Neretai nutinka taip, kad tėvai, pamatę patinusius vaiko paakius, puola į paniką. Mažasis šeimos narys yra didžiausia jų brangenybė, tad susirūpinimas visiškai pateisinamas. Prasta savijauta visų pirma atsispindi žmogaus veide - atsiranda maišelių ir patinimų, ratilų po akimis, pakinta odos spalva ir panašiai. Suaugusiesiems lengviau nustatyti šių problemų priežastį - neišsimiegojimas, įtempta darbo savaitė. Tačiau kūdikių ir vaikų atveju paakių problemos gali turėti įvairiausių priežasčių. Aptarsime, kodėl kūdikiams ir vaikams parausta ir patinsta vokai bei paakiai, kokios galimos priežastys ir ką daryti tokiais atvejais.
Galimos patinusių paakių priežastys
Patinę paakiai kūdikiui ar vaikui gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl svarbu atidžiai stebėti kitus simptomus ir aplinkybes. Štai keletas galimų priežasčių:
- Alerginės reakcijos: Gana dažnai paakiai paburksta dėl alerginių reakcijų. Kai oda liečiasi su alergenais, tokiais kaip gyvūnų kailis, dulkių erkutės ar ore esančios žiedadulkės, tai gali sukelti patinimą ar pabrinkimą.
- Infekcijos: Konjunktyvitas (rožinė akis) sukelia tokius simptomus kaip akių paraudimas, niežulys, pabrinkimas ir, kartais, išskyros iš akies.
- Skysčių kaupimasis organizme: Viena iš dažniausių patinusių paakių priežasčių - vandens kaupimasis organizmo audiniuose. Jeigu sutrinka inkstų veikla arba šlapimtakiuose prasideda uždegiminiai procesai, skysčiai ima kauptis.
- Genetinis polinkis: Įdėmiai apžiūrėkite visus savo giminaičius, pavartykite albumus. Gali būti, kad polinkis į patinusius paakius yra paveldimas.
- Sutrikęs miego režimas: Paakiai gali paburkti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, sutrikusio miego režimo.
- Pervargimas: Kaip matyti, patinimo priežasčių yra ne viena ir ne dvi.
- Netinkama kontaktinių lęšių priežiūra: Akių pabrinkimas gali atsirasti, jei per ilgai nešiosite kontaktinius lęšius.
- Per didelis druskos suvartojimas: Druska skatina skysčių susilaikymą kūne, įskaitant ir audinius aplink akis. Tai gali lemti akių pabrinkimą.
- Amžius: Senstant riebalų sankaupos, kurios paprastai palaiko akį, pradeda nukarti, o tai sukelia pabrinkimo efektą.
- Vitaminų trūkumas: Kai kraujyje trūksta geležies, žmogui išsivysto anemija, dėl to sutrinka deguonies pernešimas organizme - veidas atrodo išblyškusi, o pajuodę paakiai dar ryškesni. Kai organizme trūksta vitamino K, susilpnėja kapiliarų sienelės ir didėja jų pralaidumas, be to sutrinka kraujo krešėjimas. Dėl vitamino A trūkumo oda tampa plona ir sausa, o kai tai nutinka po akimis, atsiranda ne tik paakių odos spalvos patamsėjimas, bet ir šerpetojimas, niežulys, jautrumas dėl kurio norisi nuolat trinti akis.
- Verkimas: Ašaros, pagaminamos verkiant, turi daugiau vandens, nei ašaros, kurios pasigamina, kai akis bando išsivalyti.
- Netipiškos priežastys: Dėl paburkusių paakių ne visada galima kaltinti kokią nors konkrečią ligą. Kartais priežastys būna gana netipiškos - pavyzdžiui, paprasčiausias, tačiau labai ilgai trunkantis verksmas.
Akių vokų sudirginimas ir egzema
Akių vokų oda yra itin plona ir nelabai apsaugota odos natūralios hidrolipidinės plėvelės, taigi tai yra viena iš jautriausių kūno vietų. Kasdien akių vokus veikia daugybė dirgiklių: vėjas, šaltis, kosmetikos priemonės, trynimas rankomis. Akių vokų sudirginimas dažniau pasireiškia moterims, kadangi atliekant grožio puoselėjimo procedūras odą veikia nemažai kosmetikos priemonių ir įvairios jų sudedamosios dalys. Negana to, ši itin jautri ir gležna sritis trinama, ją dengiant makiažo priemonėmis ir jas paskui valant.
Akių vokų egzemos paūmėjimas gali kilti dėl atopinio dermatito, iritacinio kontaktinio dermatito ir alerginio kontaktinio dermatito. Vien pastarosios dvi priežastys lemia nuo 50 iki 76 % atvejų. Iritacinio ir alerginio kontaktinio dermatito simptomai gali būti lokalus paraudimas ir patinimas, odą gali stipriai niežėti.
Iritacinis kontaktinis dermatitas
Iritacinę kontaktinę egzemą sukelia sąlytis su dirginančiomis medžiagomis: kosmetika, chemikalais, metalais ar natūraliomis medžiagomis. Simptomai pasireiškia labai greitai. 80 % kontaktinės egzemos atvejų yra šio tipo.
Taip pat skaitykite: Lytinių organų problemos
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginė kontaktinė egzema išsivysto dėl kartotinio sąlyčio su alergenu. Per įsijautrinimo fazę, kuri gali trukti ištisus mėnesius ar metus, nekyla jokių odos reakcijų. Netikėtai imuninė sistema sureaguoja ir oda tampa sudirgusi.
Dažniausiai pasitaikantys alergenai ir dirginančios medžiagos:
- Tiesiogiai ant akių vokų tepamos odos priežiūros priemonės ar makiažas, arba į akis netyčia patekę šampūno ar plaukų dažų likučiai. Priežastis taip pat gali būti dirginimas ir trynimas (makiažo valymo kempinėle ar vatos diskeliu).
- Rankomis pernešami įvairūs dirgikliai ir alergenai. Ypač svarbu atsargiai elgtis su nagų laku, kadangi jo sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų, galinčių sudirginti akių vokus.
- Oru pernešama tarša: kvepalai, teršalų dalelės, saulė ir žiedadulkės, kurios yra dažnas alergenas, be kitų dirgiklių itin daug paūmėjimų sukeliantis pavasarį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu paakiai patinsta staiga, netikėtai, be jokios akivaizdžios priežasties, jeigu pastebite paraudimų ir padidėjusį ašarojimą, jeigu iš nosytės ima tekėti gleivingos išskyros, o vaikutis tampa neramus, būtina kreiptis į gydytoją. Akių pabrinkimas kartais gali būti kitų sveikatos sutrikimų požymis. Tačiau tai yra reti atvejai ir dažnai atsiranda dar ir kitų simptomų. Jei akių pabrinkimas sukelia skausmą ar diskomfortą, geriausia, kad Jus patikrintų bendrosios praktikos gydytojas. Neatmetama tikimybė, kad paburkimas - tai kokio nors negalavimo pasekmė.
Ką daryti esant akių vokų egzemos paūmėjimui?
Nustačius dirginimo priežastį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad nebūtų jokio sąlyčio su įtariamu produktu. Po to akių vokų priežiūra pritaikoma atsižvelgiant į tai, ar šiuo metu yra paūmėjimas ar būklė tarp paūmėjimų.
- Paūmėjimo metu:
- Iškart pasirūpinkite, kad pažeistoje vietoje nebūtų jokio sąlyčio.
- Venkite naudoti makiažo priemones.
- Naudokite gydytojo paskirtas ar vaistininko rekomenduotas priemones.
- Nuvalykite ir sudrėkinkite akių vokus ryte ir vakare, naudodami specialiai pritaikytą akių vokų priežiūros priemonę, nuraminančią ir padedančią atkurti pažeistą akių vokų srities odą.
- Kasdien:
- Įpraskite plauti rankas, kelis kartus per dieną.
- Atidžiai rinkitės valomąsias ir kosmetikos priemones, kurias naudojate akių srityje ir kitoms kūno vietoms. Pasižymėkite, jei pakeitėte kokį nors produktą, ir galimas reakcijas, kilusias per kelias valandas ar dienas po pradinio naudojimo.
- Pirmenybę teikite tokioms odos priežiūros ir kosmetikos priemonėms, kurių saugumas patikrintas, valykite veidą ryte ir vakare, kad ant akių vokų neliktų jokių teršalų dalelių.
- Stenkitės ant akių vokų nenaudoti sunkaus ir lipnaus makiažo.
- Vakare rūpestingai nuvalykite akių makiažą, naudodami labai gerai toleruojamą priemonę, kurios nereikia stipriai trinti.
Namų priemonės pabrinkusiems paakiams
Daugelis pabrinkusių akių atvejų yra nekenksmingi ir dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo miego kiekio ar per didelio druskos suvartojimo. Yra keletas laikinų, naminių priemonių, kurios gali padėti sumažinti akių patinimą:
- Gerkite daugiau skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Ant užmerktų akių uždėkite vėsų kompresą.
- Ant užmerktų akių uždėkite agurko griežinėlį ar atšaldytą arbatos maišelį.
- Žalias bulves - jų sultyse yra medžiagų, kurios mažina odos pigmentaciją, t. y. ją balina.
- Ledukai - greičiausiai veikianti priemonė. Nuo seno yra žinoma, kad šaltis padeda efektyviai ir greitai sutraukti kraujagysles, gerina kraujo cirkuliaciją, todėl sumažėja patinimas ir pašviesėja odos spalva po akimis.
- Panaudotų arbatos maišelių kompresas - Ypač tam tinka žalioji arbata, nes efektyviai sutraukia kapiliarus ir tonizuoja.
Atopinis dermatitas ir jo ryšys su akių vokų problemomis
Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Atopinis dermatitas gali paveikti ir akių vokus, sukeldamas jų paraudimą, patinimą ir niežėjimą.
Taip pat skaitykite: Paraudę vokai: priežastys ir gydymas
Prevencinės priemonės
Jeigu norite, kad tavo mažylis išvengtų šios problemos, būtina kovoti ne su simptomais, o su visomis anksčiau minėtomis priežastimis (neleisti ilgai žiūrėti televizoriaus ar skaityti knygų, žaisti kompiuterinių žaidimų iki išnaktų), pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai maitintųsi, galėtų pailsėti, papramogauti.
Taip pat skaitykite: Vaikų akių paraudimo gydymas