Įvadas
Pabėgėlių klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Augant pabėgėlių srautams, ypač šeimų su vaikais, vis svarbesnė tampa jų socialinė integracija. Kiekvienas prieglobsčio prašytojas atsiveža savo kultūrą ir tikėjimą, todėl būtina užtikrinti tinkamą integraciją naujoje aplinkoje. Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo su pabėgėliais ypatumai, daugiausia dėmesio skiriant darbui su vaikais.
Socialinio darbo svarba integruojant pabėgėlius
Pabėgėliams, atvykusiems į Lietuvą, būtina padėti socializuotis ir integruotis į naują, kultūriškai skirtingą visuomenę. Šis vaidmuo dažniausiai tenka socialiniams darbuotojams, kurie socialinės integracijos proceso metu dirba su pabėgėliais, jų vaikais, stengiasi daryti jiems įtaką, kad mąstytų, elgtųsi, jaustųsi taip, kaip pridera šiuolaikinėje visuomenėje. Iš tiesų pabėgėlių, bei jų vaikų socializacija - sudėtingas procesas.
Socialinis darbuotojas padeda pabėgėlių šeimai susirasti būstą, ugdymo įstaigą, darbą, įgyti tam tikrų kompetencijų, lydį ją viso integracijos proceso metu. Socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą pabėgėliams, turi būti susipažinę su įvairiomis kultūromis ir perpratę tų kultūrų skirtumus, papročius, kurie gali daryti įtaką jų elgesiui (pavyzdžiui, musulmonų Ramadanas). Tam, kad socialinio darbuotojo pagalba būtų tinkama ir efektinga, svarbu suprasti pabėgėlių psichologinius ypatumus.
Socialinio darbuotojo vaidmens dviprasmiškumas ir kompetencijos trūkumas
Daugelyje šalių socialinių darbuotojų vaidmuo vis dar dviprasmiškas, jaučiamas trūkumas kompetentingų darbuotojų, galinčių dirbti su pabėgėliais (Makhamreh, Spaneas, Neocleous, 2012). Lietuvoje socialiniai darbuotojai nėra specialiai ruošiami, apmokomi dirbti su pabėgėliais. V. Ivanauskienė, A. Pakrijauskaitė (2015) atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai jau ilgą laiką dirba su pabėgėliais, tačiau migracijos problema nėra šios profesijos dėmesio centre.
Psichologinio prisitaikymo svarba
Reikia atkreipti dėmesį, kad integracija be sėkmingo psichologinio prisitaikymo proceso nėra įmanoma, o tam kad ji būtų sėkminga, socialiniai darbuotojai turi tinkamai išmanyti pabėgėlių kultūros ypatumus (Augutienė, Voropaj ir kt., 2013).
Taip pat skaitykite: Vadovas dirbant su hiperaktyviais vaikais
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi ypatumai
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į šalį atvyksta vis daugiau užsieniečių, pvz., specialistų (migruojančių darbuotojų), imigrantų, pabėgėlių (gavusių leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), kurie turi ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Gintarės patirtis dirbant su pabėgėliais
Gintarė Skuodytė, savanoriaujanti ir dirbanti su pabėgėliais organizacijoje „Caritas“, dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis. Jos teigimu, darbas su pabėgėliais yra be galo įdomus, nes leidžia susipažinti su įvairiomis kultūromis ir pasaulėžiūromis. Žmonės atvyksta iš įvairiausių šalių - Sirijos, Baltarusijos, Šri Lankos, Irako, Tadžikistano ir kitur. Gintarę įkvepia darbas su žmonėmis, jų istorijos ir progresas įsitvirtinant Lietuvoje.
Darbo dienos iššūkiai
Gintarė pasakoja, kad darbo diena „Carite“ yra labai nenuspėjama, nes nuolat nutinka kas nors netikėto. Tenka kartu vykti į polikliniką, padėti apgautiems ar dokumentus pametusiems užsieniečiams. Vakarais organizuojami renginiai, skirti lietuviams ir pabėgėliams susipažinti, siekiant naikinti mitus ir stereotipus.
Emocinis pasirengimas
Šis darbas reikalauja labai stipraus emocinio pasirengimo, nes tenka girdėti daug liūdnų istorijų. Pabėgėliai pasakoja apie patirtas nelaimes gimtosiose šalyse ir Lietuvoje. Pasitaiko, kad užsieniečiai patiria užpuolimus dėl savo tautybės ar netikėtai sužino apie artimųjų mirtis. Gintarė pabrėžia, kad svarbu išgyventi visas emocijas drauge ir džiaugtis pabėgėlių pasiekimais, pavyzdžiui, susiradus būstą, darbą ar įstojus mokytis.
Iššūkiai ir aplinkinių požiūris
Gintarė atvirai pasakoja, kad kartais itin sunku pasakyti aplinkiniams, jog dirba su pabėgėliais, nes dažnai sulaukia smerkimo. Ją liūdina aplinkinių apatija ir klausimai, kam reikia padėti „tiems svetimiems“.
Taip pat skaitykite: Idėjos rankų darbo atvirukams
Pokyčiai visuomenėje
Gintarė pastebi, kad visuomenėje požiūris į pabėgėlius pamažu keičiasi, tačiau šis procesas yra lėtas. Ji pateikia pavyzdį apie kolegės mamą, kuri iš pradžių skeptiškai vertino darbą su pabėgėliais, tačiau pakeitė nuomonę po to, kai vienas iš užsieniečių jai padėjo.
Asmeninis praturtėjimas
Šis darbas emociškai ir psichologiškai sustiprino Gintarę, praplėtė jos pasaulėžiūrą ir pažadino dar didesnę meilę pasauliui ir žmogui.
Patarimai norintiems prisidėti
Gintarė pataria nebijoti ir prisėsti šalia žmogaus, o ne savo baimės. Ji kviečia užeiti į „Carito“ centrą ar renginius ir susipažinti su pabėgėliais.
Tyrimai apie socialinį darbą su pabėgėliais
Tyrimai rodo, kad Krikščioniškų socialinių iniciatyvų Forumo organizacijos, dirbančios su sudėtingiausiu jaunimu, susiduria su sunkumais įrodant teikiamų paslaugų reikalingumą. Socialiniai darbuotojai taip pat susiduria su iššūkiais dirbdami su šeimomis, kuriose suaugusiems šeimos nariams įtariami arba nediagnozuoti psichikos sutrikimai.
Straipsnyje aptariama tarptautinio socialinio darbo samprata, nagrinėjami tarptautinio socialinio darbo ypatumai dirbant su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais Lietuvoje ir Švedijoje. Nagrinėjant tarptautinį socialinį darbą su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais atskleidžiami organizacijų, dirbančių su tiksline grupe, bendradarbiavimo ypatumai, iššūkiai ir trūkumai. Pateikiamos ir analizuojamos tarptautinio socialinio darbo su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais etinės dilemos.
Taip pat skaitykite: Margučių tradicijos Ukrainoje
Asocialumas ir socialinė atskirtis
Jeigu pabėgėliai nesiintegruoja, nesimoko kalbos, gyvena nesaugioje aplinkoje, ilgainiui jie tampa asocialiais ir prasideda socialinė atskirtis. Tokie žmonės kuria probleminę visuomenę, griauna tautos mentalitetą (Mickevičiūtė, 2012). E. Montgomery ir A. Foldspang taip pat teigia, kad pabėgėlių vaikams netinkama socialinė integracija sukelia diskriminacijos ir psichikos problemų ir tai gali kartotis iš kartos į kartą. Nepritapimas, nepriėmimas į visuomeninį gyvenimą gali gyliai paveikti prieglobsčio prašytojų gyvenimo kokybę.
Teisinė bazė
Remiantis LR įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio prašytojas - tai yra užsienietis, kuris LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Asmuo be pilietybės - tai asmuo, kurio nei viena valstybė nepripažįsta kaip savo piliečio.
Socializacijos sudėtingumas
„Kuo visuomenėje didesnė įvairovė ir technologijų sklaida, tuo daugiau pabėgėlis turi išmokti, kad galėtų sėkmingai prisitaikyti; tuo daugiau socializacijos dalyvių ir tuo daugiau patirties reikia šiam procesui; tuo jis ilgesnis“ (Berns, 2008, p. 24).