Šiame straipsnyje apžvelgiama Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų istorija, veikla ir reikšmė bendruomenei.
Globos Namų Istorija ir Bendruomenės Ryšys
Parapija aktyviai įsitraukė į Vilniaus mieste augančių, be šeimos priežiūros likusių vaikų gerovę. Ieškodama būdų prisidėti, parapija pasiūlė neatlygintiną pagalbą įvairiems Vilniaus vaikų globos namams, pripažindama, kad skirtingi įgūdžiai ir patirtis gali būti naudingi skirtingoms įstaigoms.
Iš visų globos namų, tik du atstovai atsiliepė į pasiūlymą: Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų atstovas ir Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namų atstovė.
Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorė Gintarė Tučkuvienė patvirtino, kad pagalba vaikų namams yra labai reikalinga. Ji teigė, kad vasaros atostogų metu organizuoti pagalbą yra sudėtinga, tačiau rudenį globos namai mielai priims paramą.
Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namų direktorė Lina Jurkaitė pabrėžė, kad jie visada džiaugiasi galimybe priimti pagalbą. Ji minėjo, kad tuo metu jų globos namuose vyko remontas, todėl jie tarėsi su pagalbos siūlytoju, kaip įmonė galėtų prisidėti - pamokymais, fizine pagalba ar medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Vadovas naujiems tėvams
Vasaros Stovykla Pakūtuvėnuose
Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų auklėtiniams vasara buvo kupina veiklos ir užimtumo. Liepos 21-27 dienomis, gavus paramą iš Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos, buvo surengta didžiausia vasaros stovykla Pakūtuvėnuose. Stovykloje „Aš - sukurtas pagal Dievo paveikslą“ laiką kartu leido visų trijų padalinių (vaikų globos namų, merginų ir vaikinų savarankiško gyvenimo namų) globotiniai ir darbuotojai.
Stovykla buvo jungtinė, kartu stovyklavo ir Bernardinų neįgaliųjų dienos centro lankytojai. Socialinė darbuotoja Janina Breinezerienė teigė, kad tai buvo iššūkis, su kuriuo vaikai susitvarkė labai puikiai. Jie draugiškai bendravo ir priėmė vieni kitus. Nors našlaičiai vaikai paprastai jaučiasi esą globotiniai, silpni, susikoncentravę į save, čia jie pamatė kitokius žmones, suprato, kad patys gali kažkuo pasirūpinti ir būti naudingi. Jos kolegė Aistė antrino, sakydama, kad vaikai net nelaikė neįgaliųjų kažkokiais kitokiais, o bendravo kaip su sau lygiais normaliais draugais.
Ilga kelionė traukiniu, gyvenimas gamtos apsuptyje, atokiau nuo miesto šurmulio ir kasdienių patogumų, bei stovyklos veiklos suteikė retą galimybę vaikams ir darbuotojams pajusti bendrystę, geriau pažinti vieni kitus, atrasti kiekvieno unikalumą ir vertę, persvarstyti vertybes ir gyvenimo siekius. Dalyvaudami šv. Mišiose, kurias aukojo broliai pranciškonai, jie turėjo galimybę apmąstyti ir atkurti savo santykį su Dievu, pajusti Jo svarbą gyvenime, pastebėti Jo buvimą kasdienio gyvenimo smulkmenose ir atnaujinti Krikšto sakramentą.
Stovyklos dalyviai turėjo malonių susitikimų su įdomiais žmonėmis, kurie dalijosi savo gyvenimo patirtimis ir Dievo veikimo liudijimais. Vaikams daug įspūdžių suteikė jodinėjimas žirgais, kelionė prie jūros ir pasivažinėjimas senovinių automobilių asociacijos „Seni kibirai“ automobiliais. Socialinė pedagogė Janina teigė, kad stovykla nepraėjo veltui, nes dalis vaikų atliko išpažintį ir sąmoningai apsisprendė keisti gyvenimo kryptį.
Savanorystės Projektas Globos Namuose
Savanorystės projektas globos namuose susikūrė 2005 m., jo sumanytojai - Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija (LGMOA). Iš pradžių savanoriai iš LGMOA su vaikais susitikdavo laisvu metu, rodydavo jiems įvairiausius eksperimentus. Vėliau kilo idėja, kad savanoriai gali vaikus mokyti ne tik gamtos, bet ir kitų mokyklinių dalykų, padėdami jiems ruošti namų darbus.
Taip pat skaitykite: Visų Šventųjų gatvės parama
Projektas sudarytas iš dviejų dalių: viena pusė - mokslas, o kita - buvimas vaikų vyresniais draugais. Abi pusės turi savo žavesio. Savanoriai yra ne tik mokytojai, korepetitoriai, bet ir vaikų draugai. Kartu jie leidžia laisvalaikį, vyksta į miestą, čiuožinėja ant ledo ar žiūri kokį filmą.
Savanoriai organizuoja įvairius renginius vaikams. Pavyzdžiui, pavasarį vyksta profesijų dienos, kviečiami tam tikros profesijos atstovai, kurie pasakoja vaikams apie savo darbą ir bando juos sudominti. Taip pat rengiami protmūšiai ir kino vakarai.
Per mokslo metus organizuojamos dvi didžiosios savanorių atrankos. Pirmoji vyksta rudenį, rugsėjo mėnesį, o kita - pavasarį, kovo ar vasario mėnesį. Nors kartais, kai pritrūksta savanorių, skelbiama apie paiešką puslapyje internete.
Savanoriais gali būti įvairūs žmonės. Nors dauguma jų - VU studentai, bet yra ir moksleivių. Jie geri korepetitoriai, nes dar nėra pamiršę, ko reikalauja mokykla, tad gali šauniai vaikams padėti. Taip pat dalyvauja ir vyresnio amžiaus savanorių.
Savanorystė duoda teigiamų rezultatų. Vaikų pažymiai pagerėja, dažniausiai vienu arba dviem balais. Vaikai laukia savo savanorių, ypač mažesnieji. Tačiau vaikai labai nusimena, kai savanoriai išeina iš projekto arba tiesiog pradingsta.
Taip pat skaitykite: Augame su knygomis: vaikų literatūros apžvalga
Rūta Dambravaitė, LRT radijo žurnalistė, projekte dalyvauja jau antrus metus. Kartą per savaitę ji lankosi vaikų namuose. Simona Burbulytė projekte jau ketverius metus, ji yra ir projekto vadovė.
Savanoriai siekia padėti vaikams, kurie turi mažiau galimybių, ir parodyti jiems, kad mokslas gali būti įdomus.
Parapijos Klebonų Veikla
Parapijoje dirbo įvairūs klebonai, kurie prisidėjo prie bendruomenės gerovės:
- 2014 - 2019 metai: Klebonas dekanas Medardas Čeponis tęsė bažnyčios stogo renovacijos darbus, įrengė koplyčią, tobulino parapijos CARITAS veiklą, įrengė dušą ir galimybę išsiskalbti sunkiai besiverčiantiems parapijiečiams, puoselėjo parapijos Vaikų dienos centro „Liepsnelė“ veiklą.
- 2005 - 2014 metai: Klebonas dekanas Vidas Smagurauskas tęsė pradėtus bažnyčios renovacijos darbus, įkūrė labdaros organizaciją CARITAS, daug laiko skyrė bendravimui su jaunimu, įrengė Vaikų dienos centrą.
- 1997 - 2005 metai: Klebonas kun. Vidmantas Rudokas energingai ėmėsi bažnyčios renovacijos.
- 1993 - 1997 m.: Klebonas ir dekanas kun. Marijonas Savickas.
- 1981 - 1993 m.: Klebonas ir dekanas kun. Albertas Ulickas.
- 1962 - 1967 m.: Klebonas ir dekanas kun. Vaclovas Aliulis.
- 1961 - 1962 m.: Kun. Juozas Vaičiūnas.
- 1950 - 1960 m.: Švendionių klebonas kun. Algirdas Kazimieras Gutauskas.
- 1945 - 1949 m.: Klebonas ir dekanas Vladas Gimžauskas.
- 1937 - 1939 m.: Klebonas kun. Juozas Dubietis.
- 1932 - 1937 m.: Dekanas ir klebonas kun. Domininkas Gailiušis.
- 1928 - 1932 m.: Klebonas ir dekanas kun. Petras Mankauskas.
- 1924 - 1928 m.: Parapijai ir dekanatui vadovavo kun. Nikodemas Vaišutis.
- 1923 - 1924 m.: Kun. Jonas Romelis.
- 1912 - 1923 m.: Klebonas ir dekanas Justinas Petronis.
- 1908 - 1912 m.: Klebonas ir dekanas Jurgis Mačiulis.
- Klebonas ir dekanas garbės kanauninkas Jonas Burba.
- Kun. Placidas Šarkauskas, 1898 - 1903 m.
Vilniaus Arkivyskupija
Vilniaus arkivyskupija priklauso Vilniaus bažnytinei provincijai. Ji apima Druskininkų miesto, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos rajonų, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino savivaldybių teritorijas. Yra apie 580 000 tikinčiųjų (2012). Suskirstyta į 9 dekanatus (Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus I ir Vilniaus II), 97 parapijas. Yra 103 bažnyčios, 57 koplyčios, 11 rektoratų, 33 kunigai vienuoliai, 143 dieceziniai kunigai, 1 diakonas (2019).
Arkivyskupijos teritorijoje veikia mokslo ir švietimo įstaigos, religinės draugijos: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Vilniaus kunigų seminarija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus katalikiška mokykla Versmė, Šv. Juozapo mokykla, Vilniaus mokykla‑darželis, katalikiškas vaikų darželis Mažutėliams, Vilniaus dominikoniško jaunimo, Bernardinų socialinių paslaugų centrai, brolija Bendrystė ir išlaisvinimas, Katalikiška Lietuvos lenkų draugija, Lietuvos katalikių moterų sąjunga, vyrų ir moterų fokoliarai (fokoliarų judėjimas), Lietuvos pasauliečių dominikonų III ordinas (Dominikonų pasauliečių brolija), Vilniaus bernardinų pranciškoniškojo jaunimo brolija, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Marijos legiono draugija, Marijos vaikų sąjūdis, Vilniaus jaunimo piligrimystės, Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos, Religinės muzikos centrai, Lietuvos nacionalinė Europos skautų, Nacionalinė katalikiškų mokyklų, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos, Neokatechumeninio kelio organizacija, bendruomenė Tikėjimas ir šviesa, valančiukų, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiai, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, Trinapolio rekolekcijų namai, Katalikų radijo Mažoji studija, Lietuvos Biblijos, Lietuvos Biblijos skaitymo draugijos.
Vilniaus vyskupija įsteigta 1387 02 17, patvirtinta popiežiaus Urbono VI 1388 03 11.
Vaikų Globos Namai Lietuvoje: Istorinis Kontekstas
,,Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas‘‘. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos.
Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. 1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis.
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje atsirado savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės, valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai, socialinės globos namai vaikams su negalia. VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
Išregistravimas
Viešoji įstaiga Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai (registracijos adresas Vilnius, Visų Šventųjų g. 5) buvo išregistruota 2019 m. gruodžio mėn. 30 d., pirmadienį.