Šiame straipsnyje nagrinėjama Vaiko gerovės centro „Gynia“ (anksčiau - Pagynės vaikų globos namų) istorija, veikla ir reikšmė. Šiemet minima šios įstaigos 30-ąjį gimtadienį.
Istorija ir įkūrimas
Pagynės vaikų globos namai buvo įsteigti 1995 m. buvusiose Pagynės vaikų darželio patalpose. Pradėjus dirbti, vaikų skaičius buvo 20, vėliau padidėjo iki 32, o 2003 m. - iki 40. Įstaigoje dirba 20 darbuotojų, o direktorė yra V.V. Nutautienė.
Vaiko gerovės centras „Gynia“ (įmonės kodas 159974357) buvo įkurta 1998 m. spalio 16 d.
Vaikų amžius ir gyvenimo sąlygos
Vaikų, kurie gyvena globos namuose, amžius - nuo 3 iki 18 metų. Ugdytiniai čia gyvena vienoje didelėje šeimoje, kur vyresnieji rūpinasi, globoja ir padeda mažesniesiems. Šiuose namuose globotiniai ugdomi atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatumus, mokomi suprasti gyvenimo tiesas, šeimos gyvenimo principus. Jie patys tvarkosi gyvenamąsias patalpas, skalbiasi bei prižiūri savo rūbelius, o pagal galimybes padeda darbuotis virtuvėje.
Bendradarbiavimas ir parama
Globos namai palaiko ryšius su Švedijos Staffanstorpo Kommunos Brahogsskolan mokyklos direktoriumi Bo Fredrikssonu, Staffanstorpo AGRO MAC AB menedžeriu Bo Ljungdahl, kurie pirmieji vaikų namams suteikė humanitarinę pagalbą. Pastaraisiais metais - su JAV Krikščionių paramos centro atstovais iš Masačiuseto valstijos - Robertu Dūda ir Ginger Houghton, kurių parama pasiekia kas mėnesį.
Taip pat skaitykite: Parama „Gynia“ centrui
Globos namus nuolat remia UAB „Gintarinis amžius“, UAB „Jargala“. Bendradarbiauja su karo medicinos tarnyba, Kauno „Ąžuolo“ mokykla, moterų klubu „Už laisvą demokratinę visuomenę“, Kauno miesto Skautų organizacija, Kauno pensininkų bendrija, Įgulos bažnyčios jaunimo klubu. Nuo 1997 m. turi galimybę kasmet 20 dienų praleisti prie Baltijos jūros Kauno Komprojekto poilsio bazėje Latvijos Respublikoje Rucavos valsčiaus Nidos kaime.
Veikla ir projektai
Globos namai dirba pagal auklėtojų parengtus projektus. Įsijungę į prevencinę programą „Neužsimerk prieš blogį“ gavo 1000 Lt. Ugdytiniai kartu su globos namų darbuotojais talkininkauja LSD instituto ūkyje, padeda vietiniams ūkininkams - daržovių augintojams.
Vasaros dailės akademija
Vasarą ne tik vaikai, bet ir suaugusieji paprastai sieja su atostogomis, kelionėmis, pramogomis. Tačiau ne visiems nusišypso laimė įgyvendinti net ir kuklias svajones. Ne visi Pagynės globos namų globotiniai turi galimybę trims mėnesiams užverti šių namų duris. Būtent jiems pirmą kartą buvo surengtos Vasaros dailės akademijos dienos.
„Prieš Kalėdas lankydamas vaikų namus pastebėjau, kad dosnieji Kalėdų Seneliai nepagaili dėmesio vaikams ir juos gausiai apdovanoja, tačiau vasarą, kai visi atostogauja, vaikai, neturintys globėjų, pasilieka ir nuobodžiauja. Todėl nusprendžiau vieną Vasaros dailės akademijos savaitę padovanoti Kauno rajono Pagynės vaikų globos namų auklėtiniams. Projektą aptarėme su Lietuvoje žinomomis dailininkėmis: grafike Vita Voveriene, tekstilininke Lina Jonike, tautodailininke Asta Vandyte, - ir parengėme programą“, - sakė Akademijos idėjos autorius ir kuratorius Z.
Pirmoji diena Pagynės vaikų globos namuose prasidėjo susipažinimu. Susirinko vaikai nuo ketverių iki šešiolikos metų amžiaus. Jie pasakojo apie save ir šią vasarą patirtus įspūdžius. Visi džiaugėsi turiningomis atostogomis Šventojoje prie jūros. Po to žaidė žaidimus „Žvirblis“, „Šiaudų batai“, „Garnys“ ir kitus lietuvių liaudies žaidimus. Mažieji kartu su mokytoja Sigute teškenosi šiltame vandenyje ir su muilu vėlė rutuliukus karoliams. Didieji su Z. Kalesinsku ir A. Vandyte adatomis iš įvairiaspalvės vilnos vėlė delfinus, žirafas, kačiukus ir kitokias gyvūnėlių figūrėles.
Taip pat skaitykite: Globos namų iššūkiai Lietuvoje
Kitą dieną įžymi grafikė, vadovėlio „Vyturėlis“ iliustratorė V. Voverienė kartu su vaikais raižė kartoną ir spaudė grafikos darbus. Pirmiausia dailininkė vaikus supažindino su grafikos technika, papasakojo knygos atsiradimo ir iliustracijos gimimo technologijas, parodė pavyzdžių. Vaikai įdėmiai klausė pasakojimo ir nekantriai laukė kūrybos. Padalinus kartono lakštus, entuziastingai ėmėsi piešti ir raižyti. Atidumo ir kruopštumo reikalaujanti technika užbūrė vaikus. Po valandos, kitos, vienas po kito ant stalų gulė kartono raižiniai su augaliniais ir geometriniais ornamentais, fantastiniais vaizdais, vaikų filosofinėmis fantazijomis.
V. Voverienė, tepdama spaustuvinius dažus ant grafikos darbo klišės, visiems paaiškino, kad niekas nežino ir negali pasakyti, koks darbas bus po jo atspaudimo. Tai pati paslaptingiausia ir įspūdingiausia šio kūrybinio proceso dalis. Ir iš tikrųjų patyrusios grafikės žodžiai ėmė pildytis, kai vaikai nuo savo darbų pradėjo nuimti atspaudus. Pliupte prapliupo gausybė nuostabos šūksnių. Netrūko aikčiojimų ir susižavėjimo vieni kitų darbais. Sužinoję, kad galima atspausti dar ne vieną atspaudą, vaikai juos ėmė dedikuoti globėjams, močiutėms ir draugams.
Per vieną pusdienį vaikai galėjo susipažinti ne tik su grafikos spausdinimo technika, bet ir suvokti, kaip atsiranda knygos, žurnalai. V. Voverienė, pagauta vaikų kūrybingumo ir nuoširdaus darbo, pažadėjo prasidėjus mokslo metams pas juos atvykti dar ne kartą ir parodyti daugiau grafikos technikų. Šis meno gūsis į Pagynės vaikų globos namus - dar ne paskutinis. Kai prasidės mokslo metai, vaikai turės galimybę kartu su L. Jonike, viena moderniausių šių dienų Lietuvos tekstilininkių, eksperimentuoti dažais ant šilko. Ji pasiryžo atskleisti piešimo ant natūralaus šilko paslaptis. Ši egzotiška tekstilės technika vaikus supažindins su rytų kultūra. Kai į Pagynę susirinks visi vaikai, numatyta imtis skulptūros iš popieriaus ir sukurti kalėdinę prakartėlę.
Situacija Domeikavoje ir perkėlimas į Pagynę
Neseniai Domeikavoje esantys globos namai buvo skubiai uždaryti, vaikai išvežti į Pagynės globos namus, o prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vietos gyventojai teigė, kad vaikai globos namuose buvo neprižiūrimi, nelankė mokyklos, girtavo. Viena mergaitė pjovėsi venas, kita vogė parduotuvėje ir vėliau aiškino, kad labai norėjo valgyti.
Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė patvirtino, kad pastaroji istorija buvo viena priežasčių, paskatinusių globos namuose imtis radikalių permainų. Globotiniai iš Domeikavos buvo nuvežti ir iki šiol gyvena Pagynės vaikų globos namuose, kurių personalas teigia, kad tokių apleistų vaikų dažnai nepamatysi.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Domeikavos vaikų globos namų steigėja yra Vilkaviškio vyskupijos kurija ir viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai. Katalikų dvasininkai jų valdomiems globos namams krentančius įtarimus kategoriškai atmeta ir šioje istorijoje įžvelgia savanaudišką manipuliavimą ir negražias pasaulietines intrigas, kurių tikslas - vienus klastingai apjuodinti, o kitus apdairiai aprūpinti globotiniais.
„Pagynės vaikų namuose daug tuščių vietų. Kai jiems atvežė septynis mūsų vaikus ir dar keturis iš kitų namų, jie užpildė trečdalį vietų“, - tvirtino Vilkaviškio vyskupijos kurijos atstovas, Marijampolės vaiko tėviškės globos namų fondo narys kunigas kanauninkas Donatas Jasulaitis. Dvasininkai kreipėsi į Kauno rajono merą Valerijų Makūną, reikalaudami, kad vaikai būtų grąžinti atgal į Domeikavą, ir pagrasino teismo procesais.
Globos skatinimas ir krikštynos
Iš lūpų į lūpas perduodama informacija ir gyvas pavyzdys yra geriausia reklama, sako ne viena pakalbinta globėjų šeima. Atsitiktinai krikšto mama tapo mama: įvairioms iniciatyvoms atviri Kauno rajono Pagynės vaikų globos namai (dabar Vaiko gerovės centras „Gynia“), palaikė aktyvios, krikščioniškas vertybes puoselėjančios lietuvių kalbos mokytojos Ritos Pauliukaitienės idėją dėl krikštynų.
Tuometė socialinė darbuotoja Regina Bašinskienė prisimena, jog Krikšto sakramentui ruošti dešimtis vyresnių, jau galinčių apsispręsti vaikų. O problema iškilo tik dėl krikšto tėvų - jų trūko. Būsimi krikšto tėvai su vaikais supažindinti per vieną popietę, kurio krikšto tėvu taps, lėmė tik atsitiktinumas. Dešimties metų senumo įvykius darbuotoja pamena labai aiškiai, sako, kad buvusi džiugi šventė. Ir tokia vienintelė.
Krikšto tėvai ilgą laiką palaikė ryšius su vaikais. Praėjus metams po krikštynų, moteris tapo nuolatine krikšto dukros globėja, o labai greitai krikšto mamos vardą vaiko lūpose pakeitė žodis mama.
Vaiko gerovės centro „Gynia“ veikla
Pagrindinė veikla ir darbuotojų skaičius
Pagrindinė įmonės veikla yra vaikų darželiai. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 33.
Įstaigos vieta ir kredito rizika
Šiuo metu Vaiko gerovės centras „Gynia“ įsikūrusi adresu Liepų g. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Globos koordinatoriaus paieška
Vaiko gerovės centras „Gynia“ ieško naujo komandos nario - globos koordinatoriaus.
Mokymai globėjams
Vaiko gerovės centro „Gynia“ Globos centre prasidėjo mokymai asmenims, norintiems tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, įtėviais, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams pagal GIMK pagrindinę mokymo ir konsultavimo programą.
Projektas „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“
Vaiko gerovės centro „Gynia“ Globos centre 2025 m. rugsėjo 23 d. Projekto pavadinimas: „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ Nr. 07-016-P-0001.
Paslaugos ir veikla
Vaiko gerovės centras „Gynia“ teikia įvairias paslaugas vaikams, įskaitant:
- Konsultavimas: Supažindinama su Vaiko gerovės centro „Gynia“ vidaus tvarkos taisyklėmis. Sudaromos sąlygos gauti reikiamą informaciją. Užtikrinamas informacijos konfidencialumas.
- Tarpininkavimas ir atstovavimas: Suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias asmens problemas (teisines, sveikatos, buitines, tvarkant dokumentus ir kt.). Atstovaujama vaikui, ginant jo teisėtus interesus, kai teismo sprendimu Vaiko gerovės centras „Gynia“ yra vaiko globėjas. Tarpininkaujama vaikui jam reikalingose institucijose.
- Apgyvendinimas: Vaikui suteikiamas gyvenamasis plotas. Aprūpinama baldais, drabužiais, avalyne, mokymo ir kitomis priemonėmis poreikiams tenkinti. Teikiamos buitinės paslaugos (skalbimo, aprangos priežiūros, patalpų tvarkymo ir kt.).
- Psichologinės pagalbos organizavimas: Vaikų emocinės būklės ir psichologinio stovio įvertinimas. Psichologinės pagalbos (individualios ir grupinės) teikimas vaikams, kurie yra patyrę smurtą ar prievartą. Psichologinės pagalbos ir (ar) psichologinio švietimo teikimas vaikams ir jo artimiesiems žmonėms.
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas: Paslaugų teikimas, kuriomis siekiama ugdyti ir palaikyti kuo didesnį savarankiškumą, atliekant įvairias asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime reikalingas funkcijas. Skatinama dalyvauti įvairiose veiklose tenkinant savo poreikius. Teikiama pagalba tvarkant asmenines pinigines vaikų lėšas, apsiperkant, planuojant ir atliekant asmeninės higienos, buitinius darbus bei bendraujant ir pan.
- Darbinių įgūdžių ugdymas: Darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynoje. Sudaroma galimybė pasirinkti siūlomas veiklas pagal pomėgius: gėlių priežiūros, daržininkystės, patalpų, aplinkos tvarkymo bei kt.
- Laisvalaikio organizavimas: Laisvalaikio organizavimo paslaugų dėka vaikai gali bendrauti, užsiimti mėgstama veikla. Visiems vaikams sudarytos sąlygos naudotis televizoriumi, žiūrėti video filmus, žaisti stalo žaidimus, mokytis kompiuterinio raštingumo, dalyvauti išvykose, ekskursijose.
- Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba: Pagalba teikiama mažamečiams vaikams, nesugebantiems tenkinti savo fiziologinių bei higieninių poreikių.
- Asmeninės higienos paslaugų organizavimas: Teikiamos asmens higienos paslaugos: vaiko aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis (pagal poreikį ir galimybes).
- Maitinimas: Maitinimo paslauga Vaiko gerovės centre „Gynia“ gyvenantiems vaikams teikiama 4 kartus per dieną.
Iššūkiai ir sunkumai
Straipsnyje „Delfi“ aprašoma istorija apie šeimą, kurios dukra buvo paimta iš namų ir apgyvendinta Vaiko gerovės centre „Gynia“. Tėvai teigė, kad patyrė daug sunkumų bendraujant su įstaiga, o dukra patyrė smurtą. Ši istorija atskleidžia, kad kartais vaiko gerovės centruose gali kilti problemų, susijusių su vaikų priežiūra ir saugumu.
Tėvų teiginiai
Dukra ant mūsų tuo metu pyko ir mokykloje prišnekėjo nebūtų dalykų. Vėliau kalbėjome ir ji pati atviravo, kad prikalbėjo netiesos. Iš mūsų ją paėmė kovo 30 dieną (2023 metų - aut. past.), o tik lapkričio viduryje pagaliau dukrai leido grįžti į šeimą, nors visi kaltinimai buvo atmesti spalio viduryje“, - teigė mergaitės tėvas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Anot tėvų, dukros paėmimo metu nebuvo pasiūlyta apsigyventi su giminėmis ar kitais pažįstamais. Ji perduota laikiniams globėjams, o vėliau perkelta į Vaiko gerovės centrą „Gynia“. Tėvams su dukra tiesiogiai leista bendrauti tik po trijų mėnesių nuo jos paėmimo, po penkių mėnesių galiausiai leista ir kartais savaitgaliais grįžti į namus.
Tėvų teigimu, jiems neleista bendrauti motyvuojant, jog vaikas nenori šnekėti, bet grįžusi namo, mergaitė tėvams pasakojo, jog jos niekas net neklausė, ar ji nori su tėvais pabendrauti ar susitikti.
Tėvai išsiaiškino, jog pirmoji mergaitės globėja esą savavališkai nutraukė mergaitės psichinei sveikatai svarbius vaistus, o po skundo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Kauno skyriui staiga buvo pakeistas globėjas.
„Siekiant pridengti įstaigos globėjos savavališką poelgį, direktorė Jurgita Kupčinskienė kartu su VVTAĮT atstovu ir dukra nuėjo pas psichiatrę ir pasakė, kad vaikui viskas gerai, kad vaistų nereikia, dukra sakė, jai buvo liepta sakyti, kad jaučiasi gerai. Daktarė liepė ateiti po mėnesio, bet nieks jos nenuvedė net kelis mėnesius. Pas gydytojus ji nukeliavo tik su tėvais, kai grįžo namo pas tėvus. Dukrai vaistai labai reikalingi ir buvo skirti prieš kelerius metus, po išsamių sveikatos tyrimų“, - teigė mergaitės tėvas.
Tėvams buvo paskirta lankyti pozityvios tėvystės kursus, o mergaitę aplankyti leista tik „Gynios“ teritorijoje, kaip teigia tėtis, su J. Kupčinskienės priežiūra. Nuo rugsėjo mergaitei leista savaitgalius leisti namuose.
Tėvų teigimu, 2023 metų balandžio 17 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje nutrauktas spalio 17-ąją, bet tėvams mergaitė nebuvo atiduota, remiantis tuo, kad tėvai nebaigė pozityvios tėvystės kursų, kurie turėjo trukti iki 2024 m. sausio vidurio. Tėvai kėlė klausimą, kodėl nutraukus ikiteisminį tyrimą mergaitė privalo būti atskirta nuo šeimos ir gyventi įstaigoje, kurios aplinka jai neva kėlė pavojų.
Tėvų teigimu, nuo spalio 1-osios jie fiksavo dukros patiriamą smurtą vaikų gerovės centre „Gynia“ - tokių atvejų jie sako užfiksavę 6, kol galiausiai mergaitė savaitgaliui namo grįžo su mėlyne. Spalio pabaigoje tėvai apie smurtą informavo policijos pareigūnus ir VVTAĮT atstovus.
„Kai iš mokyklos dukros atvyko pasiimti „Gynios“ darbuotoja, mergaitė užpanikavo ir užsibarikadavo mokykloje, nes bijojo grįžti į tą centrą. Kai atvyko „Gynios“ direktorė ir VVTAĮT darbuotojas, dukrą pristatė į gydymo įstaigą, o vėliau - jau pas ketvirtą globėją“, - dėstė mergaitės tėtis.
Pasak tėvų, mergaitė savo parodymų nepakeitė, o grįžusi į šeimą, policijos apklausoje paliudijo apie smurto atvejus Vaiko gerovės centre.
„Skubos tvarka nusprendė grąžinti dukrą anksčiau, mums dar nepabaigus pozityvios tėvystės kursų, nes galimai pasidarė labai nepatogu dėl informacijos paviešinimo apie jų metodus. Deja, dukros grąžinimas „nedelsiant“ užsitęsė dar dvi savaites, kol visi popieriai buvo sutvarkyti“, - teigė vyras.
Tėvai jaučiasi tarsi prieš juos taikomi dvigubi standartai, nes mergaitei pranešus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, institucijos reagavo skubiai ir ją iš namų paėmė, motyvuojant, jog yra ginami vaiko interesai, klausoma vaiko nuomonės. Tačiau, kaip mini tėvai, mergaitei pranešus apie smurtą Vaiko gerovės centre, į jos informaciją atsižvelgta nebuvo.
„Mūsų dukrą buvo apgyvendinę pas keturis globėjus. Ar nepažeidžiamos taip vaiko teisės, interesai? Kai prieš mus teismai vyko, visą laiką vadovavosi tik vaiko nuomone, bet kai vaikas pasakė, kad melavo, kad nori grįžti namo, kad jai baisu ir globos namuose yra skriaudžiama, tada vaiko nuomonė jau nesvarbi ir ja nesivadovaujama, tai kur yra reikalas? Panašu, kad vyrauja dvigubi standartai šeimai ir įstaigoms“, - klausimus kėlė mergaitės tėvas.
„Jai labai sunku, mum labai sunku. Taip sunku, kaip tą dieną, kai paėmė. Sužalota dukra, mum po viso šito turbūt iki pilnametystės psichologo reiks. Visiškai nepasitiki suaugusiais žmonėmis, galvoja, kad meluoja visi. Mes blogai jaučiamės, sunku dirbti, susikaupti. Ir graudu, ir pikta, ir jaučiame didžiulę neteisybę. Nebandėm jėga kažkaip paimti, visą laiką gražiuoju ėjome, teisiniu keliu, kad kuo greičiau dukra galėtų grįžti į šeimą, o iki šiol sulaukiame spaudimo iš tarnybų“, - padėtį šeimoje įvertino mergaitės tėvas.
Tėvai priduria, jog auginant neįgalų, elgesio sutrikimų turintį vaiką, susilaukiama daug nenorimo dėmesio ir mažai supratimo iš aplinkinių bei tarnybų. Jų teigimu, ugdymo įstaigos nėra pasiruošusios priimti tokius vaikus, nes dėl galimai įgimto netinkamo elgesio kaltinami tėvai, o ne dirbama su vaiku, jog šiam būtų lengviau integruotis į visuomenę.
„Visur susilauki nenorimo dėmesio, ar tai kaimynai, ar parduotuvė, ar mokykla. Vaikas fiziškai atrodo sveikas, bet psichologinė jo būsena yra kitokia. Labai liūdna, kad to supratimo trūksta būtent institucijose“, - teigė mergaitės mama.
Policijos komentaras
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio teigimu, „pranešimas dėl galimo smurto tarp nepilnamečių buvo gautas spalio 22 d. Gruodžio 4 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo 15 metų amžiaus, vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, nepilnametis už LR BK 140 str. numatytas veikas neatsako. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra centro globotinis, todėl nutarime taip pat buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 3 d. (Vaiko teisių pažeidimas).
Vaiko gerovės centro „Gynia“ komentaras
Vaiko gerovės centro „Gynia“ vadovė J. Kupčinskienė situaciją komentuoti atsisakė dėl jautrios informacijos apie nepilnametį asmenį.
Kauno rajono savivaldybės komentaras
Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė paaiškino, kad šeimai pagalbą - socialinio darbuotojo konsultacijas, psichologo konsultacijas, atvejo vadybą - viso proceso metu teikė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras. Nuo spalio tėvai pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių stiprinimo grupę bendruomeniniuose šeimos namuose „Darnūs namai“, tėvai nuolat galėjo ir konsultavosi su „Gynios“ specialistais, pagalbos procese buvo įtraukti ir mergaitės ugdymo įstaigos specialistai, o su sveikatos priežiūros specialistais bendradarbiavo „Gynios“ personalas.
„Atvejo vadybos posėdžių metu buvo tikslingai dėliojami nuoseklūs žingsniai: individualus darbas su tėvais ir vaiku. Konfliktas buvo gilus, vyko ikiteisminis tyrimas dėl tėvų smurto prieš vaiką, todėl buvo svarbu atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvų. Iš pradžių mergaitė nenorėjo susitikti su tėvais, kai po individualių konsultacijų vaikas ir tėvai buvo pasiruošę susitikimui, surengti bendri susitikimai dalyvaujant Vaiko gerovės centro psichologui. Kadangi susitikimai buvo sėkmingi, suplanuotas nuoseklus vaiko svečiavimosi namuose grafikas. Tai yra paskutinis žingsnis, po kurio įvertinus pokyčius sprendžiama dėl vaiko grįžimo į šeimą“, - situaciją nupasakojo M. Venslovienė.
Pasiteiravus, kodėl mergaitė negrąžinta anksčiau, jei ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutrauktas, Socialinės paramos skyriaus vedėja informavo, jog tėvams reikėjo užbaigti tėvystės kursus, nes buvo patvirtintos aplinkybės dėl netinkamų auklėjimo priemonių.
„Tėvai patys atsiuntė sprendimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame nenustatytas smurtas prieš vaiką, bet yra patvirtintos aplinkybės dėl netinkamų auklėjimo priemonių. Pagalbos procese buvo numatytos kompleksinės priemonės tėvams mokytis pozityvių auklėjimo būdų (tėvystės grupės, individualios konsultacijos su globos centro specialistais, socialiniu darbuotoju, psichologu), vaikų emocinių ir psichologinių poreikių atliepimo. Sprendimai ir veiksmai buvo savalaikiai, pagalbos plano žingsniai nuoseklūs ir tikslingi“, - teigė M. Venslovienė.
VVTAĮT komentaras
Situaciją „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo ir VVTAĮT Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Rauktienė. Jos teigimu, šiuo atveju buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, o į pranešimus apie smurtą Vaiko gerovės centre „Gynia“ reaguota atitinkamai.
„Minimu atveju jau kurį laiką vaiko teisių gynėjai su šeima bendravo, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų siūloma ir teikiama kompleksinė pagalba. Vaiko laikinosios globos metu visuomet buvo stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius - pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata, užtikrinti reikiamų paslaugų teikimą, reikalingų specialistų pagalbą“, - teigia E. Rauktienė.