip funkcionuoja mūsų kūnas ir smegenys, kaip tai susiję su mūsų emocijomis ir kokios technikos gimdant naudingos, o kokios ne.
Santykių Pasiruošimas
Mažylis pakeis ne tik mamos psichiką, bet ir visos šeimos dinamiką. Tai dar viena krizė, kai gyventi taip, kaip gyvenote iki šiol, nebeišeina, o tas „naujas“ gyvenimas dar nesusidėliojo. Svarbu pasiruošti šiam pokyčiui jau nėštumo metu, puoselėti tokius santykius, kad vaikelis porą jungtų ir vienytų, kad visi šeimos nariai jaustųsi saugūs. Taip pat svarbu, kad tėtis įsitrauktų į pasiruošimą tėvystei, gimdymui, laikotarpiui po gimdymo, ir suprastų, kas vyksta su moterų emocijomis.
Gimdymo Eiga
Gimdymo eiga yra individuali kiekvienai moteriai, tačiau yra bendrų patarimų, kurie gali padėti ją palengvinti.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: Kaip Pasiruošti
Kada Vykti Į Ligoninę?
Pirmą kartą gimdančioms moterims dažnai dieną prieš gimdymą ima šiek tiek mausti strėnas, atsiranda panaši būsena kaip prieš mėnesines. Kai kurioms moterims gimdymas prasideda vaisiaus vandenų nutekėjimu. Pirmieji sąrėmiai dažniausiai būna visai neskausmingi, jausmas panašus, lyg kas už Jus įtemptų pilvo presą.
Nusiraminkite, vos prasidėjus sąrėmiams nereikia ir netgi nerekomenduojama vykti į ligoninę. Prasidėjus sąrėmiams rekomenduojama nusiprausti po dušu. Tai gera priemonė įsitikinti, ar tai tikrieji, ar dar tik paruošiamieji sąrėmiai (pastarieji nusimaudžius ir atsipalaidavus liaujasi).
Į ligoninę reikėtų atvykti tuomet, kai sąrėmiai tampa reguliarūs ir kartojasi maždaug kas 5 min. (apskaičiuokite kelionės iki ligoninės trukmę), taip pat, jei nutekėjus vaisiaus vandenims, kelių valandų bėgyje neprasideda sąrėmiai (plyšus vaisiaus vandenų pūslei atsiranda atviras kelias infekcijai).
Skausmo Malšinimas
Gimdymo paniškai bijau, norėčiau, kad man būtų atliktas cezario pjūvis, nes manau, kad taip būtų daug paprasčiau. Cezario pjūvio operacija nėra natūralaus gimdymo alternatyva. Tai sudėtinga intervencija su visomis rizikomis ir pasekmėmis, kaip bet kuri kita didelės apimties operacija.
Didžiulė baimė visada atsiranda iš nežinojimo, todėl vertėtų susipažinti su gimdymo fiziologija, pasikalbėti su sėkmingai natūraliai pagimdžiusiomis moterimis, lankyti besilaukiančiųjų kursus.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų paskaitų įžvalgos
Jei tik įmanoma, visada geriau gimdyti natūraliai. Gamta viską sukūrė tobulai, gimdymo skausmas taip pat turi savo paskirtį. Kuo sąrėmiai tampa labiau skausmingi, tuo daugiau organizmas išskiria natūralių laimės hormonų (endorfinų) tam skausmui malšinti. Vos užgimus naujagimiui didžiulė natūralių hormonų koncentracija moters kūne lemia palaimos jausmą, stiprų ryšį su vaikeliu. Šie hormonai patenka ir į priešpienį bei pieną, todėl taip pat jaučiasi ir kūdikis.
Atvykusi į gimdymo skyrių, įspėkite medikus, kad norite mėginti gimdyti be nuskausminimo, bet atsiradus poreikiui galbūt norėsite epidūrinio nuskausminimo. Tai reikalinga informacija, kad anesteziologas spėtų pasiruošti priemones, kai jų prireiks. Dažnai be medikamentinio nuskausminimo gimdančios moterys jo pageidauja, kai gimdos kaklelis beveik pilnai atsidaręs, tačiau tada epidūriniam nuskausminimui jau per vėlu, nes jis gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.
Kvėpavimas Gimdymo Metu
Daug girdėjau apie tai, kad gimdymo metu svarbu taisyklingai kvėpuoti, bet net ir per paskaitą poliklinikoje gydytoja nepaaiškino, koks konkrečiai tas taisyklingas kvėpavimas yra. Prasidėjus sąrėmiams reikia kvėpuoti įprastai, reguliariai, tik iškvėpimas šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą (įkvepiant pro nosį skaičiuoti iki 3, iškvepiant pro burną - iki 4).
Sustiprėjus sąrėmiams, rekomenduojama tęsti tokią kvėpavimo techniką, tik iškvėpimą maksimaliai išilginti, per burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį. Atsiradus stangoms, bet nesant pilnai atsidariusiam gimdos kakleliui norą stumti galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti.
Vaisiaus stūmimo metu svarbiausia yra nesulaikyti kvėpavimo, net kai skauda, nes tiek gimdyvei, tiek gimstančiam naujagimiui reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų.
Gimdymas Vandenyje
Gimdyti vandenyje gali ne visos moterys. Kai padidėjusi kraujavimo rizika, placentos pirmeiga, įtariama placentos atšoka, vandenyje gimdyti irgi pavojinga. Tam tikros nėščiosios ligos ar nėštumo metu atsiradusios patologijos gali būti kliūtis gimdyti vandenyje.
Prieš nuspręsdama gimdyti vandenyje, nėščioji privalo kuo daugiau sužinoti apie tokio gimdymo specifiką. Rekomenduojama lankyti specialius kursus, kuriuose būsimieji tėveliai sužinotų visus tokio gimdymo privalumus ir trūkumus, kaip elgtis gimdymo metu. Reikia būti psichologiškai pasiruošusiems ir tvirtai žinoti, jog jie pageidauja būtent tokio gimdymo būdo.
Moteris į baseiną ar gimdymui pritaikytą vonią gulasi, kai yra reguliari gimdymo veikla (t.y. sąrėmiai kartojasi kas 10 min. ir dažniau), kai jaučiamas skausmas, kuris pacientę vargina. Būti vandenyje galima ne tik išvarymo, bet ir gimdos kaklelio atsidarymo laikotarpiu. Jei gimdos kaklelis nepradėjo atsidarinėti, jei gimdymo veikla nereguliari, sąrėmiai reti, trumpi, nevarginantys, moteris gali būti namuose, kol prasidės reguliari veikla ar nutekės vaisiaus vandenys.
Gimdant vandenyje moteris daugiau atsipalaiduoja, nes ji yra rami, užtikrinta, žino, jog tai bus geriausia jos vaikeliui. Vandenyje pulsas ir kraujospūdis tampa normalūs (jei buvo pakilę dėl streso metu išskiriamų hormonų). Gimdant vandenyje, pakinta skausmo jutimo slenkstis.
Gimstant vandenyje, nėra slėgių skirtumo ir didesnio pasipriešinimo, nes kūdikis gimsta į tokią pat terpę, kurioje buvo 9 nėštumo mėnesius. Taip mažiau traumuojami smegenys. Jei moteris vandenyje patiria mažesnę įtampą, yra atsipalaidavusi, rami, tuomet ir kūdikis iki gimimo per kraują gaus mažiau streso hormonų.
Pogimdyvinis Laikotarpis
Pogimdyvinis laikotarpis - tai laikas po gimdymo, kai moters organizmas grįžta į prieš nėštuminę būklę. Tai laikotarpis, kupinas iššūkių ir džiaugsmų.
Emocijos Pagimdžius
„Kodėl aš visą dieną verkiu?“, „kodėl, gimus kūdikiui, pradėjau visko bijoti?“, „kodėl tokia sunki tos atsakomybė našta?“, „jaučiuosi visiškai pasimetusi tarp teorijų, informacijos“, „nesuprantu, atrodo viskas gerai, tačiau ryte negaliu atsikelti iš lovos“, „pradėjau prisiminti savo vaikystę, ar čia normalu?“, „pradėjau vėl pyktis su mama“ - tai keletas iš begalės moterų patirčių.
Tapimas tėvais iš esmės pakeičia mūsų psichiką. Ir tam yra tiek biologinė, tiek psichologinė prasmė. Tiesa pasakius, tai vienas iš labai svarbių pokyčių žmogaus gyvenime. Bet tam, kad suprastume, kaip tai priimti, kad jis atneštų daugiau prasmės ir supratimo, neįklampintų į nuolatinį kaltės, bejėgiškumo ir bandymo viską sukontroliuoti liūną, mums reikia susiorientuoti.
Svarbu suprasti, kokios motinystės patirtys ir kodėl jaučiamės taip, kaip jaučiamės. Jei jausmų negalime „išjungti“, tai kaip su jais būti? Kaip galime panaudoti šitą jausmų audrą tam, kad geriau suprastume save? Jei tiek visko daug viska mamos psichikoje, kaip to „neperduoti“ vaikui? Ar galėsiu vaiką išmokyti priimti savo jausmus, jei pati to nemoku? Ar galima jausmus „suvaldyti“? Ar galima jų „nejausti“? Kas yra vidinė branda ir kodėl motinystė labai įdomus patyrimas, paskatinantis mus augti viduje?
Pogimdyvinė Depresija
Pogimdyvinę depresiją patyrusi Kamilė pasidalino savo patirtimi, kaip gimdymą sapnuodavo košmaruose. Kamilė vos tik susipažinusi su savo vyru Tomu iškart suprato, kad jis - jai skirtas vyras. „Mūsų pirmagimis Benediktas buvo labai norėtas ir išlauktas vaikas. Stiprus tarpusavio ryšys ir meilė leido mums jaustis saugiai ir tvirtai kuriant šeimą, todėl nėštumas buvo planuotas ir lauktas, o susituokti nusprendėme prieš gimstant mūsų sūnui“, - pasakoja ji.
Nepaisant didelio noro ir pastangų, pastoti iš pirmo karto nepavyko. Tuo metu Tomas intensyviai sportavo: lankė karate, laikė rudojo diržo egzaminą, o Kamilė buvo ką tik apsigynusi verslo ekonomikos bakalauro diplomą bei abu intensyviai dirbo.
Pirmąją nėštumo pusę Kamilę kankino toksikozė, dėl kurios 20-ą nėštumo savaitę teko lašinti lašelines. Antroji nėštumo pusė buvo sklandi, o pykinimas liko tik blogu prisiminimu. „Saugojau save kaip auksinį kiaušinį, labai bijojau pagimdyti anksčiau nei numatytą lapkričio 3. Tiesiog nenorėjau, kad vaiko gimtadienis išpultų visų šventųjų arba mirusiųjų dieną.
Kamilė prisimena, kad pats gimdymas buvo greitas, tačiau ne visiškai sklandus. Paryčiais ji pajautė pirmuosius sąrėmius, tad dar kelias valandas praleido namuose: atsipalaidavo šiltoje vonioje bei ant gimnastinio kamuolio. Į klinikas atvyko 7 valandą ryto, po pirmosios apžiūros medikė pasakė, jog gimdymas neužtruks.
„Visas gimdymas nuo pirmojo sąrėmio namuose iki vaikelio gimimo truko apie 6 valandas, bet buvo ne toks sklandus kaip vadovėlyje. Nenoriu gąsdinti dar besilaukiančių mamyčių, tačiau galiu pasakyti tik vieną - nevisoms pasiseka gimdyti su šypsena, kaip žadama knygose, ir tai tikrai ne jūsų nusiteikimo klausimas… Mano nėštumą prižiūrėjęs ir vaiko atėjimą priėmęs gydytojas patikino, jog mano atveju viskas nežinia kaip būtų pasibaigę, jeigu gimdymas būtų vykęs namuose… Net jeigu nėštumas sklandus, gimdymo eiga yra labai nenuspėjama.
Nors vaikelis buvo labai lauktas, tačiau pirmieji mėnesiai po nėštumo Kamilei buvo itin sunkūs. Jos savijauta buvo labai prasta: pirmosiomis savaitėmis ji galėjo tik gulėti lovoje. Ji džiaugiasi, kad turi puikų vyrą, kuris negailėdamas savęs perėmė visus namų rūpesčius ir padėjo prižiūrėti sūnų.
„Be to, man nesisekė žindyti - mažylis nepaėmė krūties, o aš buvau užsispyrusi maitinti jį pati, todėl maitinau nutrauktu pieneliu. Buvo labai sunkus periodas. Tuo metu Kamilė susidūrė su pogimdyvine depresija. Tiesa, gimus vaikeliui iškart to suprasti nepavyks.
Iš pradžių jai buvo sunku susitaikyti su realybe, užgriuvusiais rūpesčiais ir sunkumais, didele nuotaikų kaita. Buvo padidėjęs jautrumas, didelis nuovargis, ašaros liedavosi dėl menkniekių. „Pirmąjį mėnesį praktiškai nemiegojau, gyvenau budėjimo rėžimu. Mano žadintuvas skambėdavo kas tris valandas ir aš bėgdavau traukti pienelio savo mažyliui. Nusnausti spėdavau tik tarpuose tarp traukimų ir kitų buities reikalų. Baisiausias etapas truko tik mėnesį, tačiau jis paliko daug neatsakytų klausimų.
Praėjus beveik metams Kamilė apsilankė ir atviroje Vilniaus universiteto paskaitoje apie pogimdyvinę depresiją, kurioje psichologė atskleidė iš kur kyla tokie jausmai. Paskaitos metu moteris išgirdo, kad dažnai depresija kyla ne nuo fakto, kad tapai mama, bet nuo daugybės kitų veiksnių bei patiriamų sunkumų su kuriais tenka susidurti tuo periodu. Savo patirtimis paskaitos metu dalinosi ir mamos, kurios susidūrė su šia liga. Išgirsti pasakojimai sudėliojo viską į savas vietas - Kamilė suprato, kad tai patyrė ir ji pati.
Su užklupusiomis problemomis moteriai padėjo susitvarkyti vyras, mama ir anyta. „Labai vertinu jų pagalbą man. Aš apskritai pastebėjau sumažėjusią konkurenciją tarp moterų, kai jos tampa mamomis. Jos nustoja varžytis apie tai kuri gražesnė, geresnė ir taip toliau… Jos padeda viena kitai morališkai, psichologiškai ir visaip kaip tik reikia. Taip ir turėtų būti. Mes moterys pasikrauname moteriškoje energetikoje. Padėkime viena kitai jei tik to reikia. Padėkime, kad ir neprašytos. Kai tik turiu kokią besilaukiančią ar neseniai pagimdžiusią draugę, visada leidžiu jai žinoti, kad aš esu ir ji gali į mane kreiptis, aš visada padėsiu kuo tik galėsiu, nes žinau kaip ji gali jaustis“, - sako Kamilė.
Šiuo metu Benediktui jau beveik dveji ir jis jau pradėjo lankyti darželį. Pati Kamilė sako, kad ji jaučiasi atsigavusi ir nurimusi. Jų sūnus sveikas ir stiprus berniukas, džiugina kiekvieną dieną, yra kupinas meilės, kurios užtenka visiems šeimos nariams.
Jei galėčiau duoti patarimą sau pačiai anuomet - pasakyčiau, jog reikia stengtis būti ramiai. Dėl savęs, dėl kūdikėlio, dėl šeimos gerovės. Vienos po gimdymo verkia iš laimės bežiūrėdamos į vaikelį, kitos atvirkščiai kankinasi kitomis mintimis. Bet visos problemos yra išsprendžiamos. Daugiau klausyčiau savo vidinio balso, mažiau klausyčiau visų patarimų aplink“, - įsitikinusi ji.
Pagalba Iš Šalies
Susidūrus su pogimdyvine depresija, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus - psichologus, psichoterapeutus. Taip pat labai svarbi artimųjų parama.
Patarimai Būsimoms Mamoms
- Ruoškitės gimdymui: lankykite kursus, skaitykite literatūrą, domėkitės gimdymo fiziologija.
- Pasitikėkite savo kūnu: gamta sukūrė moters kūną taip, kad jis galėtų pagimdyti.
- Būkite atvira savo jausmams: nebijokite kalbėti apie savo baimes ir abejones.
- Prašykite pagalbos: nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir specialistus.
- Mėgaukitės motinyste: tai nepakartojamas laikotarpis Jūsų gyvenime.