Vaikščiojimas yra svarbus etapas kiekvieno kūdikio gyvenime, kurio nekantriai laukia tėveliai. Tai rodo naują mažylio savarankiškumo lygį ir atveria jam naują pasaulio pažinimo perspektyvą. Tačiau kada gi kūdikis pradeda stovėti savarankiškai? Šiame straipsnyje aptarsime stovėjimo raidos etapus, nuo primityvių refleksų iki savarankiško vaikščiojimo, ir pateiksime praktinių patarimų tėveliams, kaip skatinti šį procesą.
Kūdikio Motorinės Raidos Etapai: Nuo Gimimo Iki Pirmųjų Žingsnių
Kūdikio raida yra individualus procesas, tačiau egzistuoja tam tikri etapai, kuriuos dauguma vaikų pasiekia tam tikru amžiaus intervalu. Svarbu atminti, kad negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida vyksta tinkamai. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
- Naujagimis (0-1 mėnuo): Naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Pakėlus naujagimį į vertikalią padėtį ir atrėmus jo kojas į tvirtą pagrindą, jis turėtų atsispirti (atsispyrimo reakcija). Taip pat stebimas automatinis žingsniavimo refleksas, kuris pasireiškia kūdikiui esant vertikalioje padėtyje. Prilaikant mažylį ties šonkaulių lanku, suteikus pėdutėms atramą ir šiek tiek pasvėrus į priekį, tokioje padėtyje kūdikis pradeda pakaitomis dėlioti kojytes į priekį. Šis refleksas laikosi nuo pirmos dienos ir išnyksta mėnesio pabaigoje, nors gali laikytis ir iki pusantro mėnesio.
- 2 mėnuo: Antrojo mėnesio pabaigoje silpnėja kūdikio atsispyrimo reakcija ir žingsniavimo automatizmas. Refleksiškas žingsniavimas ir atsispyrimas nyksta. Kadangi pėdos lėčiau pakyla nuo pagrindo, todėl liečia jį labiau kojų pirštais. Jeigu šie refleksai išreikšti, tai išties gali būti dėl padidėjusio raumenų tonuso.
- 3-4 mėnuo: 3 mėn. pabaigoje kūdikiai liečia kietą paviršių sulenktomis kojomis. Atsispyrimo reakcijos ir refleksinių žingsniavimo judesių nebėra. Pastačius kūdikį vertikaliai ant pagrindo, jo kojos lieka sulenktos. Ketvirtąjį mėnesį liesdamas pagrindą, kūdikis vėl nustoja lenkti kojas ir šiek tiek ištiesia kelio ir čiurnos sąnarius. Vertikaliai pakeltas kūdikis vėl ima po truputį tiesti kojas per kelius ir čiurnas.
- 5-6 mėnuo: Nuo 5 mėn. pabaigos kūdikis pradeda remtis pirštų galais ir taip gali tęstis iki 9 mėn. pabaigos. Taigi tuo laikotarpiu jis remiasi ir visa pėda, ir ant pirštų galų. Šis periodas neramina tėvelius dėl dažno pėdos statymo ant pirštų galų. Penktąjį mėnesį remiasi pirštų galais. Vertikalioje padėtyje kūdikis visą savo svorį išlaiko ant ištiestų kojų, gali remtis pirštų galais. Padai dar kūno svorio neišlaiko. Šeštąjį mėnesį ištiesia kojas per kelius ir šiek tiek per klubus, išlaikydamas kūno svorį mažiausiai 2 sekundes. Liemuo ir apatinės galūnės dar nesudaro tiesios linijos, o viršutinė kūno dalis dėl ne iki galo ištiestų klubų yra palinkusi į priekį. Retkarčiais remiasi visu padu.
- 7-9 mėnuo: Jau 7 mėn. pabaigoje laikomi už liemens kūdikėliai spyruokliuoja (šoka), kai kojomis liečia kietą pagrindą. Šis periodas gali tęstis iki 9 mėn. pabaigos. Tai laikotarpis, kai sparčiai vystosi kojų raumenys, sąnariai, judesiai. Kūdikis treniruojasi atsistoti gan ilgai - nuo 7-8 mėn. iki 9 mėn. Aštuntąjį mėnesį stebima pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesio. Dažniausiai jau gali stovėti ant abiejų padų. Klubo sąnarys dar šiek tiek sulenktas. Kai kurie 8 mėnesių amžiaus kūdikiai, įsikibę į baldus, jau atsistoja iš padėties “ant keturių”. Devintąjį mėnesį prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas. Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju.
- 10-12 mėnuo: Dešimtąjį mėnesį prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyskta atsistoti. Jei kūdikis pats atsistojo, tai didelis žingsnis pirmiesiems savarankiškiems žingsneliams. Pats atsitoja laikydamasis už baldų. Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis. Laikomas už abiejų rankų žengia į priekį. Paėmę vaiką už rankų arba riešų, pamatysime pirmuosius mėginimus eiti. Jis eis neryžtingai, netvirtai, išskėstomis kojomis. Metų amžiaus dauguma vaikų jau eina savarankiškai. Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių.
Svarbu pažymėti, kad šie etapai yra orientaciniai. Kiekvienas kūdikis vystosi individualiu tempu, todėl nereikėtų nerimauti, jei jūsų vaikas šiek tiek atsilieka ar lenkia bendraamžius.
Kada Vaikas Pradeda Stovėti Savarankiškai?
Palaikomas paprastai pradeda stovėti 7-9 mėnesių, savarankiškai stovi 9-12 mėnesiu vaikas. Remiantis Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos (MFRD) skale 9 mėn. 10 mėn. 11 mėn. Kai kurie ir vyresni vaikai nemoka stovėti, nors jie yra absoliučiai sveiki ir protiškai išsivystę. Tai apkūnūs, ramūs vaikai arba tie, kurių kojytės ilgai kaupia jėgas. Jei gydytojas sako, kad vaikas yra sveikas, dėl to nesijaudinkite.
Kaip Skatinti Kūdikio Stovėjimo Ir Vaikščiojimo Raidą?
Taip, būtinai skatinkite savo kūdikėlį įgyjant naujus įgūdžius. Yra keletas būdų, kaip galite padėti savo kūdikiui pasiruošti stovėjimui ir vaikščiojimui:
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
- Leiskite kūdikiui praleisti pakankamai laiko ant pilvuko. Buvimas ant pilvuko stiprina kaklo, nugaros ir pečių raumenis, kurie yra būtini stovėjimui.
- Skatinkite ropojimą. Ropojimas stiprina kūdikio rankas ir kojas, lavina koordinaciją. Prieš pradėdamas stovėti kūdikis turėtų gebėti savarankiškai atsisėsti ir sėdėti visiškai stabiliai, nevirsti į šonus, sėdint nesiremti nė viena ranka. Idealiu atveju, prieš atsistodamas kūdikis taip pat turėtų gebėti efektyviai ropoti. Kai kurie kūdikiai šį raidos etapą praleidžia ir iškart stojasi bei ima eiti, tačiau specialistai rekomenduoja raginti kūdikį ropoti.
- Sukurkite saugią aplinką. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinkoje nėra pavojingų daiktų, ant kurių jis galėtų užkliūti ar susižeisti. Prie sienų pritvirtinkite baldus, pavyzdžiui, spintas, komodas ir pan. Ant baldų kampų uždėkite minkštas apsaugas. Nuo grindų nurinkite smulkius, kietus, aštrius daiktus. Nuimkite nuo stalo nusvyrančias staltieses. Pakelkite užuolaidas. Kiekvieną kartą kūdikiui pasiekus naują raidos etapą reikėtų pakartotinai įvertinti jo aplinką.
- Palaikykite kūdikį, kai jis bando stotis. Kai kūdikis pradeda trauktis į viršų įsikibęs į baldus, būkite šalia ir padėkite jam išlaikyti pusiausvyrą. Kūdikis treniruojasi atsistoti gan ilgai - nuo 7-8 mėn. iki 9 mėn. Nieko blogo, bet 5 mėnesių kūdikis tikrai neatsistos.
- Žaiskite žaidimus, kurie skatina stovėjimą. Pvz., galite laikyti žaislą šiek tiek aukščiau, kad kūdikis turėtų pasistiebti, norėdamas jį pasiekti.
- Mokykite sėdėti ir ropoti. Lavinkite vaiko koordinaciją. Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus. Sodinkite kūdikį ant savo kojos. Atsisėskite ant žemės ištiesę ar po savimi parietę kojas.
- Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint. Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos.
- Pamokykite kūdikį taisyklingai kristi. Stovėti pasirengę kūdikiai įprastai moka saugiai kristi, t.y. praradę pusiausvyrą jie kresteli ant užpakaliuko, o blogiausiu atveju, krisdami visu kūnu ištiesia rankutes, riečia kaklą ir tokiu būdu apsaugo galvą.
- Skatinkite vaikščioti. Kai baigiasi spyruokliavimo periodas, reikia pradėti mokyti kūdikį žingsniuoti. Pradžioje kūdikis žingsniuoja vietoje, po to - į šoną ir galiausiai į priekį. Mažyliui atsistojus savarankiškai, būkite šalia pirmomis dienomis, prilaikykite, kad nesusižeistų virsdamas. Padėkite kuo ilgiau išsilaikyti. Vaikščioti taip pat reikia mokyti ir ypač tuos, kurie nevaikšto su vaikštynėmis.
- Nenaudokite vaikštynių. Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas. Priešingai nei vaikštynė, stumdukas gali būti naudingas lavinant vaikščiojimo įgūdį. Kūdikis išmoksta laikyti kūną tiesiai, mokosi stumdyti stumduką ne tik pirmyn, bet ir atgal bei į šalis. Taip mažylis mokosi keisti kryptį vaikštant.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl nespauskite jo daryti to, kam jis dar nėra pasiruošęs. Būkite kantrūs ir palaikantys, ir jūsų kūdikis pasieks šį svarbų etapą savo laiku.
Kada Sunerimti Dėl Vaikščiojimo?
Sulaukę 12 mėn. kūdikėlius turi konsultuoti vaikų neurologas, ortopedas, kad įvertintų kokybinį ir kiekybinį mažylio vaikščiojimą. Taip pat, jei pastebėjote, kad ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta, patariama pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar Stovėjimo Ir Vaikščiojimo Raida Yra Paveldima?
Paveldime centrinės nervų sistemos skaidulų mielinizacijos procesų spartumą.
Ar Vėlyvas Pradėjimas Vaikščioti Kažką Lemia Ateityje?
Jei nėra nervų sistemos ar kitų sutrikimo, tai tikrai vaiko raida toliau bus normali.
Saugumo Priemonės Kūdikui Pradėjus Vaikščioti
Pradėjusį savarankiškai vaikščioti mažylį dar pusmetį labai globokite. Mažyliui atsistojus savarankiškai, būkite šalia pirmomis dienomis, prilaikykite, kad nesusižeistų virsdamas.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai