Policistinių Kiaušidžių Sindromas: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra dažna endokrininė liga, paveikianti reprodukcinio amžiaus moteris. Oficialūs sveikatos duomenys rodo, kad maždaug kas dešimta reprodukcinio amžiaus moteris yra susidūrusi su policistinių kiaušidžių sindromo keliamomis pasekmėmis. Šis sindromas pasižymi hormonų disbalansu, kuris sukelia nereguliarias menstruacijas, kiaušidžių cistas ir kitus simptomus. Nepaisant to, kad ankstyva diagnostika duoda gerų rezultatų sėkmingam gydymui, daugiau nei pusė sergančių moterų susiduria su skaudžia komplikacija - nevaisingumu.

Ar kada nors susimąstėte, kaip hormonų disbalansas gali paveikti kasdienį moters gyvenimą ir jos svajones apie šeimą? Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - tai daugiau nei diagnozė. Tai nematomas iššūkis, kuris paveikia ne tik moters kūną, bet ir emocinę gerovę. Laimei šiuolaikinė medicina ir tinkamas gydymas leidžia ne tik valdyti šią būklę, bet ir padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus - nuo odos būklės bei savijautos gerinimo iki galimybės susilaukti vaikų. Svarbiausia - atpažinti pirmuosius požymius, laiku kreiptis į gydytoją ginekologą ar endokrinologą ir imtis tinkamų veiksmų, kad šis iššūkis netaptų kliūtimi pilnaverčiam gyvenimui.

Kas yra Policistinių Kiaušidžių Sindromas?

Policistinių Kiaušidžių Sindromas- PKS (Stein- Leventhal sindromas)- tai įgimtas, neaiškios etiologijos hormoninis sutrikimas, kuriam yra būdinga hiperandrogenemija(vyriškų lytinių hormonų padaugėjimas kraujyje), lėtine anovuliacija, nevaisingumas ir metaboliniai sutrikimai. PKS metu kiaušidžių paviršiuje išsidėsto daug mažų nesubrendusių folikulų (dažniausiai daugiau nei 10-15 kiekvienoje kiaušidėje), tad dėl būdingo kiaušidžių vaizdo šis sindromas dar vadinamas „kiaušidžių policistoze”, „pilkų kiaušidžių sindromu”, „kiaušidžių sklerocistoze”.

PKS pažeidžia moters kiaušides, reprodukcinius organus, kurie gamina estrogeną ir progesteroną - hormonus, reguliuojančius menstruacijų ciklą. Kiaušidės taip pat gamina nedidelį kiekį vyriškų hormonų, vadinamų androgenais. Kiaušidės išskiria kiaušinėlius, kuriuos apvaisina vyro sperma. Kiaušinėlio išsiskyrimas kiekvieną mėnesį vadinamas ovuliacija. Ovuliaciją kontroliuoja folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH), kurie gaminami hipofizėje. FSH skatina kiaušidę gaminti folikulą - maišelį, kuriame yra kiaušinėlis, o LH skatina kiaušidę išskirti subrendusį kiaušinėlį.

Sergant PKS, kiaušidėse išauga daug mažų, skysčio pripildytų maišelių. Žodis „policistinis“ reiškia „daug cistų“. Šie maišeliai iš tikrųjų yra folikulai, kurių kiekviename yra nesubrendęs kiaušinėlis. Kiaušinėliai niekada nebūna pakankamai subrendę, kad sukeltų ovuliaciją. Dėl ovuliacijos nebuvimo pakinta estrogenų, progesterono, FSH ir LH kiekis. Progesterono kiekis yra mažesnis nei įprastai, o androgenų - didesnis nei įprastai. Papildomi vyriški hormonai sutrikdo menstruacijų ciklą, todėl moterims, sergančioms PKS, mėnesinių būna mažiau nei įprastai.

Taip pat skaitykite: Padidėjusi temperatūra nėštumo metu: ką daryti?

PKS Paplitimas

Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas 6-15% reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje. Sunku tiksliai nustatyti PKS paplitimą, nes vienose studijose tyrimų dalyvės atrenkamos tik pagal klinikinius simptomus ir sindromus, kitose studijose dalyvės neturi policistinių kiaušidžių, tačiau turi simptomus, būdingus PKS. Tačiau daugelis autorių sutinka, kad šio sindromo paplitimas pasaulyje tarp moterų yra 3-7%. PKS paplitimas tarp vaisingo amžiaus moterų Europoje yra 6,5-8%, JAV - 4-12%. Paplitimas tarp nevaisingo amžiaus moterų 15-50%.

Beveik 75% moterų, kurioms yra nereguliarios mėnesinės ir/ar nevaisingumas, gali turėti PKS. Tačiau 50% moterų, kurioms ultragarsinio tyrimo metu nustatoma PKS, turi reguliarų mėnesinių ciklą, bet joms būdinga padidėjęs plaukuotumas, spuogotumas ir kt. PKS gali būti nustatoma bet kurio amžiaus moterims, tačiau dažniausiai serga jaunos, 20-30 metų moterys. Retai PKS gali pasireikšti 10-20 metų kaip pirminė amenorėja.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Tikslios PKS priežastys iki šiol iki galo nėra žinomos, tačiau manoma, kad genetinis polinkis yra vienas svarbiausių veiksnių. Pagrindinė šio sindromo priežastis nėra žinoma. Nors šiandien jau neabejojama, kad moterys paveldi su PKS susijusius genus, tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kurie genai atsakingi už PKS. Kai kurios studijos nustatė, kad ši liga perduodama autosominiu dominantiniu būdu, tačiau ne visoms moterims, kurios turi su PKS susijusius genus, jis pasireiškia.

Didelę įtaką PKS išsivystymui turi įgimtas bei išoriniais veiksniais, tokiais kaip stresas, kenksmingų medžiagų vartojimas, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas, iššauktas hormonų disbalansas, kuris susiskirsto į du pagrindinius mechanizmus:

• Sutrikęs pagumburyje gaminamo gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) išsiskyrimo ritmas. GnRH yra hormonas, gaminamas pagumburyje, kuris reguliuoja liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išsiskyrimą iš hipofizės. Normaliomis sąlygomis GnRH išsiskiria pulsuojančiu ritmu, užtikrinančiu tinkamą LH ir FSH santykį. PKS atveju šis ritmas yra pagreitėjęs, todėl padidėja LH lygis, o FSH kiekis sumažėja. Padidėjęs LH skatina theca ląsteles gaminti daugiau androgenų, o sumažėjęs FSH lygis neleidžia granulosa ląstelėms paversti androgenų į estrogenus, todėl folikulai nesubręsta ir ovuliacija nevyksta. Šio mechanizmo pasekmė - hiperandrogenemija (padidėjęs androgenų kiekis kraujyje), sukelianti PKS simptomus.
• Atsparumas insulinui ir hiperinsulimenija. PKS pacientėms dažnai nustatomas atsparumas insulinui, kuris skatina hiperinsulinemiją (padidėjusį insulino kiekį kraujyje). Insulinas tiesiogiai stimuliuoja theca ląsteles gaminti androgenus, sustiprindamas LH poveikį, bei slopina lytinius hormonus jungiančio globulino (LHSG) gamybą kepenyse, todėl kraujyje didėja laisvo testosterono kiekis.

Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu, ypač II tipo, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas(iki 30metų). Jeigu genetinis polinkis yra iš vyriškos pusės, tai vyrai nebūna nevaisingi, bet jiems yra būdingas ankstyvas plikimas. Taip pat didesnę riziką turi moterys su viršsvoriu ir,žinoma, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas PKS.

Taip pat skaitykite: Hipotirozė nėštumo metu: ką reikia žinoti

Sergančioms PKS moterims yra didesnė rizika širdies ir kraujagyslių ligų(išeminės širdies ligos, aterosklerozės), gliukozės tolerancijos sutrikimų ir II tipo cukrinio diabeto, endometriumo karcinomos.

Simptomai ir Požymiai

PKS simptomai skiriasi pagal intensyvumą ir gali pasireikšti įvairiai. Kiaušidžių policistozės sindromą sukelia androgenų pusiausvyros sutrikimas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kiaušidžių cistos, nereguliarios mėnesinės, veido ir kūno plaukuotumas.

Dažniausi PKS simptomai ir požymiai:

• Nereguliarios mėnesinės. Dėl nepakankamos ovuliacijos gimdos gleivinė kiekvieną mėnesį nenusileidžia. Kai kurioms PCOS sergančioms moterims mėnesinių būna mažiau nei aštuonios per metus arba jų visai nebūna (10). Stiprus kraujavimas. Gimdos gleivinė kaupiasi ilgesnį laiką, todėl gautos mėnesinės gali būti stipresnės nei įprastai. Menstruacinio ciklo sutrikimai pasitaiko apie 66% moterų: oligomenorėja (nereguliarios mėnesinės; per dažnos ar per retos mėnesinės; mėnesinės su per didelio ar per mažo kraujo kiekio periodais per metus; tepliojimas), amenorėja (mėnesinių nebuvimas).
• Hiperandrogenizmas. Būdingas androgenų (vyriškų hormonų) koncentracijos padidėjimas. Dėl vyriškų hormonų oda gali būti riebesnė nei įprastai ir atsirasti spuogų tokiose vietose kaip veidas, krūtinė ir viršutinė nugaros dalis. Plaukų augimas. Daugiau nei 70 proc. moterų, sergančių šia liga, ant veido ir kūno, įskaitant nugarą, pilvą ir krūtinę, auga plaukai (11). Per didelis plaukų augimas vadinamas hirsutizmu. Hirsutizmas (padidėjęs plaukuotumas moteriai nebūdingose vietose- veide, krūtinėje, ant pilvo, rankų) ir akne (jaunatviniai spuogai, dažniausiai veide) pasireiškia apie 70% moterų.
• Policistinės kiaušidės. Ultragarsu nustatyti policistiniai kiaušidžių požymiai.
• Nutukimas. Antsvoris. Svorio normalizavimas. PKS labai dažnai lydi antsvoris ir nutukimas, tad, nepriklausomai nuo kitų gydymo metodų, labai svarbu normalizuoti svorį. 40% nustatomas pilvinis nutukimas - „obuolio figūra“. Iki 80 proc. moterų, sergančių PCOS, turi antsvorio arba yra nutukusios (11).
• Nevaisingumas. Jis pasitaiko apie 74% moterų. Moterys, kurių ovuliacija nėra reguliari, neišskiria tiek daug kiaušialąsčių, kad jas būtų galima apvaisinti. PCOS yra viena iš pagrindinių moterų nevaisingumo priežasčių (12).
• Kiti simptomai. Seborėja (padidėjęs odos riebalavimasis), Klitorio hipertrofija, Moters raumenų masės padidėjimas, Odos sustorėjimas, Hipertenzija, Juodoji akantozė (tamsios odos dėmelės, kurios dažniausiai būna pažastyse,ant nugaros, kaklo), Epidermio hiperpigmentacija, Didesnės cistos gali sukelti pilvo apačios skausmą, skausmą kryžkaulio srityje, lėtinį dubens skausmą, Vyriškas nuplikimas. Plaukai ant galvos odos tampa plonesni ir gali iškristi, Odos patamsėjimas. Tamsios odos dėmės gali susidaryti kūno raukšlėse, pavyzdžiui, ant kaklo, kirkšnyse ir po krūtimis, Galvos skausmai. Kai kurioms moterims hormonų pokyčiai gali sukelti galvos skausmus, Kiti požymiai - miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant), nuovargis, silpnumas, depresija, dubens skausmai.

Diagnostika

Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas remiantis minėtų klinikinių simptomų, laboratorinių ir radiologinių tyrimų deriniu. Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir tyrimais, taikant Roterdamo kriterijus, kurie reikalauja bent dviejų iš trijų požymių: nereguliari ovuliacija, hiperandrogenizmas ir policistinės kiaušidės ultragarsu.

Egzistuoja trys pagrindiniai diagnostiniai PKS kriterijai:

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir minkšta gimda: ką reikia žinoti

• Menstruacijų sutrikimai
• Klinikinis ir/ar biocheminis hiperandrogenizmas
• Ultragarsinis policistinių kiaušidžių vaizdas arba padidėjęs antimiulerinio hormono (AML) lygis, jeigu visos kitos priežastys buvo atmestos.

Tiriama FSH, LH, vyriškų lytinių hormonų (testosteronas, dihidroepiandrosterono sulfatas) kiekis kraujyje. Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai nustatomos abipus padidėjusios kiaušidės su daug mažų folikulų. Kartais cistoms nustatyti gali būti atliekama kompiuterinė tomografija(KT) ar MRI tyrimas.

Kartais gali tekti atlikti tyrimus, kad atmesti ligas, kurios sukelia į PKS panašius simptomus. Tokius simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas, prolaktinoma, dėl to atliekami skydliaukės hormonų, prolaktino kiekio kraujyje tyrimai. Vyriškų lytinių hormonų padidėjimą gali išprovokuoti antinkčių, kiaušidžių navikai, todėl gali tekti atlikti tyrimus šioms būklėms diagnozuoti.

Moterims, sergančioms PKS, būdinga žemas didelio tankio cholesterolio(DTL) ir padidėję trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio(MTL) kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius. Todėl, esant šiai ligai, reikalinga nustatyti DTL, MTL, trigliceridų kiekį kraujyje, atlikti gliukozės tolerancijos testą.

PKS Gydymas

Policistinių kiaušidžių sindromas gydomas orientuojantis į simptomų kontrolę, komplikacijų prevenciją ir gyvenimo kokybės gerinimą, pritaikant terapiją individualiai. Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) gydymas yra kompleksinis procesas, kuris pritaikomas atsižvelgiant į konkrečius simptomus, moters gyvenimo būdą ir tikslus, pavyzdžiui, ar planuojamas nėštumas. Gydymo tikslas - suvaldyti simptomus, pagerinti hormonų pusiausvyrą, mažinti komplikacijų riziką ir, jei reikia, atkurti vaisingumą.

Gydymo būdai:

• Gyvenimo būdo korekcija. Pirmasis žingsnis gydant PKS yra gyvenimo būdo korekcija. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio mažinimas, net jei sumažėja vos 5-10 % kūno masės, gali reikšmingai pagerinti ovuliaciją ir hormonų pusiausvyrą. Svorio reguliavimas taip pat padeda sumažinti insulino atsparumą, kuris dažnai būdingas PKS, ir sumažina su šia būkle susijusių komplikacijų riziką. Jeigu moteris turi antsvorį, kūno svorį reikėtų sumažinti 5-10 proc. Vis dėlto, tai pasiekti savarankiškai gali būti itin sudėtinga, todėl naudinga kreiptis pagalbos į gydytoją dietologą, ypač jeigu pacientei taip pat nustatyti lipidų, angliavandenių apykaitos arba valgymo sutrikimai.

  Bet kokia dieta, padedanti numesti svorio, gali padėti jūsų būklei. Tačiau kai kurios dietos gali būti pranašesnės už kitas. Atlikus tyrimus, kuriuose buvo lyginamos dietos sergant PCOS, nustatyta, kad mažai angliavandenių turinčios dietos yra veiksmingos ir metant svorį, ir mažinant insulino kiekį. Mažo glikemijos indekso (mažo GI) dieta, kai daugiausia angliavandenių gaunama iš vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, padeda geriau sureguliuoti menstruacijų ciklą nei įprasta svorio mažinimo dieta (21).

  Keletas tyrimų parodė, kad 30 minučių vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai bent 3 dienas per savaitę gali padėti moterims, sergančioms PCOS, numesti svorio. Svorio metimas su fiziniais pratimais taip pat pagerina ovuliaciją ir insulino kiekį (22). Mankšta dar naudingesnė, kai ji derinama su sveika mityba. Dieta ir fiziniai pratimai padeda numesti daugiau svorio nei bet kuri iš šių priemonių atskirai, be to, sumažina diabeto ir širdies ligų riziką (23).

• Medikamentinis gydymas. Jei gyvenimo būdo keitimo nepakanka, taikomas medikamentinis gydymas. Viena iš pagrindinių priemonių yra ovuliacijos stimuliacija, naudojant vaistus, tokius kaip klomifeno citratas arba letrozolis, kurie padeda skatinti kiaušidžių veiklą moterims, planuojančioms nėštumą. Atsparumui insulinui mažinti dažnai skiriamas metforminas - vaistas, gerinantis insulino panaudojimą organizme ir mažinantis gliukozės kiekį kraujyje. Hormoninių sutrikimų reguliavimui dažnai naudojamos kombinuotos hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios padeda sureguliuoti menstruacinį ciklą, sumažina androgenų kiekį kraujyje ir pagerina odos būklę. Jei pagrindinė problema yra hiperandrogenizmas (padidėjęs vyriškų hormonų kiekis), skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar ciproterono acetatas, kurie slopina androgenų poveikį. Jaunesnėms moterims, kurios nenori pastoti, skiriama peroraliniai kontraceptikai. Jie sureguliuoja menstruacinį ciklą, taip pat mažina gimdos vėžio riziką. Kitas pasirinkimas- intermituojanti terapija hormonu Progesteronu. Jis sureguliuoja mėnesinių ciklą, mažina gimdos vėžio riziką, tačiau neturi kontraceptinio efekto.

• Chirurginis gydymas. Jei PKS simptomai labai apsunkina gyvenimo kokybę ar gydymas vaistais nepadeda, tam tikrais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinis kiaušidžių drilingas, kuris padeda atkurti ovuliaciją.Chirurginis gydymas taikomas moterims, kurios nori pastoti, kai nėra atsako į kitus gydymo būdus. Atliekama laparoskopinė operacija, jos metu suardomi nedideli ploteliai testosteroną gaminančio kiaušidės audinio.

• Pagalbinis apvaisinimas. Galiausiai, moterims, kurioms nepavyksta pastoti taikant kitus metodus, gali būti rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas, kaip antai in vitro fertilizacija (IVF).

Medikamentai

• Kombinuotos kontraceptinės tabletės. Esant mėnesinių ciklo sutrikimui ir hiperandrogenizmui, pirmo pasirinkimo vaistais ginekologė nurodo kombinuotas kontraceptines tabletes - pirmenybė teikiama natūraliems estrogenams ir mažos dozės EE2 (estradiolio) preparatams.
• Metforminas. Esant insulino rezistencijai, kartu skiriamas metforminas, kuris pagerina insulino jautrumą kepenyse ir periferiniuose audiniuose, pagerina gliukozės toleravimą, reguliuoja menstruacijų ciklą, atkuria ovuliaciją.
• Klomifenas. Moterims, kurios nori pastoti, ovuliacijai sužadinti gali būti skiriamas Klomifenas. Klomifenas, kartu su svorio mažinimu esant antsvoriui, didina pastojimo tikimybę sergant PKS.
• Spironolaktonas. Hirsutizmui ir spuogams gydyti gali būti taikomas Spironolaktonas. Spironolaktonas- tai diuretikas, kuris moterims, sergančioms PKS, kartu mažina ir androgenų kiekį, o tai mažina plaukuotumą ir akne. Spironolaktonas vartojamas kartu su kontraceptinėmis tabletėmis.
• Vaistai plaukams šalinti. Eflornitino (Vaniqa) kremas yra receptinis vaistas, kuris lėtina plaukų augimą. Lazerinis plaukų šalinimas ir elektrolizė gali padėti atsikratyti nepageidaujamų plaukų ant veido ir kūno.

Kodėl Svarbu PKS Diagnozuoti Kuo Anksčiau?

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtingas hormoninis sutrikimas, galintis turėti rimtų pasekmių moters sveikatai, tačiau laiku nustatytas ir tinkamai gydomas, jis gali būti kontroliuojamas. PKS dažnai diagnozuojamas per vėlai - dažniausiai tik tada, kai moteris susiduria su sunkumais pastojant arba kitomis komplikacijomis. Kuo anksčiau diagnozuojama ši liga, tuo lengviau imtis veiksmų, kad būtų išvengta ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos gleivinės, krūties vėžys, negalėjimas pastoti, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (lipidų disbalansas).

Poveikis Vaisingumui ir Nėštumui

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) daro didelę įtaką moterų vaisingumui ir gali apsunkinti tiek pastojimą, tiek nėštumo eigą. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria moterys, turinčios šį sindromą, yra ovuliacijos sutrikimai. Moterys, kurių ovuliacija nėra reguliari, neišskiria tiek daug kiaušialąsčių, kad jas būtų galima apvaisinti. PCOS yra viena iš pagrindinių moterų nevaisingumo priežasčių (12). Be to, PKS dažnai būdingas atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, kurie dar labiau apsunkina hormonų pusiausvyrą bei mažina endometriumo (gimdos gleivinės) kokybę, svarbią embriono implantacijai. Nereguliarios arba retos menstruacijos, dar vadinamos oligomenorėja, trukdo nustatyti vaisingas dienas, todėl natūraliai pastoti tampa dar sunkiau.

Nėštumo metu PKS taip pat gali sukelti komplikacijų. Hormonų disbalansas ir medžiagų apykaitos sutrikimai padidina gestacinio diabeto, preeklampsijos ar nėščiųjų hipertenzijos (ligų susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu), priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką. Taip pat, PKS turinčios moterys dažnai turi didesnį kūno masės indeksą, kuris taip pat prisideda prie nėštumo komplikacijų.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Jums dingo mėnesinės ir nesate nėščia.
• Jums yra PCOS simptomų, pavyzdžiui, ant veido ir kūno auga plaukai.
• Bandote pastoti daugiau kaip 12 mėnesių, bet nepavyksta.
• Jums yra diabeto simptomų, pavyzdžiui, per didelis troškulys ar alkis, neryškus matymas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

Jei mėnesinės jau nereguliarios arba jų nėra ir bandote pastoti, nelaukite 12 mėnesių ir kreipkitės į specialistą, kad jis įvertintų Jūsų būklę (27). Be to, nepamirškite, kad jei nenorite pastoti, nereguliarios ar nebuvusios mėnesinės savaime nėra kontracepcija. Net ir esant tokioms sąlygoms vis tiek gali būti įmanoma pastoti. Tokiu atveju geriausia naudoti kontracepciją, net jei sergate PCOS.

Jei sergate PCOS, planuokite reguliarius vizitus pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Jums reikės reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima patikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, nėra padidėjęs kraujospūdis ir kitų galimų komplikacijų.

tags: #padidejusi #kiauside #nestumas