Socialinių Paslaugų Įstaigos Globos Namų Organizacijos Analizė

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kur demografiniai pokyčiai ir socialinės problemos tampa vis aktualesnės, bendruomeninio ugdymo svarba yra akivaizdi. Globos namai, kaip specifinės organizacijos, skirtos senyvo amžiaus žmonių ar asmenų su negalia priežiūrai, vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant šių pažeidžiamų grupių gerovę. Šiame straipsnyje siekiama atlikti globos namų organizacijos analizę, atskleidžiant bendruomeniškumo požymius ir įvertinant įstaigos veiklos efektyvumą.

Temos Aktualumas ir Bendruomeniškumo Svarba

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui, kuris suvokiamas kaip esminis visuomenės gyvenimo kokybės elementas. Bendruomeniškumas užtikrina socialinių funkcijų racionalų panaudojimą, gerina socialinę-psichologinę žmogaus gyvenseną ir skatina socializacijos procesą. Kaip teigia A. Aleksandravičius ir J. Žukovskis (2011), bendruomeniškumas pasireiškia kaip bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas. A. Etzionis bendruomeniškumą apibūdino trimis požymiais: emocinių ryšių tinklas, ištikimybė bendroms vertybėms ir aukštas atsakomybės lygis.

Bendruomeniškumo raiška ypatingai svarbi socialinės globos įstaigose, kurių paskirtis - tenkinti savarankiškai savimi pasirūpinti negalinčių žmonių gyvybinius poreikius, spręsti socialines problemas, organizuoti paslaugų teikimą ir užtikrinti nuolatinę priežiūrą bei saugią aplinką. Socialiniai darbuotojai šiose įstaigose atlieka bendruomeninio ugdymo proceso organizatorių bei vadybininkų vaidmenį.

Bendruomenės Sampratos Apibrėžimas

Bendruomenės sąvoka yra labai įvairi ir apima bendrą erdvę, normas, vertybes, papročius, įsitikinimus, taisykles ir įsipareigojimus. S. Būdvydis (1994) bendriją apibrėžia kaip teritoriją su joje gyvenančiais žmonėmis ir jų tarpusavio ryšiais, o bendruomenė susiformuoja, skatinama konkretaus intereso. Socialiniuose moksluose bendruomenė suprantama kaip tapatybės ir bendrumo jausmas, atsirandantis priklausant tam tikrai vietai, organizacijai ar socialinei grupei. I. Leliūgienė ir J. Sadauskas (2011) teigia, kad bendruomenė susideda iš asmenų, esančių socialinėje sąveikoje tam tikroje geografinėje vietoje ir turinčių vieną ar daugiau bendrų ryšių.

V. Baršauskienė ir I. Mačiūnaitė (2009) apibendrina bendruomenės požymius pagal šiuos aspektus:

Taip pat skaitykite: Pertvarka Lietuvoje

• Struktūrinį.
• Socialinį-psichologinį.
• Žmonių ir teritorijos.
• Veiklos procesų.
• Socialinės sistemos funkcionavimo.

Taip pat išskiriami šie bendruomenės požiūriai:

• Politiniu-teisiniu, kaip struktūrinę bendruomenę.
• Socialiniu-psichologiniu, kaip žmonių, turinčių bendrus interesus, sąjungą.
• Kultūriniu-antropologiniu, kaip socialinio prasmingumo, santykių normų, tradicijų ir elgesio formą.
• Demografiniu arba ekologiniu, kaip bendruomenės sąveiką su aplinka.
• Procesiniu-funkciniu, kaip bendruomeninių problemų sprendimą.

Svarbiausias bendruomenės elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Žmogus yra didžiausia vertybė bendruomenės darbe.

Bendruomenės Funkcijos

R. M. Warren (1978) išskyrė penkias pagrindines bendruomenės funkcijas:

1. Gaminimas, paskirstymas, vartojimas.
2. Socializacija.
3. Socialinė kontrolė.
4. Socialinis dalyvavimas.
5. Savitarpio pagalba.

Šių funkcijų įgyvendinimas yra bendruomeniškumo išraiška.

Socialinės Paslaugos ir Jų Svarba

Lietuvoje sukurtas nemažas socialinių paslaugų tinklas. LR socialinių paslaugų įstatyme (2006) socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų neturinčiam galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.) arba asmens namuose. Socialinę globą gali teikti tik licencijuotos įstaigos.

Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų trūkumai

Organizacijos Analizės Metodai Globos Namuose

Organizacijos analizė yra svarbi priemonė įvertinti įstaigos veiklos efektyvumą, stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. Globos namuose organizacijos analizė padeda:

• Įvertinti teikiamų paslaugų kokybę.
• Nustatyti tobulintinas sritis.
• Optimizuoti išteklių naudojimą.
• Užtikrinti atitiktį teisės aktų reikalavimams.
• Pagerinti gyventojų ir darbuotojų gerovę.

Organizacijos analizei atlikti galima naudoti įvairius metodus:

• SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė: padeda nustatyti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes.
• PEST (Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai, Technologiniai) analizė: leidžia įvertinti politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos organizacijos veiklai.
• Finansinė analizė: apima organizacijos finansinių rodiklių analizę, siekiant įvertinti jos finansinę būklę ir veiklos efektyvumą.
• Darbuotojų apklausos ir interviu: leidžia gauti informacijos apie darbuotojų nuomonę apie darbo sąlygas, vadovavimą ir organizacijos kultūrą.
• Gyventojų apklausos ir interviu: leidžia gauti informacijos apie gyventojų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis ir gyvenimo sąlygomis.

Organizacijos Analizės Etapai

Organizacijos analizė paprastai susideda iš šių etapų:

1. Tikslų nustatymas: Nustatomi organizacijos analizės tikslai.
2. Duomenų rinkimas: Renkami duomenys apie organizacijos veiklą, finansinę būklę, darbuotojus ir gyventojus.
3. Duomenų analizė: Surinkti duomenys analizuojami naudojant pasirinktus metodus.
4. Išvadų formulavimas: Formuluojamos išvados apie organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes.
5. Rekomendacijų teikimas: Teikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti organizacijos veiklą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
6. Įgyvendinimas ir stebėsena: Įgyvendinamos rekomendacijos ir stebima, ar jos duoda teigiamų rezultatų.

Bendruomeniškumo Požymių Analizė Socialinės Globos Įstaigoje: Tyrimo Problema ir Tikslas

Tyrimui atlikti pasirinkta viena iš socialiai pažeidžiamų grupių - pagyvenę žmonės, kurie atspindi temos aktualumą. Siekiant išsiaiškinti, kaip bendruomeniškumo požymiai reiškiasi dirbant su pagyvenusiais žmonėmis socialinės globos įstaigoje, nagrinėjamas socialinių paslaugų gerinimas tiriant bendruomeniškumo požymius. Pagal jų raišką atsiskleidžia socialinio darbo reikalingumas, įtakojantis žmonių gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas - atskleisti bendruomeniškumo požymių raišką pagyvenusių žmonių globos įstaigose.

Socializacijos Svarba Globos Namuose

Naujų darbuotojų socializacija yra vienas iš pagrindinių efektyvios ir sėkmingos organizacijos veiklos garantų. Sėkminga naujoko socializacija svarbi ir turi didelę naudą tiek darbuotojui, tiek organizacijai: mažėja darbuotojų kaita, didėja darbo efektyvumas, pasitenkinimas darbu, motyvacija, įsipareigojimas organizacijai bei teigiamas darbuotojo savo profesinės kompetencijos suvokimas.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: paslaugų įvertinimas

Vaikų globos namuose darbuotojų sėkminga/nesėkminga socializacija įtakoja ne tik organizacijos bendruomenės narių tarpusavio santykius, veiklos efektyvumą ir sėkmingumą, bet ir auklėtinių sėkmingą socializaciją bei psichinę savijautą.

Institucinės Kultūros Požymiai ir Jų Įtaka

Ataskaitoje „Žmogaus teisės Lietuvos socialinės globos sistemoje“ daromos išvados, jog Nepriklausomybės laikotarpiu stacionarios globos sistemoje vyko tik fragmentiški ir paviršutiniški pokyčiai. Iš socialinės globos namų vidaus tvarkos taisyklių analizės matyti, kad šios įstaigos pasižymi visais „institucinės kultūros“ požymiais:

• Nuasmeninimu.
• Tvarkos griežtumu.
• Priskyrimu grupėms.
• Akivaizdžiu socialiniu atstumu tarp gyventojų ir darbuotojų.

Bendruomeninių Vaikų Globos Namų (BVGN) Privalumai

Tyrimai rodo, kad daugumai (93 proc.) apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai teigia, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. BVGN vaikai jaučiasi kaip šeima, jiems patinka, kad čia ramiau ir yra valgyt. Vaikams svarbu, kad jie gali valgyti, ką nori, ir kad maistas yra skanesnis.

Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros, jie turi savo kambarį, gali ilgiau miegot ir ramiau praleisti laiką. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“.

Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako, kad jie gali bet kada išeiti, važinėti dviračiu, dažniau išeiti į lauką, pažaisti futbolą, patys viską darytis, išmokti daugiau visko, turėti kišenpinigius ir apsipirkti.

Vaikų Globos Namų Finansavimas

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Darbo autorius sutinka su auditoriaus nuomone, kad būtinas įvesti „paslaugos krepšelį vaikui“.

„Paslaugos krepšelis vaikui“ - tikslinės lėšos, kurios skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, atsirastų galimybės taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką. Įvedus „paslaugos krepšelį vaikui“, atsirastų galimybės teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiame vaikų globos namų vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio „krepšelio“ vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti.

Mūsų požiūriu, blogai, kad valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje. Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas.

Socialinių Paslaugų Administravimas Vaikų Globos Namuose

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.

Vaikų globos įstaigų steigimą šalyje lėmė ir skatino daugelis veiksnių - išryškėjusios naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN. Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Joniškio rajonų savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus. Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-is savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.

Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinis vaikų globos namų.

Šių 2003 metais lyginant su 2001 metais padidėjo 3,8 proc. Šių vaikų globos namuose 2003 metus lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc. Šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijos vaikų globos namų.

Šis vaikų globos namų buvo 30, 0 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Šis šiuo laikotarpiu buvo pats didžiausias. Mūsų požiūriu, didėjantį globos įstaigos poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.

Šiau nuo 2001 metų iki 2004 metų atsirado dvejomis įstaigomis daugiau. Šius vėl sumažėjo dviem įstaigomis. Šis bei savivaldybių vaikų globos namais. 2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais. Šius nekito, iš viso buvo vienuolika įstaigų. 2004 - 2005 metais įstaigos padaugėjo, 2004 metais jų buvo dvylika, o 2005 metais keturiolika.

Apklausos Metodika Vaikų Globos Namuose

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinis vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: „Vilniaus antrieji vaikų globos namai“, „Vilniaus tretieji vaikų globos namai“, Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“.

Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa. Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus.

Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Šiau pasiaškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.

Šis Vilniaus vaikų globos namuose. Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).

Globos Namų Vadovų Kompetencija

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovės kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.

Klausimu, kokia vadovės vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. „Antrasis vaikų globos namų“ vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metų) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Šis įsijos vaikų globos namų vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Šiasi. Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai.

Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. Šis įsijos globos namų vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. „Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Šiuosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose „Gilė“ sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos plans sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Šiai.

Veiksmas planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos. Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Šis bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą.

Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.

Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“. Šiai lits. Šiais lits mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001 - 2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“. Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigos 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“. Šis lits. Šiau skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus. Šiai lits. Šiais lits mažiau nei globos įstaigai „Gilė“. Šiais lits mažiau nei „Antriesiems globos namams“.

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšas poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Šiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.

Mūsų nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį. Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį lits (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdoms darbuotojs darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis lits kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.

Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. „Antrasis globos namų“ bei globos namų „Gilė“ vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Šiuosiuose globos namuose“ kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Šiai paramos gavėjo statusą. „Antrasis globos namų“ vadovas tvirtino, kad kišenpinigis skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina „kiemsargiais“, „auklėtojos padėjėjais“.

Mūsų požiūriu, kišenpinigis skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonę. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.

Socialinių Vaidmenų Suvokimas Vaikų Globos Namuose

Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose - rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, formuoti visapusiškai išsivysčiusią, brandžią asmenybę, gebančią sėkmingai socializuotis visuomenėje. Esant šiai sąlygai formuojasi socialiai subrendusi asmenybė, kurią apibūdina keletas kriterijų: socialinių normų, nusistovėjusių tam tikroje visuomenėje, priėmimas, savo vietos suradimas gyvenime, sąmoningas troškimas tobulėti ir ne mažiau kaip trijų (piliečio, šeimos nario ir savo profesijos žinovo) socialinių vaidmenų įsisavinimas. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinių vaidmenų supratimą ir priėmimą. Apklausta 120 13-16 m. paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa. Socialinių vaidmenų vaikas mokosi stebėdamas suaugusiuosius žmones: tėvus, mokytojus, draugus ir kt. Socialiniai vaidmenys gali būti skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio, darbuotojo.

Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, gyvenantys vaikų globos institucijose, gana gerai suvokia šeimos vaidmenis: jie supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; kad pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata. Tačiau paaugliams vis dar trūksta žinių apie šeimos planavimą bei apie…

Praktinis Pavyzdys: SSGG Analizė Globos Namuose

Įsivaizduokime, kad atliekama SSGG analizė globos namuose.

tags: #ocialiniu #paslaugu #istaigos #globos #namai #organizacijos