Šiandien Lietuvoje vaikų globos namuose auga tūkstančiai vaikų, kurių kasdienybė ir ateitis priklauso nuo suaugusiųjų sprendimų ir visuomenės geranoriškumo. Straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų situacija Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į mitybos klausimus, globos įstaigų vadovų požiūrius ir gerąją Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų patirtį.
Nerimą keliantys faktai apie vaikų mitybą globos namuose
"Kauno dienos" redakciją pasiekė Kauno Dainavos vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Jolitos Pukelienės laiškas, kuriame ji atkreipė dėmesį į nerimą keliančią situaciją dėl globos namuose augančių vaikų maitinimo mokyklose. J. Pukelienės teigimu, vaikai pusryčiauja iki pusės aštuonių ryto, o šiltą maistą valgo tik grįžę iš mokyklos, apie 14 val. Tai reiškia, kad vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia be tinkamo maitinimo, kas gali turėti neigiamą poveikį jų sveikatai ir mokymosi rezultatams.
Tito Masiulio jaunimo mokyklos darbuotojos taip pat susirūpinusios dėl ne šeimose augančių moksleivių mitybos režimo. Mokyklos socialinė darbuotoja Vitalija Mikličienė pasakojo, kad kartą kreipėsi į globos įstaigų vadovus prašydama įdėti globotiniams bent priešpiečius, nes jau apie 12-13 val. vaikai būna išalkę. Tos pačios mokyklos psichologė Marija Astrauskienė nėra mačiusi, kad moksleiviai atsineštų priešpiečius.
Vieno vaiko iš globos namų žodžiai atspindi daugelio vaikų realybę: „Pusryčius gaunu globos namuose, mokykloje kol kas nieko nevalgau. Pietus valgau tik grįžęs į globos namus, apie antrą valandą. Priešpiečiams vaisių atsinešu labai retai. Jų mažoka. Norėčiau valgyti mokykloje, kaip ir visi vaikai. Dienpinigių duoda, juos išleidžiu viskam."
Globos namų vadovų pozicijos: nuo neigimo iki pasiryžimo padėti
Su priekaištais, kad vaikai alksta, vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė nenorėjo sutikti. „Išeidami prieš aštuonias vaikai pavalgo košės, sumuštinį, išgeria arbatos. Įdedame vaisių, po to šiltus pietus jie valgo grįžę 13-14 val. Po to - pavakariai, vakarienė ir net naktipiečiai. Mūsų vaikai pertekę maisto. Mano pačios dukra taip kokybiškai nesimaitina, ji grįžusi išsiverda šaldytų koldūnų“, - palygino D. Pajedienė. Direktorė žadėjo apklausti visus savo globotinius, ar jie alksta, nes iki šiol esą nė vienas nesiskundė. Jis neslėpė nuostabos, kad dėl vaikų mitybos iš mokyklos jai niekas neskambino. „Jei tikrai vaikai badauja, pati jiems išpirksiu tuos pietus“, - garantavo moteris. Pasak D. Pajedienės, anksčiau globos namai išpirkdavo vaikams mokykloje po bandelę su arbata.
Taip pat skaitykite: Parama „Gynia“ centrui
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius Ričardas Kukauskas taip pat tikino, kad visi vaikai sotūs. Tiems globotiniams, kurie mokykloje išbūna ilgai, pasak jo, yra išpirkti pietūs, o grįžę į globos įstaigą jie valgo pavakarius. „Juk negali būti ilgesnis kaip keturių valandų tarpas tarp valgymų!“ - nustatytus reikalavimus priminė R. Kukauskas.
Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoją Nijolę Vizbarienę žurnalistų skambutis nustebino. „Savivaldybė skiria lėšų globos įstaigoms, kurios turi savo valgyklas. Dar kažkam papildomai mokėti už maistą globos įstaigoms neišeina?“ - garsiai svarstė N. Vizbarienė. Norint išsiaiškinti tikrąją padėtį, jos nuomone, reikėtų atlikti tyrimą, apklausti daugumą globos įstaigų vaikų.
Šie skirtingi požiūriai rodo, kad vieningos sistemos, užtikrinančios tinkamą vaikų mitybą mokyklose, nėra.
Pagynės vaikų globos namų pavyzdys: šiltas maistas mokykloje - prioritetas
Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė pasidalijo gerąja patirtimi. Jos teigimu, mokykloje valgo visi mokinukai: vieni priešpiečius, kiti - pietus. „Mums, suaugusiesiems, banano ar obuolio su arbata užtenka, o vaikams šiltas maistas yra geriau. Vaikai išsilaksto, grįžę namo dar vienus pietus suvalgo. Bendrauju su mokyklos virėjomis, socialiniais darbuotojais, klausiu, ar globotiniai maisto neištaško. Sako, kad paprastai viską suvalgo. Kuriems pietų per daug, gauna tik priešpiečius“, - paaiškino V. Nutautienė.
Šis pavyzdys rodo, kad tinkamai organizuojant ir bendradarbiaujant su mokyklomis, galima užtikrinti, kad globos namuose augantys vaikai gautų šiltą maistą mokykloje.
Taip pat skaitykite: Nuo globos namų iki centro
Teisinis reglamentavimas ir realybė: ar visada sutampa?
Vadovaujantis Socialinės globos normų aprašu, vaikų, vaikų ir jaunimo su negalia globos namai, atsižvelgdami į amžių ir sveikatos būklę, turi užtikrinti tinkamą maitinimą. Planuojant vaikų dienotvarkę, turi būti numatyta kada, kur ir kiek kartų per dieną vaikas bus maitinamas. Kai vaikai yra mokykloje, jie taip pat turi būti maitinami. Valstybinių vaikų, vaikų ir jaunimo su negalia globos namų auklėtiniai, kurie neturi galimybės pietauti globos namuose, pietus gauna mokyklose, už kuriuos pagal pateiktas sąskaitas apmoka globos namai.
Tačiau, kaip rodo specialistų ir vaikų pasakojimai, ne visada šios nuostatos yra įgyvendinamos praktikoje.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė, koordinuojanti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, Edita Ablačinskienė pastebi, kas socialinio darbuotojo įvaizdis visuomenės akyse po truputėlį kinta. "Aš labai džiaugiuosi, kad šeimos į socialinį darbuotoją po truputėlį pradeda žiūrėti ne kaip į kažkokį svetimkūnį, kontroliuotoją, kuris tarsi vertina, ar šeimos suaugusieji tam tikras pareigas atliko ar ne, o kaip į pagalbininką, kuris šeimai parodo kryptį, ją pastiprina, parodo galimus sprendimo būdus esant krizinėms situacijoms. Tačiau šeima pati turėtų nuspręsti, kokias problemas ji nori įveikti. Tada socialinis darbuotojas tam žmogui ar šeimai žingsnelis po žingsnelio gali padėti pasiekti rezultatą. Socialinis darbuotojas - tik pagalbininkas, pastiprintojas. Tokia misija ima tikėti ir vis daugiau šį darbą dirbančių žmonių. Tikimasi, kad tuo patikės ir visuomenė, ir Lietuvos gyventojai į socialinį darbuotoją kreipsis noriau. "
E.Ablačinskienė koordinuoja bendradarbiavimą tarp institucijų, kurio reikia, kad pagalba šeimai būtų teikiama efektyviau. Į vieną komandą siekiama suburti visas institucijas, teikiančias pagalbą šeimai: savivaldybės administraciją, seniūniją, socialinių paslaugų centrus, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigas, policijos pareigūnus, probacijos tarnybą, specializuotus pagalbos centrus, tokius kaip pagalbos moterims centrai. Taip pat bendruomenines, nevyriausybines organizacijas.
Visuomenės dėmesys ir parama: ar tik prieš šventes?
Tapęs įprasta, kad vaikų globos namų globotiniai daugiausia visuomenės ir verslo bendruomenės dėmesio sulaukia prieš didžiąsias metų šventes, ypač Kalėdas. Tuo metu rengiamos labdaros akcijos, aukoti raginantys televizijos projektai, gerumo aukcionai. Tačiau svarbu, kad parama ir dėmesys vaikams būtų skiriamas ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir visus metus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kaip teigia vienų vaikų globos namų atstovė, auklėtinių laisvalaikis labai priklauso nuo globos namų administracijos iniciatyvos, asmeninių ryšių ir įdirbio: „Visada stengiesi, kad tavo vaikus pamatytų ir padėtų“.
Vaikų globos namų istorija Lietuvoje: nuo Jadvygos Oginskienės iki šių dienų
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. 1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis.
Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės; valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai; socialinės globos namai vaikams su negalia.
Išvados ir rekomendacijos
Vaikų globos namų situacija Lietuvoje yra sudėtinga ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Svarbu užtikrinti, kad globos namuose augantys vaikai gautų ne tik pastogę ir priežiūrą, bet ir tinkamą maitinimą, ugdymą ir socialinę integraciją.