Argi ne stebuklas: iš vienos ląstelės išauga tikras žmogus. Tėvams tai sueities kulminacija, vaikui - egzistencijos pradžia. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Šiame straipsnyje panagrinėsime šį nuostabų procesą - nuo pat pirmosios ląstelės susidarymo iki embriono vystymosi ir virsmo vaisiumi. Aptarsime svarbiausius etapus, pokyčius ir iššūkius, kurie lydi šią nepakartojamą kelionę.
Pirmasis trimestras: gyvybės užuomazgos
Pirmasis nėštumo trimestras yra itin svarbus etapas, kai formuojasi pagrindiniai organai ir sistemos. Dažniausiai ši žinia apie save praneša menstruacijų vėlavimu.
1-3 savaitės: segmentacija ir implantacija
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais, blastomeri. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, dukterinių ląstelių sparčiai daugėja, bet jos neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadina mas segmentacija, arba skilimu, fissio. Taip skylanti gemalo užuomazga apie 3 paras keliauja kiaušintakiu gimdos link. Ją stumia pasieninė skysčių srovė, sukelta kiaušintakio epitelio virpamųjų plaukelių ir lygiųjų raumenų judesių. Žmogaus segmentacija yra visiška, fissio totalis, t. y. skyla visa gemalo užuomazgos masė. Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule, morula. Iki implantacijos (apie dvi paras) blastocista laisvai migruoja gimdos ertmėje.
Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 ml. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. Šiuo laikotarpiu apvaisintas kiaušinėlis keliauja kiaušintakio link, o šešta-septintą dieną po apvaisinimo, embrionas pradeda įsitvirtinti gimdos sienelėse. Savaitės pabaigoje gemalas yra 0.150 mm ilgio. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos.
4-6 savaitės: placentos formavimasis ir pirmieji simptomai
Ketvirtąją savaitę embrioną su motina tebesieja tiesioginė kraujotaka, tačiau ima formuotis placenta, kuri taip pat įsitvirtina gimdos sienelėje, prie placentos centro susiformuoja (įsitvirtina) virkštelė. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas, skausmas, dubens skausmai. Penktąją savaitė ima plakti vaikučio širdis. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Šiame etape embrionas tęsia savo vystymąsi. Šeštą nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Vis dar jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Taip pat dažnai juntamas vangumas, silpnumas. Paburkusios, jautrios krūtys, krūtinės niežulys. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą. Ūgis Apie 1,5-2 mm (5 savaitę). Ūgis Apie 2-4 mm (6 savaitę).
Taip pat skaitykite: Psichologinis pasiruošimas gimdymui
7-9 savaitės: organų vystymasis ir augimas
Septintą nėštumo savaitę tavo vaikelis ūgtels dvigubai. Dabar jo ūgis viršija 1 cm, o svoris nesiekia 1 gramo. Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm). Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu). Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm). 8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. 8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Taip pat 2 nėštumo mėnesio pabaigoje galite pastebėti, jog didėja apimtys, apatiniai drabužiai darosi ankštoki. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Devintą nėštumo savaitę vaikelio ūgis šiek tiek viršija 2 cm, o svoris - apie 2 gramus. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes. Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Ūgis 1 cm (7 savaitę). Ūgis 1,6 cm (8 savaitę). Ūgis 2,3 cm (9 savaitę).
10-13 savaitės: embriono virsmas vaisiumi
10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Toliau sėkmingai auga svoris, kuris parodo, kad vaisius vystosi tinkamai. Jeigu kūno svoris vis dar išliko toks pats ar net sumažėjo, kreipkitės į gydytoją. Ūgis 3,1 cm (10 savaitę). Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. 11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdelės dūžius. Jei dėl pykinimo ir vėmimo priaugote per mažai svorio - nesijaudinkite, dažnai per pirmuosius 3 mėnesius moterys priauga tik 1-3 kg. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas.
Antrasis trimestras: augimas ir judesiai
Antrasis nėštumo trimestras dažnai vadinamas „auksiniu“ laikotarpiu, nes daugelis nemalonių simptomų išnyksta, o moteris jaučia kūdikio judesius.
14-17 savaitės: organų formavimasis ir kvėpavimo treniruotės
14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Iki šios dienos dažniausiai priaugama apie 2-2,5 kg svorio, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir jūsų nėštumo. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Taip pat šiuo laikotarpiu dažnai atliekamas alfa baltymo testas, skirtas nustatyti galimus kūdikio sveikatos sutrikimus. Organizmas pripranta ir prie hormonų lygio svyravimų. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui. 17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, o pilvas tampa aiškiai matomas - juk jau priaugote vidutiniškai 2.3-4.6 kg. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą.
18-20 savaitės: garsai ir judesių stiprėjimas
Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. 18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. 18 nėštumo savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas, svorio prieaugis tarp 4.5-5.8 kg. Kūdikis gali girdėti garsus iš išorinio pasaulio. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė sistema toliau aktyviai vystosi. Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Šiuo metu pastebimi ir odos pasikeitimai - tamsesni speneliai, strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė. 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Svarbu stebėti, ar gimdos augimas vyksta tinkamai, todėl reguliariai atliekami gydytojo ultragarsiniai tyrimai. Kūdikio vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį.
Taip pat skaitykite: Kaip atstatyti organizmą po gimdymo?
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis trimestras - tai laikas, kai vaisius sparčiai auga ir ruošiasi gimimui.
25-28 savaitės: plaučių vystymasis ir judesių skaičiavimas
Septintas nėštumo mėnuo trunka nuo 25-tos iki 28-tos savaitės. Per šį periodą būsimos mamytės po truputi atsipalaiduoja, nes liko ne tiek ir daug. Plaučiuose vystosi struktūros, kurios vėliau leis vaikučiui laisvai kvėpuoti. Pradeda funkcionuoti kaulų čiulpai, o tai pagrindinis kraujo gamybos organas. Vaikutis šį mėnesi pasiekia 900 g ir gali būti didesnis nei 40 cm. Jūsų kūdikėlis jau skiria pažįstamus garsus, pavyzdžiui, tėvų balsus geba atskirti nuo kitų garsų. Šis mėnuo yra išskirtinis tuo, kad gydytojai nuo 28-tos nėštumo savaitės gali paprašyti pradėti skaičiuoti mažylio judesius. Mažylis turėtų judėti taip dažnai ir intensyviai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Trečiame nėštumo trimestre didžiausias pavojus - priešlaikinis gimdymas. Jūsų pilvelyje mažyliui jau ganėtinai ankštoka, todėl kai jis ima judėti kilnojasi visas mamytės pilvukas.
36-40 savaitės: brendimas ir pasiruošimas gimdymui
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Prieš pat gimdymą moteris turėtų būti ypač atsargi ir rūpintis savimi. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Apvaisinimas ir gemalo formavimasis
Lytinių ląstelių susijungimas
Gyvybės pradžia iš tiesų atrodo magiškas momentas - kiek daug įvairių procesų turi įvykti, kad vieną dieną po pasaulį klajotų dar vienas žmogus. Turbūt daugelis žino, kad pačioje pradžioje žmogus yra tik kelios susiliejusios ląstelės, kurios pamažu virsta vis didesniu ir sudėtingesniu organizmu. Kaip priminė R. Šimkūnaitė-Rizgelienė, embrionui užsimegzti reikalingos dvi lytinės ląstelės: moteriškoji ir vyriškasis spermatozoidas (spermijas). Kai jos susilieja ir įvyksta apvaisinimas, jų branduoliai, kuriuose yra moteriškosios ir vyriškosios ląstelių genetinė medžiaga, susijungia, susiformuoja zigota.
Taip pat skaitykite: Vaiko raidos etapai
Zigotos dalijimasis ir morulės susidarymas
„Gamtoje egzistuoja ir kitokių embriono užsimezgimo būdų, pavyzdžiui, partenogenezė, kai suaktyvinta kiaušialąstė pradeda rutuliotis į embrioną be spermatozoido genetinės medžiagos. Bet grįžkime prie zigotos. Ji tokio pat dydžio, kaip ir kiaušinėlis (moters kiaušinėlis yra apie 150 µm skersmens). Lytinėms ląstelėms susijungus užtikrinama genetinė įvairovė, nulemiama individo lytis bei sužadinamas tolesnis zigotos rutuliojimasis. Ji pradeda dalytis į vis smulkėjančias ląsteles, tai vadinama segmentacija arba skilimu. Kai per porą trejetą dienų susidaro maždaug šešiolikos ląstelių kamuolėlis, tokia užuomazga vadinama morule. Ji toliau skyla, joje ląstelių daugėja, tarp ląstelių pradeda kauptis skystis ir morulė virsta pūslele, vadinama blastocista.
Blastocistos implantacija ir gastruliacija
Pirmos savaitės pabaigoje blastocista išsilaisvina iš dangalo, padidėja iki 0,1-0,2 milimetro ir pradeda skverbtis į motinos gimdos gleivinę - tai vadinama implantacija. „Antrą savaitę po apvaisinimo embrioblaste atsiranda amnionas ir trynio maišas (t. y. kiti embriono priedai), o tarp jų - plokščias embrioninis (gemalinis) diskas, kuriame trečią savaitę prasideda kitas labai svarbus procesas - gastruliacija, kurios metu susiformuoja trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma. Būtent iš šių lapelių vėliau skleidžiasi visi embriono kūno audiniai ir organai. Pradžioje susisukęs į cilindrą embriono kūnas nelabai primena žmogų: vyrauja didelė galva su neaiškiais veido kontūrais, kaklo srityje susiformuoja ryklinis (žiauninis) aparatas, galūnės trumpos, kūnas sulinkęs, yra uodega. Bet per keletą savaičių išoriniai kūno kontūrai tampa panašūs į žmogiškus: galva santykinai sumažėja, veidas įgyja žmogaus veido bruožus, persitvarko arba išnyksta ryklinio (žiauninio) aparato struktūros, ilgėja ir lenkiasi galūnės, kūnas po truputį tiesinasi, sunyksta uodega“, - dėstė R. Kaip ji paaiškino, aštuntos savaitės pabaigoje kūnelio ilgis yra apie 3 centimetrai, jis sveria 15 gramų.
Gemalinis ir vaisiaus laikotarpiai
Organų formavimasis ir branda
Tuo pat metu, kai formuojasi išoriniai kūno kontūrai, mezgasi ir skleidžiasi visi audiniai, organai bei jų sistemos. Ne visi iš karto, pagal tam tikrą tvarką. Yra du pagrindiniai embriono raidos etapai: gemalinis (arba embrioninis) ir vaisiaus. R. „Patys intensyviausi ir sparčiausi pokyčiai vyksta embrioniniame etape. Šiame etape dar galima išskirti pradinį poetapį - tai pirmos dvi savaitės po apvaisinimo. Jo metu zigota, kaip jau minėjome, skleidžiasi ne tik į embriono kūną, bet ir į jo priedus bei plėves (placentą ir kt.). Embriono užuomazga įsitvirtina (implantuojasi) gimdos gleivinėje. Trečią savaitę būsimas embriono kūnas, kol kas plokščias diskas, jau yra atsiskyręs nuo visų priedų ir jame išsisluoksniuoja trys gemaliniai lapeliai. Vyksta aktyvi organogenezė - organų formavimasis: lapeliuose diferencijuoja įvairios ląstelės, iš jų mezgasi įvairūs audiniai, iš kurių susiklosto įvairūs organai.
Funkcijų vystymasis ir pasiruošimas gimimui
Vaisiaus laikotarpiu kai kurie organai, pavyzdžiui, nervų sistemos organai, lytiniai organai, dantys, vis dar aktyviai formuojasi, bet dauguma jau susiformavę ir šio etapo metu bręsta, auga, užima tam tikrą sau būdingą padėtį organizme: inkstai pakyla, sėklidės nusileidžia į kapšelį ir kt., ruošiasi po gimimo atlikti tam tikras būdingas funkcijas. Kai kurie iš jų pradeda funkcionuoti dar iki gimimo, pavyzdžiui, inkstai jau vaisiaus etapo pradžioje pradeda išskirti nekoncentruotą šlapimą. Atsiranda pirmieji refleksai. Išdygsta galvos plaukai ir švelnūs viso kūno gyvaplaukiai, odos liaukos gamina riebų sekretą, vadinamą varškiniu tepalu.
Teratogenai ir genetiniai veiksniai
Vidiniai ir išoriniai veiksniai
Pasak profesorės, kiekvieno embriono individualų vystymąsi lemia genų rinkinys, gaunamas iš motinos ir tėvo susijungusių lytinių ląstelių. Jie ir yra vidiniai veiksniai, kurie koduoja ir reguliuoja žmogaus raidą. Išoriniais veiksniais vadinami tie, kurie būdami embriono aplinkoje gali veikti jo raidą. „Embrioną ir vaisių supantys priedai ir membranos (placenta, virkštelė, amnionas ir kt.) užtikrina glaudų ryšį su motinos organizmu, atlieka apsauginę ir kitas funkcijas. Maisto medžiagos, deguonis, vitaminai, kai kurie hormonai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, pereinančios per placentą iš motinos į embriono ir vaisiaus kraują, užtikrina normalią raidą.
Žalingi veiksniai ir jų poveikis
Žalingą poveikį turintys veiksniai vadinami teratogenais. Tai alkoholis, infekcinių ligų sukėlėjai, motinos vartojami vaistai, cheminiai teršalai, esantys geriamajame vandenyje ar maiste, ir kitos medžiagos, radiacija. Priklausomai nuo poveikio laiko, trukmės, dozės, kilmės ar specifiško veikimo mechanizmo, teratogenai gali lemti vystymosi sulėtėjimą, funkcinius sutrikimus, įvairių organų ar kūno dalių įgimtas raidos ydas ir net embriono žūtį. Kiekvienas organas turi savo jautrųjį laikotarpį, kuriuo aktyviausiai formuojasi.
Išvados
Nėštumas - tai nuostabus ir sudėtingas procesas, kurio metu iš vienos ląstelės išsivysto naujas žmogus. Šis procesas reikalauja tinkamos priežiūros, sveikos gyvensenos ir vengimo žalingų veiksnių. Žinios apie embriono ir vaisiaus vystymąsi padeda būsimiems tėvams geriau suprasti šį stebuklą ir užtikrinti geriausias sąlygas savo kūdikio augimui ir vystymuisi.
Individualus vystymasis ir aplinkos įtaka
Kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas turi specifinių vystymosi morfofiziologinių ypatumų: ūgį, masę, krūtinės apimtį, riebalų kaupimąsi, raumenų išsivystymą ir t.t. Ypatingą reikšmę žmogui pirmaisiais metais turi augimas. Todėl kiekvienas amžiaus periodas - žindomasis amžius, vaikystė, paauglystė, jaunuolio amžius - skiriasi santykiniu atskirų kūno dalių augimo intensyvumu. Ūgis priklauso nuo kiekvieno žmogaus genotipo ir socialinių-buitinių gyvenimo sąlygų. Intensyviausiai kūdikis auga pirmaisiais metais. Per pirmus metus paauga 19-25 cm; berniukai pasunkėja 7-9,6 kg, o mergaitės 7,5-9,2 kg. Per antrus metus vaikai paauga 10 cm, o per trečius - 8 cm. Berniuko kūno matmenys (ūgis, masė, krūtinės apimtis) yra didesni už mergaičių. Taigi pirmiesiems vaikų gyvenimo metams būdingas intensyvus augimas ir vystymasis. Ketvirtais - aštuntais metais ūgio prieaugis mažėja, o masės - didėja. Paauglystės metais, atvirkščiai, ūgis didėja labiau negu masė. Prasideda lytinis brendimas, su kuriuo glaudžiai susiję visi kiti žmogaus organizmo morfologiniai ir funkciniai pakitimai. Pastebėta, kad dabar vaikai fiziškai vystosi greičiau (akceleracija). Individo formavimasis yra genotipo ir aplinkos sąveikos rezultatas. Žmogaus organizmo aplinka - labai plati sąvoka. Tai ne tik gyvenimo sąlygos, bet ir socialiniai faktoriai, dėl to ji skiriasi nuo gyvūnų aplinkos. Žmogaus organizmo vystymuisi didelę įtaką turi fizinės ir socialinės gyvenimo sąlygos.
Alternatyvūs apvaisinimo būdai
Ne visoms poroms pavyksta pastoti, net jei ir kelis kartus išbando dirbtinį apvaisinimą. Laimingos tos, kurioms pavyksta iš pirmo karto. Kitoms tenka tą pačią procedūrą kartoti du, tris, keturis ar penkis kartus. Kadangi Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra nėra finansuojama, po penktos nesėkmingos procedūros poros nebebando laimės. Kaip tik todėl, kad dažnai vienos procedūros nepakanka, dalis embrionų (jų lėkštutėje užsimezga daugiau nei vienas) gali būti užšaldomi ateičiai arba jeigu žmonės pageidauja, į gimdą įdedami keli embrionai ir taip padidėja tikimybė pastoti. Vienas, du embrionai yra įdedami į gimdą antrą parą užsimezgus gyvybei, o kiti yra auginami iki šešių parų, kol virs vadinamosiomis blastocistomis. Paprastai iki šešių parų iš 5-6 išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Taip yra ne dėl dirbtinio apvaisinimo, o dėl natūraliosios atrankos, kuri vyksta ir natūraliai pastojus. Vadinasi, nesivystantys embrionai būtų žuvę, net jeigu būtų užsimezgę natūraliai gimdoje, o ne inkubatoriuje. Per natūraliąją atranką žūva 75 procentų visų nėštumų, kitaip tariant, lieka tik 25 procentai užsimezgusių gyvybių. Tačiau moteris, kuri pastoja natūraliai, nejaučia persileidimų. Mat daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nė nenutuokia, kad yra pastojusi.
Šiandien, statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus.
#