Šiame straipsnyje aptariamas Juozo Kybarto, pasieniečio, žuvusio tarnybos metu, gyvenimas ir atminimo įamžinimas. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais ir įvykiais, susijusiais su Lietuvos pasienio apsauga tarpukario laikotarpiu, bei dabartinėmis iniciatyvomis, skirtomis pagerbti šio pasieniečio atminimą.
Įvadas
Juozas Kybartas - pasienietis, kurio atminimas yra svarbus Lietuvos istorijos ir pasienio apsaugos dalis. Jo tarnyba ir žūtis atspindi sudėtingą ir pavojingą laikotarpį, kai Lietuva saugojo savo teritoriją nuo kaimyninių valstybių įtakos. Šiandien, minint jo tarnybos šimtmetį, jo atminimas yra įamžinamas per įvairias iniciatyvas, įskaitant pasienio užkardos pavadinimo suteikimą jo vardu.
Administracinė Linija ir Pasieniečių Tarnyba
1920-1939 m. administracinė (iki 1928 m. - demarkacinė) linija skyrė Lietuvos Respublikos teritoriją nuo tuometinės Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Šią liniją saugoti buvo pavesta Lietuvos Respublikos pasienio policijos pareigūnams, nors ši riba nebuvo laikoma valstybės siena. Tai buvo viena pavojingiausių tarnybos vietų pasieniečiams: čia nuolat vykdavo susišaudymai, Lietuvos pasieniečių pagrobimai bei gairių perkėlimai į Lietuvos teritorijos pusę. Dėl tokio gairės perkėlimo, kurį 1931 m. spalio 4-osios išvakarėse atitaisė Lietuvos pasieniečiai, ir žuvo J. Kybartas.
Jurgio Kybarto Žūtis ir Atminimo Įamžinimas
1931 m. spalio 4 d. pasienietis Jurgis Kybartas žuvo prie administracinės linijos. Jo žuvimo vietoje 1937 m. buvo pastatytas paminklas, kuris išliko nesunaikintas per sovietmetį. Pasieniečio J. Kybarto laidotuvės buvo iškilmingai surengtos Vievio kapinėse.
Paminklo Statyba ir Priežiūra
Pasieniečių, kurie daugeliu atveju buvo ir Šaulių sąjungos nariai, iniciatyva ir lėšomis 1937 m. J. Kybarto žuvimo vietoje prie Bražuolės upelio Baltamiškio kaimo ribose buvo pastatytas ir atidengtas paminklas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pasieniečiai padeda rūpintis J. Kybarto žuvimo vietos priežiūra jau daugelį metų.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Užkardos Pavadinimas Juozo Kybarto Vardu
Šiemet, minint šio pasieniečio tarnybos pradžios 100-metį (1924 m. J.K. pradėjo tarnybą pasienio policijoje), nuspręsta jo vardu pavadinti užkardą, kad J. Kybarto atminimas būtų įamžintas. Užkardos pervardijimo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Abromavičius, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis, Pasieniečių klubo nariai, pasieniečių rėmėjai, visuomenės atstovai. Klubo narys Antanas Žilėnas pasidalijo žiniomis apie sudėtingą I Lietuvos Respublikos adminstracinės linijos apsaugą, pateikė išsamią J. Kybarto tarnybos istoriją.
Iškilminga Ceremonija ir Pagerbimas
Iškilmingos pasieniečių rikiuotės metu, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė vidaus reikalų viceministras A. Abromavičius ir šios užkardos vadas Aurelijus Kirilovas. Klubo narys, kunigas Vytautas Rapalis pašventino naują užkardos iškabą. Vėliau vyko tradicinis ceremonialas Vievio kapinėse ir Baltamiškio kaime, pagerbiant žuvusio pasieniečio J. Kybarto atminimą. Jo metu ant kapo ir prie paminklo padėtos gėlių puokštės. Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai pagerbė žuvusį pasienietį trimis salvėmis. Prie paminklo kalbėjo vidaus reikalų vicemeras A. Abromavičius ir Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, kiti atstovai.
Biografinio Žinyno Pavyzdžiai
Straipsnyje taip pat pateikiami biografinio žinyno „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m.“ pavyzdžiai, skirti įvairiems menininkams ir kultūros veikėjams, tokiems kaip Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, Regimantas Adomaitis, Leonardas Andriuškevičius, Regina Arbačiauskaitė-Flick ir kiti. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip svarbu įamžinti žymių žmonių gyvenimus ir darbus, siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą ir istoriją.
Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė
Gimė 1926 m. liepos 14 d. Šiauliuose, mirė 2012 m. vasario 1 d. Vilniuje. Televizijos režisierė, aktorė. Parengė per 2000 laidų, kurių svarbiausios: „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ (laida ėjo 12 metų), „Muzikos svetainė“, „Kaukių balius“, „Dvylika mėnesių“ ir kt.
Regimantas Adomaitis
Gimė 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose, mirė 2022 m. birželio 20 d. Vilniuje. Teatro ir kino aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre, per 70 vaidmenų Lietuvos ir užsienio šalių meniniuose bei televizijos filmuose. Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Leonardas Andriuškevičius
Gimė 1941 m. balandžio 6 d. Rinkūnų kaime (Kauno r.). Teatro aktorius, poetas. Sukūrė per 60 vaidmenų. 1997 m. Šiauliuose išleista jo poezijos knyga „Šviesi akimirka“.
Regina Arbačiauskaitė-Flick
Gimė 1951 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Teatro, kino ir televizijos aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų teatre, kine ir televizijoje.
Rolandas Atkočiūnas
Gimė 1961 m. rugpjūčio 16 d. Kaune. Teatro režisierius. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. 1994-1995 m. Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998-2001 m. šio teatro režisierius.
Vladas Auga
Gimė 1931 m. birželio 7 d. Skamaičių kaime (Radviliškio r.), mirė 1984 m. balandžio 20 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų.
Audronė Bagatyrytė
Gimė 1956 m. gegužės 30 d. Obeliuose (Rokiškio r.), mirė 2010 m. kovo 1 d. Šiauliuose. TV ir teatro režisierė. Nuo 1991 m. pabaigos yra su aktoriumi ir vyru E. Leonavičiumi įkurtos netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ režisierė.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Vladas Baranauskas
Gimė 1947 m. gegužės 24 d. Pandėlyje (Rokiškio r.). Teatro aktorius. Nuo 1969 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1996 m. trupės vedėjas.
Saulius Bareikis
Gimė 1955 m. sausio 22 d. Vilniuje. Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. 1977-1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre.
Šarūnas Bartas
Gimė 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose. Kino režisierius. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
Vytautas Benokraitis
Gimė 1931 m. kovo 1 d. Šiauliuose, mirė 2003 m. birželio 30 d. ten pat. Teatro aktorius. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų.
Nomeda Bėčiūtė
Gimė 1965 m. gegužės 20 d. Vilniuje. Teatro aktorė. Nuo 1990 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų.
Elena Bindokaitė-Kernauskienė
Gimė 1899 m. gruodžio 12 d. Vilkaviškyje, mirė 1990 m. vasario 9 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, čia dirbo nuo 1931 iki 1959 m. Sukūrė per 200 vaidmenų.
Juozas Bindokas
Gimė 1951 m. gegužės 5 d. Lazdijuose. Teatro aktorius, fotomenininkas. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų.
Lina Bocytė
Gimė 1959 m. rugsėjo 5 d. Dūkšte (Ignalinos r.). Teatro aktorė. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų.
Irena Bučienė
Gimė 1940 m. sausio 1 d. Šiauliuose, mirė 2001 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Teatro ir televizijos režisierė. 1969-1972 m. buvo Lietuvos televizijos režisierė, nuo 1970 m. dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijoje.
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė
Gimė 1921 m. liepos 30 d. Šiauliuose, mirė 1985 m. birželio 25 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1940-1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro, 1947-1985 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė.
Janina Budrikaitė
Gimė 1918 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose, mirė 1996 m. birželio 28 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. 1946-1949 m. Šiaulių dramos, 1949-1951 m. Kauno jaunojo žiūrovo, 1951-1980 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė.
Jūratė Budriūnaitė
Gimė 1973 m. Gulbinuose (Biržų r.). Teatro ir televizijos aktorė. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų.
Savanorių Kūrėjų Apdovanojimai
Straipsnyje pateikiami savanorių kūrėjų apdovanojimų liudijimų numeriai ir kita informacija apie asmenis, tarnavusius savanorių pajėgose 1919-1921 m. laikotarpiu. Šie duomenys yra svarbūs siekiant įamžinti ir pagerbti asmenis, prisidėjusius prie Lietuvos nepriklausomybės kovų.
Partizanų Prisiminimai ir Rezistencija
Straipsnyje užsimenama apie partizanų prisiminimus ir rezistencinę kovą Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Ši tema yra labai opi ir skaudi, nes dažnai artimiausi žmonės išduodavo miško brolius, jų rėmėjus ir ryšininkus. Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu išsaugoti istorinę atmintį ir pagerbti visus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Širvintų Krašto Garbės Piliečiai
Širvintų krašto garbės piliečio vardas teikiamas nuo 2000 metų už ypatingus nuopelnus ir indėlį į Širvintų krašto mokslo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos, visuomenės gyvenimo ir kitas sritis. Vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiui ir bet kurios užsienio valstybės piliečiui, taip pat ir gyvam, ir mirusiam asmeniui.
Viktoras Alekna
Viktoras Alekna (1915-2015) - literatūros tyrinėtojas, rašytojas, Širvintų krašto garbės pilietis nuo 2000 m. Jis pasižymėjo nepaprastu darbštumu ir veiklumu, atidžiai sekė Lietuvos visuomeninį bei politinį gyvenimą ir pats aktyviai jame dalyvavo. Alekna - žymus Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas, taip pat parašė monografiją „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“ ir dokumentinę knygą „Ūžė žalia giria“ apie laisvės kovas Širvintų rajone 1940-1953 m.
Česlovas Krivaitis
Česlovas Krivaitis (1921-2004) - monsinjoras, Kernavės klebonas, Širvintų krašto garbės pilietis nuo 2000 m. Jis rūpinosi Kernavės bažnyčios ir parapijos atnaujinimu, inicijavo meno kūrinių sukūrimą ir kraštovaizdžio išsaugojimą. Krivaitis buvo Širvintų rajono valdybos narys ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Janina Martinaitienė
Janina Martinaitienė - mokytoja, Širvintų krašto garbės pilietė nuo 2015 m. Ji 1987-2011 m. buvo Širvintų vidurinės mokyklos direktorė. Už puikų ilgametį, kūrybingą vadybinį ir pedagoginį darbą, švietimo naujovių diegimą, sektiną pavyzdį ugdant jaunosios kartos dorovės, pilietines ir tautines nuostatas, meilę gimtajam kraštui, jo kultūrai ir kalbai, Širvintų krašto garsinimą Lietuvoje ir užsienyje Janinai Martinaitienei suteiktas Širvintų krašto garbės piliečio vardas.