Socialinė globa yra svarbi socialinės politikos dalis, skirta padėti asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar socialinių problemų negali pasirūpinti savimi. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama, kas yra socialinė globa, kokios jos rūšys egzistuoja Lietuvoje, kaip ji organizuojama ir finansuojama, bei kokie žingsniai reikalingi norint ją gauti.
Socialinės globos apibrėžimas ir reikšmė
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos, įskaitant socialinę globą, yra pagalba asmeniui (šeimai), kuris dėl įvairių priežasčių iš dalies ar visiškai neturi gebėjimų ar galimybių rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinė globa dažniausiai skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus žmonėms. Tai reiškia valstybės teikiamą ar garantuojamą pagalbą asmenims ar šeimoms, turinčioms socialinių problemų ir negalinčioms savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu.
Socialinė globa yra reikšminga socialinės politikos dalis, kuriai skiriama nemažai lėšų - dažniausiai apie 0,5-3 % šalies BVP, iš kurių daugiau nei pusė yra viešosios lėšos.
Socialinės globos rūšys
Pagal trukmę socialinė globa skirstoma į:
Dienos globa: Paslaugos teikiamos institucijoje nuo 3 iki 8 valandų per dieną.
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
Trumpalaikė globa: Teikiama iki šešių mėnesių.
Ilgalaikė globa: Teikiama ilgiau nei šešis mėnesius, dažniausiai slaugos namuose ar senelių namų slaugos skyriuose asmenims, turintiems ryškių savarankiškumo problemų.
Dienos socialinė globa namuose
Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba senjorams bei suaugusiems asmenims su negalia, užtikrinanti jų savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir saugumą namų aplinkoje. Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose teikiamos tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių savarankiškai pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienius darbus būtų sunku arba neįmanoma. Paslaugos gali būti teikiamos nuo 11 - 40 valandų per savaitę (išimties tvarka paslaugos gali būti teikimos 70 valandų).
Dienos socialinė pagalba namuose organizuojama atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius.
Nuo 11 iki 25 valandų per savaitę - įprasta paslaugų trukmė.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie institucinę socialinę globą
Nuo 11 iki 40 valandų per savaitę - asmenims su negalia, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Dalyvumo lygio pažyma, išduota Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pažyma apie nustatytus individualiuosius pagalbos poreikius, išduota Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (iki 2023 m. gruodžio 31 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas).
Išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kitiems asmenims savivaldybės mero nustatytais atvejais), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti skiriama nuo 11 iki 70 valandų per savaitę trukmės paslauga. Nuo 2025 m.
Socialinės globos organizavimas Lietuvoje
Socialinės globos sistema, jos sankloda, pagrindiniai įgyvendintojai, jų atsakomybės ir funkcijos, socialinės globos poreikio nustatymas ir paslaugų teikimo būdai reglamentuojami teisės aktais. Socialinei globai specialioje įstaigoje arba asmens namuose teikti įmonei, įstaigai ar šeimynai išduodamos specialios licencijos.
Kreipimasis dėl socialinės globos
Dėl socialinės globos skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Dienos socialinės globos gavimo procesas
Kreipimasis į seniūnijos socialinių paslaugų specialistus: Pirmiausia reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinių paslaugų specialistus, kurie suteiks reikalingą informaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinis Užimtumas
Prašymo pateikimas: Užpildomas prašymas socialinėms paslaugoms gauti (SP-8, SP-1) ir pateikiami reikiami dokumentai. Tai galima padaryti savarankiškai arba su socialinio darbuotojo pagalba.
Socialinio darbuotojo vizitas: Socialinis darbuotojas atvyks į namus, kad įvertintų socialinės globos poreikį pagal savarankiškumo lygį. Jei pageidaujama, kad paslaugas teiktų VšĮ „Socialinių inovacijų ir mokslo centras”, apie tai reikia informuoti socialinį darbuotoją.
Savivaldybės sprendimas: Savivaldybė išnagrinėja prašymą ir poreikius. Jei sprendimas bus teigiamas, asmeniui bus paskirta dienos socialinė globa namuose. Paslaugų trukmė nustatoma individualiai, vertinant poreikį, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą, gyvenimo ir buities sąlygas bei šeimos narių galimybes padėti.
Informavimas apie sprendimą: Per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo asmuo bus informuotas apie priimtą sprendimą.
Sutarties pasirašymas: Per 10 darbo dienų nuo sprendimo išsiuntimo asmeniui dienos pasirašoma sutartis dėl paslaugų teikimo.
Gavus Socialinės globos skyrimo komisijos sprendimą dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų skyrimo, susisiekiama su asmeniu ir susitariama dėl susitikimo. Susitikimo metu aptariamas dienos socialinės globos asmens namuose teikimo ir mokėjimo už ją sutarties pasirašymas.
Reikalingi dokumentai
Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas įvertina Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Pateikiami šie dokumentai:
- Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė ar kt.);
- Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (F027/-a ar E027), kuriame nurodyta, kad asmuo neserga ūmia infekcine ar kita pavojinga užkrečiama liga ir asmens, vaiko sveikatos būklė yra tinkama jam gauti socialinę globą;
- Seniūnijos pagal gyvenamąją vietą arba valstybės įmonės Registrų centro išduotą pažymą apie gyvenamąją vietą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jos kopiją.
- Galiojantį sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicinos dokumentų išrašą (forma Nr.
Mokėjimas už socialinę globą
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas.
Mokėjimo tvarka, kai asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. jam buvo paskirta slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija, mokestis už dienos socialinę globą nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas ir yra:
- 40% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
- 60% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Mokėjimo tvarka, kai asmuo negauna individualios pagalbos išlaidų kompensacijos
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą negauna (nėra skirta) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės maksimalus dienos socialinės globos asmens namuose išlaidų finansavimo dydis yra 0,27 BSI (bazinė socialinė išmoka) už valandą.
Socialinės globos tendencijos ir iššūkiai
Nuo 20 a. pabaigos socialinės globos organizavimo tendencijos ir principai ėmė keistis: pradėta akcentuoti neformalios ir formalios socialinės globos integracija, asmens galimybė rinktis iš šių socialinės globos formų, neformali socialinė globa skatinama ne tik siekiant mažinti valstybės socialines išlaidas, bet ir didinant globojamų asmenų savarankiškumą, reikšmingesnė savigalba sudarant prielaidas bendruomenėms pasirūpinti savo narių gerove. Atsiranda išmokos už neformalią socialinę globą, mokamos globojantiems ar globojamiems asmenims.
Formalių socialinės globos paslaugų poreikį didina šiuolaikinės visuomenės tendencijos: aktyvėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, kintanti šeimos sudėtis (daugėja skyrybų ir šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažėja susituokusiųjų skaičius, sensta visuomenė).
Išsiskiria nuomonės, ar turėtų būti skatinama formali (teikiama profesionalų), ar neformali (teikiama neprofesionalų, dažniausiai šeimos narių) socialinė globa.
Socialinė globa ir slauga: skirtumai
Svarbu atskirti socialinę globą nuo LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatytos globos. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Asmeniui, jo globėjui (rūpintojui) papildomai prie gaunamų dienos socialinės globos paslaugų gali būti teikiamos slaugos asmens namuose paslaugos, pagal asmeniui nustatytą slaugos poreikį ir Centro galimybes. Slaugos paslaugos asmens namuose teikiamos vadovaujantis Bendrosios praktikos slaugos paslaugų teikimo integralią pagalbą gaunantiems asmenims tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.