Visiems jauniems tėveliams labai neramu, kai sušlubuoja jų mažylių sveikata. Ypač neramina įvairūs bėrimai, kurie kūdikiams gali būti ganėtinai pavojingi. Kūdikių organizmai, o taip pat ir oda pasižymi dideliu jautrumu, todėl svarbu žinoti, kas gali sukelti bėrimus ir kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odą.
Dažniausios Kūdikių Veido Bėrimų Priežastys
Dažniausiomis bėrimo priežastimis tampa alergijos, karštis, trintis, drėgmė ir šlapumas, cheminės bei kvapiosios medžiagos ar net tam tikros medžiagos. Rečiau, bet pavojingiau veikia bakterinės arba virusinės kilmės bėrimai.
- Alergijos: Kūdikiams savitos alergijos maistui, skalbimo priemonėms, medžiagoms ar kitiems dirgikliams gali sukelti egzema.
- Kūdikių aknė: Bemaž dažniausia ant veido atsirandančių spuogelių priežastis.
- Sauskelnių bėrimas: Šlapimo ir išmatų rūgštingumas sukelia sauskelnių zonos išbėrimus.
- Atopinis dermatitas: Tai lėtinė odos uždegiminė liga, kuri pastebima pabloginant odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai.
Atopinis Dermatitas: Kas Tai Ir Kodėl Atsiranda?
Atopinis dermatitas, arba kitaip vadinama atopinė egzema - tai lėtinė odos uždegiminė liga, pastebimai pabloginanti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai.
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda atopinis dermatitas nėra žinomos, tačiau remiantis moksliniais duomenimis, manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema patiria alergiškų tėvų vaikai. Skaičiuojama, kad jei alerginėmis ligomis serga vienas iš tėvų, ši rizika padidėja iki 25 proc., jei abu - net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10-15 proc. rizika, jog vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.
Pasak gydytojos, atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienerių metukų, keturi iš penkių - iki penkerių. Tiesa, pastebima, kad su amžiumi liga traukiasi ir apie 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Reikia pažymėti, kad tik retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresniame amžiuje.
Ligos Paūmėjimą Provokuoja Įvairūs Alergenai
Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės, atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, jog tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų - odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai.
Ši liga klastinga ir tuo, kad jos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi mūsų kasdieninėje aplinkoje esantys alergenai. Tai gali būti maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas.
Atopinis Dermatitas: Simptomai
Atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai - formuojasi taip vadinamas „šlapias“ bėrimas, žaizdelės, susidaro gelsvas „medaus šašas“.
Kūdikiams iki 2 metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūgėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti vaikų rankų bėrimus
Atopinio Dermatito Gydymas
Atopinio dermatito gydymas - tai sėkmingas ligos suvaldymas. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergijos paūmėjimai būtų kuo retesni, o pasireiškimas ne toks ūmus.
Išsiaiškinus, kad atopinio dermatito paūmėjimą skatina tam tikri maisto produktai, jau galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad ligos paūmėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonės, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų.
Svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančias higienos priemones, nuolat drėkinti odą. Šiandien tam yra tikrai ne viena įvairių gamintojų priemonė, iš kurių kiekvienas gali rasti sau tinkamiausias. Yra pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima piktnaudžiauti saule.
Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo.
Pereinamosios Odos Būklės Naujagimiams
Anot I. Girdvainienės, gimus naujagimiui, jo oda keičiasi, todėl jam yra būdingos pereinamosios odos būklės, kurios ankstyvuoju laikotarpiu yra pastebimos kaip įvairūs organizmo pokyčiai. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirkšnies bėrimai: prevencija ir priežiūra
Naujagimių Aknė (Baltieji Spuogai, Milia)
Dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai, todėl, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų.
Naujagimių Pleiskanojimas (Seborėja)
Kita pereinamoji būsena - seborėja - lemia odos pleiskanojimus, būdingus plaukuotose naujagimio kūno dalyse. Dažnai tėvai išsigąsta dėl įvairių pleiskanojimų, galinčių atsirasti ant plaukuotų kūno vietų - antakių ar galvelės srities. Reikėtų žinoti, kad ši būklė taip pat praeina su laiku, tačiau padėti paspartinti procesą gali specialūs kūdikių aliejukai, kuriuos galima tepti ir ant plaukų.
Prakaitinis Bėrimas
Kita vertus, lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė.
Prakaitinis Bėrimas: Tipai ir Gydymas
Prakaitinis bėrimas - tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas. Bėrimas atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo ir/ar uždegimo, kuris blokuoja prakaito liaukos lataką. Padidėjęs prakaitavimas sukelia korneocitų (odos ląstelių) burkimą ir blokuoja lataką.
- Paviršinis bėrimas - dažniausiai stebima 1-2mm dydžio pūslelės pripildytos skaidraus skysčio, pūslelės lengvai pratrūksta, tačiau uždegimą sukelia retai. Paviršinis bėrimas - dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc.).
- Raudonasis bėrimas - latakas užsikimšęs gilesniuose odos sluoksniuose sukelia aplinkinį odos uždegimą, stebimos 2-4 mm dydžio papulės (smulkūs, iškilūs odos spalvos bėrimai), kuriuos supa odos paraudimas. Raudonasis bėrimas - dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc.).
- Gilioji - latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant - standžios.
Kūdikiams bėrimas lokalizuojasi odos raukšlėse: kakle, kirkšnyse, pažastyse, suaugusiems: nugaros, viršutinių galūnių, skalpo, kaklo ir lenkiamųjų paviršių odoje. Bėrimas nesusijęs su plauko folikulu.
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.
Alerginiai Bėrimai
Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. Taigi, dėl ko pasireiškia alerginiai odos bėrimai, į kokius alergenus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip šią ligą išgydyti?
Egzema (Atopinis Dermatitas)
Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį.
Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais.
Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D.
Dilgėlinė
Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Pasireiškus dilgėlinei visada rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją, tačiau būkite budrūs. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas.
Alerginis Kontaktinis Dermatitas
Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja.
Kitos Bėrimų Priežastys
Išbertas vaiko pilvas dažnai yra pirmasis alergijos požymis. Tačiau tai ne vienintelė tokio odos pokyčio priežastis. Vaiko oda yra jautri neigiamam daugelio veiksnių poveikiui. Pilvo išbėrimas gali būti alergijos požymis arba įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę.
Kitos vaiko pilvo išbėrimo priežastys yra šios:
- bakterijų sukelti niežai;
- tymai - infekcinė liga, dar sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplintanti į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas;
- vėjaraupiai, kurie pirmoje fazėje įgauna mažų pūslelių pavidalą, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas;
- virusų sukelta raudonukė. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai;
- skarlatina - infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos.
Vaiko Odos Priežiūra
"Oro Vonios" - Esminis Odos Priežiūros Elementas
Akušerė teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė.
Ji priduria, kad „oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio yra mokoma keičiant sauskelnes: „Visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.“
Higenos Priemonių Pasirinkimas
Naujagimio odai būnant ore jam galima atlikti švelnų masažą, o jei mažylio oda sausa ir lupasi arba ją beria - reikėtų naudoti kūdikiams skirtą kūno aliejų. „Specialus kūno aliejukas turėtų būti be jokių pridėtinių produktų, o skaitydami etiketę įvertinkite, ar suprantate, kas joje parašyta - jei nesuprantate, tuomet dažniausiai nežinote ir ką naudojate. Be to, atkreipkite dėmesį į ženklinimą, įsitikinkite, kad produktas yra skirtas būtent kūdikiams, patikrintas dermatologų. Aliejų reikėtų tepti „oro vonių“ metu - švelniai, tapšnojimo būdu įmasažuokite jį sukamaisiais judesiais. Jeigu aliejus tinka - odos būklė turėtų pagerėti maždaug per savaitę“, - tvirtina akušerė.
Jeigu oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti ne aliejų, o specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Ji priduria, kad renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
Tėvelių Higienos Įpročiai
Svarbu suprasti, jog šeima yra naujagimio aplinkos dalis, todėl pakeisti vertėtų ir artimųjų higienos įpročius: „Kasdien naujagimiu besirūpinantys tėveliai yra didžiulė jo kasdienybės dalis, tad kūdikio režimu turėtų gyventi visi namai. Mamai ir tėčiui derėtų rinktis bekvapes priemones, kad vaikui neprasidėtų alergija, nenaudoti chloro skalbinių balinimui, permąstyti skalbimo priemonių sudėtį. Net jei skalbsite kūdikio rūbelius ir patalynę su jam pritaikyta produkcija, tačiau savo rūbų - ne, jūsų apranga vis tiek liesis prie vaikelio odos ir gali ją sudirginti.“
Priemonių Pastovumas
Galiausiai akušerė akcentuoja, kad suradus kūdikiams tinkančias odos priežiūros priemones, siekti permainų nereikėtų. „Atradus prekių liniją, nedirginančią naujagimio odos, rekomenduočiau prie jos ir pasilikti, o skalbiklius, muilą, aliejus ir tepalus įsigyti nemaišant prekės ženklų. Galima sakyti, kad kūdikiai yra konservatyvūs, todėl jeigu jiems kažkas patinka - nekeiskite to. Tuo pat metu, jeigu kažkas visgi atsitiktų kūdikio odai, žinotumėte, kokios priemonės tai lėmė“, - sako I. Girdvainienė.