Užėjus karštiems orams, kūdikių ir mažų vaikų mamos dažnai girdi raginimus duoti vaikams gerti papildomai vandens ar arbatėlių. Tačiau ar tokios rekomendacijos yra teisingos ir ar tai daryti sveika vaikui? Šiame straipsnyje aptarsime, ar žindomiems kūdikiams reikia papildomų skysčių, kokią įtaką tai gali turėti jų sveikatai ir kaip tinkamai prižiūrėti kūdikį karštomis dienomis.
Motinos Pienas - Visa, Ko Reikia Iki 6 Mėnesių
Dažnai suaugusieji vertina situacijas pagal save, savo organizmo poreikius ir taisykles. Tačiau svarbu prisiminti, kad žindomi vaikai valgo kitokį maistą, nei mes, ir yra mažiau atsparūs ligoms bei infekcijoms. Tarptautinė laktacijos konsultantė Daiva Šniukaitė-Adner teigia, kad žindomų vaikų girdymas vandeniu ar arbatėlėmis karštą vasaros dieną gali būti pavojingas ir didinti infekcinių ligų riziką.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad žindomiems kūdikiams papildomi skysčiai nereikalingi ištisus pirmuosius šešis mėnesius. Kūdikių girdymas vandeniu ir (arba) arbata pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis ar pirmą pusmetį yra dažnas reiškinys, siejamas su padidėjusio viduriavimo pavojumi ir didesniu kūdikių mirtingumu. Tiek teoriniai skaičiavimai, tiek praktika įvairiose šiltų kraštų šalyse įrodė, kad papildomas vien tik žindomų kūdikių girdymas yra visiškai nebūtinas skysčių pusiausvyrai kūdikio organizme palaikyti visus šešis mėnesius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos žindymą remiančios organizacijos skatina mamas vengti papildomai girdyti kūdikius skysčiais ir stengtis išimtinai žindyti pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius.
Žindymo Svarba Kūdikių Sveikatai
Naujagimių girdymas papildomais skysčiais (vandeniu, arbatėlėmis, sultimis, gliukoze) siejamas su galimybe susirgti įvairiomis ligomis ir noru nutraukti žindymą. Šalyse, kur žindymo trukmė yra labai trumpa, statistika rodo, kad vaikams labai anksti pradedami duoti kiti skysčiai.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Žindymo svarba, siekiant apsaugoti kūdikius nuo viduriavimo, buvo įrodyta daugelio tyrimų. Būtent vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai šia liga serga mažiausiai. Tyrimų duomenimis, papildomas kūdikių girdymas vandeniu ir (arba) arbata padidina pavojų susirgti viduriavimu. Kūdikių mirtingumo atvejų tyrimai Brazilijoje parodė, kad kūdikiai, be motinos pieno gaudavę vandens, arbatos ar sulčių, dažniau mirdavo nuo viduriavimo. Kaskart duodami papildomų skysčių kūdikiui, tik padidiname mirties pavojų.
Kas Nutinka, Kai Kūdikiai Papildomai Girdomi Skysčiais?
Papildomų skysčių davimas kūdikiams gali turėti neigiamų pasekmių:
- Mažiau suvalgo motinos pieno: Vanduo užima skrandžio talpą, ir vaikas kurį laiką neprašo valgyti.
- Vanduo yra nemaistingas: Jis nesuteikia reikalingų maisto medžiagų.
- Infekcijos pavojus: Vandenyje gali būti infekcijos sukėlėjų ir kitų teršalų.
- Žindymo problemos: Vanduo kūdikiams dažnai girdomas iš buteliuko su čiulptuku, todėl didėja su žindymu siejamų problemų tikimybė: vaikas nebenori imti krūties, netinkamai apžioja krūtį ir žaloja spenelius. Buteliukas ir čiulptukas - dar vieni papildomi infekcijų plitimo šaltiniai.
- Pieno gamybos sumažėjimas: Gerdamas vandenį ir arbatėles iš buteliuko, kūdikis rečiau stimuliuoja krūtį, todėl gali sumažėti pieno.
- Krūtų problemos: Rečiau ištuštinamoje krūtyje užsistovi pienas ir ima tvinkti krūtys, o tai gali sąlygoti ir mastitą.
Tik žindomi pagal poreikį ir dieną, ir naktį, tiek ilgai ir taip dažnai, kada nori kūdikiai:
- Gana užtektiną skysčių kiekį (motinos piene yra apie 87 proc. vandens).
- Be skysčių gauna maisto medžiagų.
- Su motinos pienu gauna antikūnų, kurie apsaugo nuo galimos infekcijos, ypač vasaros metu.
- Nesutrinka motinos pieno gamyba, nesusidaro pieno sąstovis, nes kūdikis dažnai prašo atsigerti iš krūties.
Ką Daryti, Kai Karšta?
Natūraliai, jei kambaryje ar lauke yra karšta, kūdikis dažniau prašys krūties. Todėl dažnai siūlydamos krūtį ir žindydamos, patenkinsite vaiko skysčių poreikį. Stebėkite vaiko šlapinimąsi: vaikas turi šlapintis tiek pat dažnai, kaip įprasta, o šlapimo spalva išlikti šviesi, beveik nematoma. Jei matote, kad šlapimas tamsėja, atsiranda stipresnis kvapas - dažniau žindykite kūdikį.
Jei karšta, pirmiausia, nerenkite vaikų keliais sluoksniais, neužklokite, leiskite jiems laisvai judėti, stenkitės būti šešėlyje, būkite namuose, kai yra aktyviausia saulė ir aukščiausia temperatūra. Prieš žindydamos išrenkite vaiką visiškai, nes kai žindote ir glaudžiate vaiką prie savęs, vaikas dar labiau kaista nuo jūsų kūno.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Kai yra karšta oro temperatūra, nepamirškite pagalvoti apie save. Jūs daugiau prakaituojate, išskiriate daugiau skysčių. Esant karščiams svarbu, kad mama gertų pakankamai vandens, o vaikas gaus skysčių su mamos pienu.
Skysčių Poreikis Kūdikiams: Normos ir Rekomendacijos
Sveiko kūdikio dienos vidutinė skysčių norma yra 80-100 ml/kg pirmąją savaitę iki 140-160 ml/kg 3-6 gyvenimo mėnesį. Skysčių poreikis priklauso nuo maisto koncentracijos, energijos suvartojimo, oro drėgmės ir temperatūros.
Remiantis PSO rekomendacijomis, išimtinai pagal poreikį krūtimi maitinamam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. jokių papildomų skysčių duoti nereikia. Motinos pieną sudaro 86 proc. vandens. Pasak žindymo skatinimo veikla užsiimančios organizacijos „Pradžių pradžia“ konsultantės, mamos Astos, tikėtina, kad karštomis dienomis vaikas prašys dažniau pienuko, ir kai kurie iš tų kartų prie krūties bus trumpi - reiškia, tuo metu jam tiesiog norėjosi atsigerti, o ne pavalgyti.
Kartais mamos išgirsta pagąsdinimų, esą jei neduos vaikui vandens/arbatos/sulčių, tai ištiks dehidratacija. Tarkim, įdubęs momenėlis iš tiesų yra vienas iš dehidratacijos požymių, bet tai turi įvertinti gydytojas. Norint nustatyti, ar vaikui užtenka skysčių, reikia įvertinti šlapinimosi dažnį, kiekį ir spalvą. Šlapimas neturėtų būti tamsios, koncentruotos spalvos ir stipraus kvapo (tiesa, rytinis šlapimas gali būti šiek tiek tamsesnis). Jei retai - sauskelnės tada turėtų būti pilnesnės. Mamos pienas tokiame amžiuje visgi yra geriausias skystis, todėl reikėtų žindyti bent 5 kartus per parą. Jei dienos metu vaikas griežtai atsisako krūties, pasiūlykite vandens iš puodelio, ypač karštomis dienomis.
Papildomi Skysčiai Žindomam Kūdikiui: Kada Jie Kelia Grėsmę?
Karštomis dienomis daugeliui mamyčių kyla klausimas, ar jų žindomiems mažyliams reikia duoti atsigerti vandens, silpnos arbatos, skiestų sulčių ar kito gėrimo. Medikai karštomis dienomis vis primena gerti daugiau skysčių, tačiau žindomiems kūdikiams ši taisyklė negalioja. Jeigu dar nėra pradėtas kūdikio primaitinimas, t.y. jeigu kūdikio amžius neviršija 6 mėn., jam visiškai pakanka motinos pieno ir jokių papildomų skysčių duoti nereikia. Karštomis dienomis (taip pat jeigu vaiko kūno temperatūra pakilusi) svarbiausia žindyti pagal poreikį, t.y. tiek, kiek nori kūdikis.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Žindomam kūdikiui papildomi skysčiai ne tik nėra reikalingi, bet ir kelia grėsmę. Pavyzdžiui, papildomų skysčių gaunantys kūdikiai dažniau kenčia nuo viduriavimo, o jis mažam vaikui yra itin pavojingas.
Mitai Apie Žindymą ir Vandens Poreikį
Tikriausiai esate girdėjusios, kad tik motinos pieną valgančiam kūdikiui, kuris dar nėra primaitinamas (iki 6 mėn.), reikia duoti atsigerti vandens, nes juk kaip vaikelis tik valgo (t.y. žinda), juk reikia ir atsigerti jam, o jei dar pilvelį pučia, pasiūlykime ir arbatėlės! Kaip yra iš tiesų ir ar reikia kūdikiui iki 6 mėn. vandens?
Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens (apie 7 proc. sudaro laktozė, 4 proc. riebalai, 1 proc. baltymai ir 1 proc. kitos medžiagos), tad vaikelis kartu ir atsigeria, ir pavalgo. Kūdikis vandens su motinos pienu gauna tikrai užtektinai, ir papildomas davimas vandens gali netgi pridaryti žalos. Kūdikis gali gauti nepakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, nes duodant vandens paprasčiausiai viską „atskiedžiame“ arba laikinai užpildome skrandį tuščiomis kalorijomis.
Papildomai geriant vandenį, iš kūdikio organizmo jis gali išplauti mineralus ir elektrolitus. Tai gali baigtis ir visai liūdnai - intoksikacija vandeniu (pasaulyje yra buvę atvejų, kai nusitraukinėdama ir nepakankant pieno kiekio, mama pieną skiesdavo vandeniu, todėl vaikelis silpo ir neišgyveno).
Taigi, net ir karščiausią vasaros dieną ar keliaujant po svečias šalis, vaikeliui gausiai prakaituojant, svarbu dažniau pasiūlyti krūtį atsigėrimui. Nenustebkite, kad tada vaikeliai dažniau prašosi krūties, bet žinda trumpiau. Tokiu būdu jie atsigeria liesesnio pienelio ir patenkina savo troškulio poreikį (ilgiau žindama dažniausiai tada, kai oro temperatūra atvėsta: vakarais, naktį, ryte).
Pradėjus primaitinimą, vaikeliui vis pasiūlykite vandens, bet labiau dėl tikslo išmokti atsigerti kitu būdu (iš puodelio ar gertuvės), o ne dėl pačio vandens poreikio. Nesistenkime būtinai girdyti vandens, labiau pažindinkime su juo, o vaikelis tegu pats sprendžia, ar nori gerti.
Pradėjus primaitinti, motinos pienas išlieka mitybiniu pagrindu iki metų laiko. Siūloma prieš/per/po kieto maisto, t.y. pagal poreikį, o jei vanduo tampa labai mėgiamu, nepersistengiame su jo kiekiu per parą, kad nebūtų pakeistas motinos pienas.
Kūdikio Virškinimo Sistema ir Vandens Svarba
Iki maždaug 6 mėn. kūdikio žarnynas yra labai pralaidus, kad kuo geriau įsisavintų maistines medžiagas iš motinos pieno. Tuo tarpu nors vandens kokybė Lietuvoje gera, rizika užterštumui ir bakterijoms išlieka (kurios mums, suaugusiems, dažniausiai nekelia jokio diskomforto). Tai dar viena priežastis, kodėl turėtume neskubėti su vandens davimu kūdikiams.
Arbatų fenomenas buvo labai ryškus, kai mus mamos augino. Kodėl kūdikis taip dažnai neramus ir niekaip kitaip nenurimsta, tik priglaustas prie krūties? Ar nepersivalgys? Tai dar vienas iš senų laikų mitas! Naujagimio skrandukas yra labai mažas, ir pirmą parą vienam kartui pavalgyti užtenka maždaug 5-7 ml pieno.
Pirmą mėnesį po gimimo skrandukas, galima sakyti, didėja su kiekviena diena! Ir nuo 5-7 ml vienam kartui, pirmojo mėnesio gale vienu metu suvalgomo maisto kiekis išauga iki maždaug 90-150 ml.
Naujagimis gimsta su žindimo refleksu, bet patirties, kaip teisingai įduoti krūtį, dažna mama neturi, o vaikelis irgi neturi įgūdžių, kaip žįsti. Mokotės ir praktikuojatės kartu, kol įvaldote techniką. Vaikelis kasdien turi vis daugiau pienelio „užsisakyti“ ir išžįsti, o kaip kitaip tą padarys, jei dažnai ar net nuolat „nekabės“ ant krūties?
Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą.
Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje!
Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori. Dažniausiai vaikeliui augant, vis daugiau budraujant, pradėjus vartytis, šliaužioti ir kitaip judėti, išnaudojama daugiau energijos, ir svoris nebeauga taip sparčiai.
Pieno Gamyba ir Krūtų Priežiūra Žindymo Metu
Taip pat svarbu nepamiršti, kad motinos pienas yra greitai suvirškinamas - po 30-40 min. Krūtis nėra kaip stiklinė, dugno ten nėra. Tai reiškia, kad ir krūties ištuštinti neįmanoma iki galo, nes pienas gaminasi nuolat.
Krūtys veikia paklausos-pasiūlos principu: kuo daugiau vaikelis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Tad jei po žindymo dar papildomai nusitraukinėsime pieną, jo gaminsis dar daugiau. Jei norime paskatinti pieno gamybą, nes neužtenka pienelio, tada tai yra labai tinkamas būdas. Bet, kaip dažnai būna po gimdymo, jei pieno ir taip daug, papildomas pieno nutraukimas po žindymo dar labiau skatins pieno gamybą, ko tikrai nereikia!
Ką daryti, jei vaikui pavalgius krūtys lieka pilnos? Jei jaučiate tempimą, veržimą ir tai nemalonu, reiktų nusitraukti nedidelį kiekį pieno (iki palengvėjimo, bet kuo mažiau) ir pavėsinti krūtis 10-15 min. Vėsiname kažkuo iš šaldymo kameros (spec. pagalvėlės, žirniukai, galima įvynioti į merliuką ar pan.), neliečiant spenelio ir rudojo laukelio aplink krūties audinius. SVARBU, kad šaltis maloniai gaivintų, o ne šaldytų. Jei vaikeliui pavalgius jaučiate palengvėjimą ir nebeveržia, nebetempia, papildomai nenutraukinėjame. Jei jaučiame tik pilnumą, galime tik pasivėsinti.
Taip pat darome, jei pamaitinus iš vienos krūties ji palengvėja, o kita krūtis jau „sprogsta“. Nutraukiame vos vos pieno iki palengvėjimo ir pasivėsiname, kad krūtis išlauktų savo valgymo laiko.
Stenkimės pajausti savo kūną. Jei krūtys prašosi pagalbos ir labai stipriai prisipildo, reiškia, reikia pagalbos - lengvo nutraukimo ir pasivėsinimo. Jei jaučiamės komfortabiliai, papildomai nenutraukinėjame ir leidžiame greičiau susireguliuoti pieno gamybai pagal vaikelio poreikį.
Rekomendacijos Mamoms
Prisiminkite, kad jūsų kūnas yra nuostabus - gamina patį geriausią maistą pasaulyje jūsų vaikeliui. Žindykite pagal poreikį nuo pat pirmųjų jūsų susitikimo akimirkų, t.y. kuo dažniau ir ilgiau, kad krūtys būtų dažnai tuštinamos. Išimtinai mamos pienu maitinamiems kūdikiams papildomai vandens nereikia - mamos pieną 88 proc. sudaro vanduo, todėl Jūsų kūdikis gauna skysčių tiek, kiek jam reikia. Išimtinai mamos pienu maitinamiems kūdikiams nereikia vandens netgi labai karštomis dienomis, jeigu jis yra maitinamas pagal poreikį. Netgi esant labai karštam ir sausam orui, Jūsų kūdikis gauna pakankamai skysčių per Jūsų pieną.
Buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie nagrinėjo tik mamos pienu maitinamų kūdikių poreikį vandeniui įvairiose klimato zonose (tiek drėgnoje, tiek sausoje), kurių oro temperatūra svyravo nuo 22 °C iki 41 °C (71.6 - 105.8 °F) ir esant 9 - 96 proc. santykinei drėgmei.
Žindymo medicinos akademija teigia, kad „papildai pirmomis naujagimio dienomis trukdo normaliam dažnam žindymui. Jei tie papildai yra vanduo ar gliukozės vanduo, tuomet yra didesnė rizika, kad naujagimiui gali būti padidėjęs bilirubino kiekis, taip pat yra rizika didesniam svorio netekimui, ilgesnis buvimas ligoninėje, bei galima vandens intoksikacija“. Anot Amerikos pediatrų akademijos, „papildai (vanduo, gliukozės vanduo, mišinukai ir kiti skysčiai) neturi būti duodami mamos pienu maitinamiems naujagimiams, nebent yra kitoks gydytojų nurodymas, kuomet reikalingas medicininis įsikišimas. Naujagimiams iki 2 mėn. Kūdikiai, gaunantys vandens, mažiau nori žindyti. Per didelis kiekis vandens gali trukdyti žindymui, nes vanduo užpildo kūdikio skrandį ir kūdikis nebenori žįsti arba nori žįsti mažiau. Kuomet Jūsų 4-6 mėn. Vyresniems kūdikiams ir vaikams tęskite žindymą ir siūlykite vandenį su saiku. Mamos pienas duoda pakankamai daug skysčių, todėl vyresni kūdikiai ir vaikai, kurie yra žindomi be apribojimų, gauna skysčių tiek, kiek jiems reikia.
Vanduo Vyresniems Vaikams
Kaip ir suaugusieji, vaikai turi gerti pakankamai vandens: tik taip organizmas gebės tinkamai funkcionuoti. Pavyzdžiui, 1 m. vaikui rekomenduojamas vienas 240 ml talpos vandens puodelis, 2 m. vaikui - 2 puodeliai, ir t. t., iki kol pasiekiamas maksimalus kiekis - 8 puodeliai po 240 ml per dieną (8 m. ir vyresniems vaikams, paaugliams). Taigi, vaikai nuo 8 m. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Vanduo yra ypač svarbus kasdieniame vaikų racione. Vanduo padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Kūnui perkaitus (pavyzdžiui, karštą vasaros dieną ar po intensyvesnės treniruotės) smegenys siunčia signalus liaukoms gaminti prakaitą. Vaikai turi polinkį greitai dehidratuoti, tad būtina jiems užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Kūdikiams iki 6 mėn. Nuo 6 mėn., kai kūdikį jau pradėsite primaitinti kietu maistu, kasdien po valgio jam galima duoti atsigerti iki 50-100 ml vandens. Motinos pienas arba pieno mišinys ir toliau išliks pagrindinis gėrimas iki pat pirmojo gimtadienio.
Vandens Kokybė ir Saugumas
Vanduo iš čiaupo, kuris Lietuvoje yra tikrai kokybiškas, yra bene plačiausiai prieinamas ir saugus vartoti. Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, ir nėščiosios gali nemokamai išsitirti šulinių vandenį. Tėvams dažnai atrodo, kad jeigu už kažką mokame, tai būtinai turi būti kokybiška. Tą patį galvojame ir apie pirktinį vandenį. Šiuo metu tyrėjai visas pajėgas meta į ftalatų ir bisfenolio A (BPA) tyrimus.