Įžanga
Sveika gyvensena ir mityba yra esminiai veiksniai nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, bet ir vitaminų bei mikroelementų poreikis. Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių vitaminų nėštumo metu, turintis didelę įtaką tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai.
Vitamino D svarba nėštumo metu
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse, taip pat natūraliai randamas kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Vitaminas D svarbus kalcio įsisavinimui organizme, kas svarbu kaulams. Taip pat vitaminas D padeda gerai funkcionuoti raumenų, nervų ir imuninei sistemai.
Vitamino D trūkumo pasekmės
Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad trečdalis vaisingų ir ką tik pagimdžiusių moterų turėjo nepakankamą vitamino D lygį. Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius.
Jeigu vitamino D trūksta jums, tai trūks ir jūsų gimusiam naujagimiui. Jis gimsta mažesnio svorio, gali gimti prieš laiką. Sutrinkus medžiagų apykaita, pažeidžiama daugelis organų, tai vadinama rachitu. Jeigu jums vitamino D netrūksta, tai po gimimo 8 savaites naujagimiui vitamino D pakanka. Po to didelė tikimybė, kad jo trūksta, kadangi piene vitamino D yra labai mažai. Tuomet gali atsirasti rachito simptomai. Todėl visais atvejais rekomenduojama papildomai vartoti D vitaminą. Nėščiajai didėja rizika susirgti padidintu kraujospūdžiu, nėščiųjų diabetu. Didesnė tikimybė kraujuoti po gimdymo.
Taip pat būna:
Taip pat skaitykite: Imuniteto stiprinimas vaikams
- Kaulų, raumenų skausmas
- Kaulų retėjimas
- Dantų problemos
- Dažnos infekcijos (peršalimas, gripas)
- Plaukų slinkimas
- Nuovargis
- Bloga nuotaika, depresija
Naujagimiui atsiranda:
- Mažas raumenų įtempimas (tonusas)
- Pakaušio prakaitavimas, suplokštėjimas
- Kupros formavimasis
- Skreivos kojytės
- Vėlyvas dantų dygimas
- Dirglumas
- Apetito stoka
Vitamino D poreikis nėštumo metu
Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiasias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje). Pakankamas kiekis iki 400TV (10µg) per parą. Trūkstant 1000-2000TV.
Jei nenorite tirtis D vitamino, vartokite 400TV per parą. Paprastai vitaminuose ir būna toks kiekis. Tos kurios turi svorio perteklių, būna mažai saulėje ar nėštumas tęsiasi rugsėjo - kovo mėnesį, turėtų atlikti kraujo tyrimą D vitamino kiekiui nustatyti. Turinčioms svorio perteklių, D vitamino trūkumas dažnas, o jam sumažinti reikia didesnių, nei paprastai D vitamino dozių. Taip atsitinka todėl, kad riebalų ląstelės pasisaviną D vitaminą.
Vitamino D šaltiniai
Vitamino D galime gauti trimis būdais: per odą, su maistu ir papildais. Saulės spinduliams veikiant odą jo gauname net 80-90 proc. Saulėtais mėnesiais visą reikiama D vitamino dozę galima gauti iš saulės. Rekomenduojama būti saulėje 15-30 minučių per dieną. Spinduliais lepinti veidą ir rankas. Nuo rugsėjo mėnesio pabaigos iki vėlyvo kovo saulės nepakanka, todėl reikia vitamino D papildomai su maistu ar papildais.
Spinduliai reikalingi gamintis vitaminui pro stiklą neprasiskverbia. Sėdint saulėtoje vietoje už stiklo D vitaminas nesigamina. Kremai nuo saulės sumažina D vitamino gamybą odoje. Maiste yra dvi vitamino D formos: D3 cholekalciferolis, D2 ergokalciferolis. Augaliniame maiste yra vitamino D2. Jis iš organizmo pasišalina greičiau, bet tinka vegetarams, veganams ir per anksti gimusiems kūdikiams. Pagrindinis natūralaus D vitamino maisto šaltinis yra žuvis.
Taip pat skaitykite: Kodėl kūdikiams svarbus vitaminas D?
Vitamino D perdozavimas
Kaip gali būti D vitamino trūkumas, taip gali būti ir jo perteklius. Jeigu gauname per daug vitamino D atsiranda kalcio perteklius, bei:
- Pykinimas
- Vėmimas
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
- Silpnumas
- Dažnas šlapinimasis
Nėra tiksliai žinoma kokia yra saugi jo dozė nėštumo metu. Manoma, kad ji neturėtų viršyti 4000TV per parą. Todėl renkantis preparatus su D vitaminu geriau pasirinkti vartoti kasdieną, o ne dideles dozes retai. Esant pertekliui, reikia nustoti vartoti D vitaminą, bei riboti kalcį maiste.
Kaip geriausiai vartoti vitaminą D?
Jeigu nežinote ar jums yra trūkumas D vitaminą vartokite 400TV per parą. Vitamino D kiekis nėštumo metu neturėtų viršyti 4000TV per parą. D3 veiksmingesnis nei D2. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, geriausiai jį vartoti po valgio, po riebaus maisto. Avokadai, riešutai, sėklos, riebūs pieno produktai ir kiaušiniai yra maistingi riebalų šaltiniai, kurie padeda padidinti vitamino D pasisavinimą. Gerai vartoti kartu su magnio preparatais. Geriau pasirinkti vartoti kasdieną, o ne dideles dozes retai.
Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas ir kt.
Folio rūgštis
Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas. Ji dalyvauja DNR bei RNR biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje. Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos. Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo. Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu - duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės.
Taip pat skaitykite: Vitamino K svarba naujagimiams
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys. EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės. Nėščioms moterims, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama.
Kalcis
Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien.
Prenataliniai vitaminai
Prenatalinius vitaminus dažnai vartoja nėščios arba planuojančios pastoti moterys. Nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis yra didesnis nei kitais atvejais, todėl šie papildai padeda gauti reikiamų vitaminų ir mineralų, kad sveikata būtų optimali. Nors daugelį šių poreikių galima patenkinti vien mityba, dauguma sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rekomenduoja prenatalinius maisto papildus.
Ko sudėtyje yra prenatalinių papildų?
Prenataliniai maisto papildai dažnai apima folio rūgštį, geležį, kalcį, vitaminą D ir kitus mikroelementus. Prenataliniai maisto papildai užtikrina, kad vitaminų ir mineralų poreikis bus patenkintas. Šiuose papilduose dažnai būna:
- Kalcis: reikalingas vaisiaus kaulų ir dantų vystymuisi, o jo vartojimas mažina preeklampsijos ir eklampsijos riziką.
- Folio rūgšties: įrodyta, kad ji padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų
- Geležies: didesnis poreikis nėštumo metu; reikalinga hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai
- Vitaminas D: padeda pasisavinti kalcį
Kai kurių prenatalinių papildų sudėtyje yra tokių maistinių medžiagų kaip visi B grupės vitaminai, vitaminas A, omega-3 riebalų rūgštys ir kt. Nors vitamino A poreikis nėštumo metu yra didesnis, neatrodo, kad vitamino A papildai būtų naudingi.
Kada vartoti prenatalinius maisto papildus?
Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę. Tačiau vienos dozės kiekis gali skirtis, todėl reikia peržiūrėti maisto papildo faktų etiketę.
Galimas šalutinis poveikis
Prenataliniai vitaminai paprastai yra saugūs ir turi nedaug šalutinio poveikio. Yra žinoma, kad geležies papildai sukelia vidurių užkietėjimą. Jei Jūsų prenatalinio maisto papildo sudėtyje yra geležies, toliau išvardytos priemonės padės išvengti vidurių užkietėjimo simptomų arba juos palengvins:
- Gerkite pakankamai vandens.
- Su maistu gaukite pakankamai skaidulinių medžiagų.
- Padidinkite fizinį aktyvumą (pvz., vaikščiojimas, mankšta).
- Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dėl išmatas minkštinančių preparatų.
Medžiagos, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus. Švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius, yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika. Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje.