Hipotenzija, arba žemas kraujo spaudimas, yra būklė, kuri nėštumo metu gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Nors dažnai laikoma mažiau pavojinga nei aukštas kraujo spaudimas, hipotenzija gali sukelti įvairių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Svarbu suprasti, kas laikoma žemu kraujo spaudimu, kokios yra priežastys, simptomai ir ką daryti, kad pagerėtų savijauta.
Kas yra hipotenzija?
Hipotenzija yra medicinos terminas, apibūdinantis būklę, kai kraujospūdis yra mažesnis nei laikomas normaliu. Normalus kraujospūdis suaugusiam žmogui yra apie 120/80 mmHg. Hipotenzija diagnozuojama, kai sistolinis (viršutinis) kraujospūdis nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - mažesnis nei 60 mmHg. Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus, nes kai kuriems žmonėms žemesnis kraujospūdis yra normalus ir nesukelia jokių simptomų.
Žemo kraujospūdžio priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius. Dėl hormoninių veiksnių, ypač progesterono, kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti žemą kraujo spaudimą nėštumo metu:
- Fiziologinės priežastys:
- Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, o spaudimas krenta.
- Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
- Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros - dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
- Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.
- Kitos galimos priežastys:
- Dehidratacija: Kūnas reaguoja į vandens stoką sumažindamas kraujo tūrį, o tai gali sukelti kraujo spaudimo sumažėjimą. Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių - ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
- Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
- Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta. Nėštumo metu hipotenziją gali sukelti mažakraujystė, todėl būtina kreiptis į gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.
- Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
- Širdies problemos: Nusilpusi širdies veikla gali negebėti efektyviai siųsti kraujo į visą kūną, dėl ko spaudimas sumažėja.
- Endokrininės problemos.
- Infekcijos.
- Medikamentai: Kai kurie vaistai, ypač hipertenzijai gydyti skirti, gali sukelti hipotenziją kaip šalutinį poveikį. Pacientai neturėtų vartoti arba vartoti mažesnes (sergantys arterine hipertenzija) antihipertenzinių vaistų dozes.
- Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau) - kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.
Žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu
Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais - stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsite, tuo greičiau galėsite imtis priemonių savijautai pagerinti.
Dažniausi simptomai:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
- Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
- Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
- Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
- Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
- Pykinimas, ypač rytais arba ilgiau stovint
- Spengimas ausyse
- Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos
Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja - tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Spaudimas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai
- Spaudimas staigiai krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas)
- Jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus
- Yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai
Ką daryti, jei nėštumo metu spaudimas per žemas?
Svarbiausia - nepanikuoti. Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kaip padėti sau kasdienėje rutinoje. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti būklę.
Praktiniai patarimai kiekvienai dienai:
- Gerkite daugiau vandens - net ir lengvas dehidratavimas gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną (ypač jei daug prakaituojate ar vemiate).
- Valgykite dažniau ir mažesnėmis porcijomis - tai padės išvengti gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų.
- Venkite ilgo stovėjimo vienoje vietoje - ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judinkite kojas, kad palaikytumėte kraujotaką.
- Nepulkite staigiai iš lovos - atsikelkite pamažu: pirmiausia atsisėskite, tada atsistokite.
- Nešiokite kompresines kojines - ypač jei dažnai tinsta kojos arba jaučiatės apsunkusi. Tai pagerina veninę kraujotaką. Patartina mūvėti elastines kojines, ypač jei yra venų varikozė.
- Vėdinkite patalpas ir stenkitės būti gryname ore - deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.
- Atsikėlus ar atsistojus, tai daryti lėtai.
- Reguliarus lengvas mankštinimasis gali stiprinti širdį ir pagerinti kraujotaką, taip padėdamas išvengti hipotenzijos simptomų. Gyvenant aktyviai ir sveikai, hipotenzija vargina mažiau.
Maistas, kuris padeda kelti spaudimą:
- Sūrus maistas (nepadauginkite - tik saikingai)
- Džiovinti vaisiai (pvz., razinos - turi natūralių cukrų ir kalio)
- Riešutai, sėklos - energijos šaltinis
- Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
- Geri pusryčiai - labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo
Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.
Ką daryti ištikus alpimui?
Jeigu jūsų spaudimas žemas, didelė tikimybė, kad galite apalpti atsidūrę tvankioje aplinkoje. Alpimo „šaukliai“: staigus galvos skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas… Jeigu taip nutiko, pasistenkite kuo greičiau atsisėsti, nuleiskite galvą žemiau kelių, kvėpuokite tolygiai, bet ne giliai. Pasijutę geriau, neskubėkite atsistoti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Netikėtai nualpusį žmogų reikia paguldyti. Horizontalioje padėtyje smegenys geriau aprūpinamos krauju, ir žmogus greičiau atsipeikėja. Todėl nualpusiam žmogui nieko nereikia dėti po galva. Jeigu nėra galimybės paguldyti, nukentėjusį žmogų reikia pasodinti taip, kad jo galva būtų nusvirusi žemyn. Netekus sąmonės, labai padeda eterinių aliejų garai, jie puikiai stimuliuoja galvos smegenų veiklą ir padeda normaliai funkcionuoti širdžiai. Tinkamiausias - rozmarino, kamparo ir mėtų aliejų mišinys.
Kiti patarimai:
- Sergant hipotenzija, reikia „treniruoti“ kraujagysles. Tam tinka gydomosios vonios ir dušai, hidromasažai, pirtis. Taip pat galima pasimėgauti kontrastiniu dušu, tik temperatūrų skirtumai neturi būti labai dideli. Ir, žinoma, būtina judėti - niekas taip nepagerina raumenų ir kraujagyslių darbo kaip fizinė veikla.
- Geriausias vaistas nuo žemo kraujo spaudimo - miegas. Miegoti rekomenduojama 9-11 valandų per parą. Bus dar geriau, jei prieš miegą bent pusvalandį pasivaikščiosite lauke. Energijos rytą padės sukaupti kvėpavimo pratimai, kuriuos 5-7 kartus reikia atlikti nepakilus iš lovos. Gulėdami ant nugaros giliai įkvėpkite, kad išsipūstų pilvas. Po to lėtai iškvėpkite, kad pilvas susitrauktų. Toks kvėpavimas gerina kraujotaką, didina nervų sistemos tonusą.
- Spaudimą galima sureguliuoti spiritiniais vaistingųjų augalų antpilais. Vienas tinkamiausių - ženšenio antpilas, kuris stiprina ir tonizuoja organizmą, gerina širdies veiklą. Rekomenduojama vartoti po 15-25 lašus 3 kartus per dieną maždaug 2 savaites. Tik neperdozuokite, nes gali padidėti jautrumas, atsirasti nemiga ir galvos skausmai.
Žemo kraujospūdžio korekcijos nėštumo metu privalumai ir rizikos
Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, jis vis tiek gali sukelti nemalonumų ar net rizikų, jei ignoruojamas. Laiku atpažinti simptomai ir nedidelės gyvenimo būdo korekcijos gali žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.
Privalumai:
- Pagerėja kraujotaka - sumažėja svaigimo, silpnumo epizodai
- Mažesnė rizika apalpti ar prarasti pusiausvyrą (ypač viešose vietose)
- Stabilesnis cukraus ir deguonies kiekis kraujyje
- Didesnis energingumas ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas
Rizikos:
- Per žemas spaudimas gali sukelti deguonies trūkumą vaisiui
- Gali padidėti traumų rizika (pvz., griuvimas dėl alpimo)
- Sunkiau diagnozuoti rimtesnes ligas, jei ignoruojami simptomai
- Dažnas nuovargis ar silpnumas gali sukelti stresą ir nerimą
Apibendrinimas
Žemas kraujospūdis nėštumo metu - tai dažnas reiškinys, kurį dauguma moterų patiria bent kartą laukimosi laikotarpiu. Nors neretai jis būna laikinas ir nekelia tiesioginio pavojaus, stiprūs simptomai ar staigūs spaudimo svyravimai gali paveikti ne tik būsimos mamos savijautą, bet ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada jau būtinas gydytojo įsikišimas. Laiku koreguoti įpročiai, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis gali turėti didžiulį poveikį savijautai. Nėštumas - tai laikotarpis, kai reikia atidžiai stebėti savo kūną, o žemas spaudimas nėra išimtis. Jeigu spaudimas tampa kliūtimi kasdieniam gyvenimui - ieškokite pagalbos.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #hipotonija #nestumo #metu