Kiekviena šeima, laukianti kūdikio arba jau auginanti mažylį, nori, kad jų vaikas būtų stiprus ir sveikas. Tačiau kartais, norėdami suteikti vaikui viską, tėvai persistengia ir per anksti apkrauna jį įvairiomis priemonėmis, kurios gali ne padėti, o pakenkti. Per ankstyvas kūdikio sodinimas ar statymas gali neigiamai paveikti jo besiformuojantį kūną. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kada galima statyti kūdikį, kokie aspektai svarbūs jo fizinei raidai ir kaip galime padėti jam augti ir vystytis.
Fizinė vaiko raida pirmaisiais metais
Pirmieji vaiko metai yra itin svarbūs jo tolimesniam vystymuisi ir sveikatai. Šiuo laikotarpiu kūdikis pereina daugybę raidos etapų, kurių kiekvienas yra svarbus jo motoriniams įgūdžiams ir bendrai savijautai. Svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus ir nereikėtų lyginti jo su kitais vaikais. Svarbiausia, kad kūdikis palaipsniui pereitų visus reikalingus raidos etapus.
Iki 3 mėnesių: prisitaikymas prie naujos aplinkos
Iki 3 mėnesių vaikelis vis dar jaučiasi tarsi būtų gimdoje. Šiuo laikotarpiu jam labai svarbu jausti motinos artumą. Buvimas atskirai nuo mamos, nepažįstamoje aplinkoje, gali kelti didelį stresą. Pirmaisiais mėnesiais svarbu, kad guldant, nešiojant ar mankštinant vaikelį, jis būtų vienodai aktyvinamas iš visų pusių, kad vienodai vystytųsi raumenynas ir nesiformuotų kreivakaklystė.
Kad padėtume vaikučiui taisyklingai vystytis, labai svarbu skirti dėmesį nuo pat pirmųjų dienų, atliekant kasdieninius veiksmus, kai kūdikį rengiame, keičiame sauskelnes, nešiojame ir t.t. Vaikučio mankštinimas neturi būti specifinis, elementarūs judesiai, trunkantys 10-15 min. kūdikiui jau yra tikras išbandymas. Labai svarbu nuo pirmųjų mėnesių vaiką guldyti ant pilvuko, kad formuotųsi pirmasis kaklo linkis, kuris svarbus tolimesniam stuburo vystymuisi.
Guldyti vaiką ant pilvuko galima ne tik lovoje, tam puikiai tinka ir pasiguldymas sau ant krūtinės, kelių, ant rankų, svarbu surasti vaikui tinkamą ir patinkančią padėtį. Guldyti ant pilvuko nereikėtų bijoti nuo pat gimimo, kadangi kūdikis jau gimsta turėdamas refleksus, kurie saugo, kad neuždustų. Reikėtų neužmiršti profilaktiškai atlikti varlytės judesius, kad tinkamai formuotųsi vaiko klubai, kad išvengtume klubų displazijos. Pirmaisiais mėnesiais nereikėtų bandyti vaiko per prievartą ištiesinti. Ką tik gimęs vaikas būna „boksininko“ padėtyje, kuri išlieka iki keturių mėnesių.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima duoti košytes?
4-6 mėnesiai: pasiruošimas sėdėjimui ir vertikalizacijai
Iki keturių mėnesių amžiaus nereikėtų vaiko laikyti vertikalioje padėtyje, kai pvz. paimam vaiką ant rankų nusiraminti ir pastatom jį į vertikalią padėtį. Vaiko vertikalizavimas turi būti laipsniškas, nes ankstyva vertikalizacija vaikutį tiesiog apsvaigina, kadangi ši padėtis nėra tinkama pirmaisiais mėnesiais. Dar svarbu žinoti, kad kai vaiką norime nuraminti, sūpuoti reikėtų švelniai, visu savo kūnu, o ne kratymo judesiu, kuris skatina sukrėsto kūdikio sindromą.
Gimus vaikeliui, kuriant jam kambarį, ruošiant vietą miegui, labai svarbu neperkrauti vaiko kambario margumynais, bereikalingais žaislais, su kuriais vaikas pirmaisiais mėnesiais tikrai nežaidžia. Pirmaisiais mėnesiais turėtų dominuoti juoda ir balta spalvos, vėliau galima rinktis ryškesnes spalvas, bet svarbiausia, kad jos būtų ne margos.
Vaiko raumenyną ruošti sėdėjimui galima nuo 3-4 mėnesių, bet jokiu būdu nesodinti. Per ankstyvas sodinimas „užpumpuoja“ tiesųjį pilvo raumenį ir vaikutis paskui nemoka atlikti šoninių judesių, kurie vėliau svarbūs taisyklingam sėdėjimui ir kitiems kasdieniniams judesiams, kuriuose reikia liemens pasisukimo. Mokyti vaikutį reikėtų per šoninius judesius, o ne skatinti sėstis tiesiai, kaip mes dažnai matome ir esame įpratę daryti. Kad vaikas jau pasiruošęs sėdėti, rodo tada, kai vaikas pasigauna kojos nykštį ir kiša į burną - vadinasi nugaros raumenys jau pasiruošę sėdėjimui. Tai atsitinka maždaug apie 5-6 kūdikio gyvenimo mėnesį. Dar svarbu žinoti, kad sodinant vaiką, galvytė neturi atsilikti nuo kūno, tai yra loštis atgal.
7-9 mėnesiai: šliaužimas ir pasiruošimas ropojimui
Šliaužti vaikas pradeda maždaug apie 8-9 gyvenimo mėnesį. Šliaužti vaikas turi ta pačia ranka, ta pačia koja.
10-12 mėnesių: ropojimas ir pirmieji žingsniai
Ropoti vaikai pradeda 10 mėn. pabaigoje - 11 mėn. Ropoja vaikai, priešingai negu šliaužia, priešinga ranka, priešinga koja. Kad vaikas stovėtų, jis turi gebėti gerai sėdėti, išlaikyti vertikalią padėtį, kitu atveju vaiko per prievartą vertikalizuoti negalima.
Taip pat skaitykite: Pirmasis vaikas: kada geriausia?
Kai vaikutis pradeda žengti pirmuosius žingsnelius, labai dažnai tėveliai daro klaidą vaiką paimdami už rankyčių ir vesdami į priekį. Natūraliai, kai vaikutis pradeda vaikščioti, jis eina pasilaikydamas šonu, pristatomu žingsneliu.
Kada galima statyti kūdikį?
Specialistai rekomenduoja nestatyti kūdikių kol jiems nesukanka septyni mėnesiai. Iki septynių mėnesių statant kūdikį yra rizika, kad įsitemps klubo sąnario kapsulė ir raumenys supantys klubą (ir tikimybė, kad padidės raumenų tonusas). Visų pirma, kūdikis turi sustiprinti liemens kontrolę sėdėdamas ir tik vėliau, išlavinus liemens raumenis, jis pradės stotis. Pirmieji bandymai atsistoti vyksta rankutėmis įsikibus į aukščiau esančius paviršius - lovytės virbus, sofą, kavos staliuką, laiptų pakopą, mamos kelį ar ranką - ir traukiantis rankutėmis visu kūnu į viršų.
Tėveliai dažnai teiraujasi dėl pirmųjų atsistojimų, nes jų metu kūdikis dar nemoka pernešti kūno svorio ant pilnos pėdos ir dažnai stojasi ant pirštų. Taip yra dėl to, kad visas kūnas yra pasviręs į priekį, link atramos objekto. Čia tėveliai gali apglėbti kūdikio liemenį ir švelniai patraukti atgal, kad kūdikio kūno svoris pereitų ant pilnos pėdų atramos. Atsistojęs kūdikis turėtų laikyti kūno svorį ant pilnos pėdos ir, jeigu tai neįvyksta per pirmąjį stojimosi mėnesį, būtų gerai kreiptis į kineziterapeutą. Jis įvertintų situaciją ir apmokytų, kokius pratimus taikyti kūdikiui.
Kaip padėti kūdikiui pasiruošti stovėjimui?
Yra keletas būdų, kaip galite padėti savo kūdikiui pasiruošti stovėjimui:
- Buvimas ant pilvuko: Guldyti kūdikį ant pilvo nuo pat gimimo yra labai svarbu. Tai stiprina kaklo ir nugaros raumenis, kurie būtini stovėjimui.
- Mokykite sėdėti ir ropoti: Sėdėjimas ir ropojimas taip pat stiprina raumenis, reikalingus stovėjimui.
- Lavinkite vaiko koordinaciją: Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus. Sodinkite kūdikį ant savo kojos. Atsisėskite ant žemės ištiesę ar po savimi parietę kojas.
- Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint: Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos.
- Prilaikykite kūdikį: Prilaikykite kūdikį už pažastų, liemens, klubų ar sulenktų rankų, tačiau netempkite kūdikio už visiškai ištiestų rankų. Į viršų iškėlusiam rankas kūdikiui sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ir pajusti savo tikrąjį kūno svorio centrą.
- Pamokykite kūdikį taisyklingai kristi: Stovėti pasirengę kūdikiai įprastai moka saugiai kristi, t.y. praradę pusiausvyrą jie kresteli ant užpakaliuko, o blogiausiu atveju, krisdami visu kūnu ištiesia rankutes, riečia kaklą ir tokiu būdu apsaugo galvą.
Ko vengti?
- Vaikštynės: Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
- Per ankstyvas statymas: Neretai tėveliai anksčiau laiko nori statyti savo kūdikius, tačiau svarbu žinoti, kad geriausia būtų išlaukti kol kūdikis pats pradės stotis.
Pirmieji batukai
Perkant vaikui pirmuosius batukus labai svarbu žinoti, kad jie tikrai neturi būti ortopediniai, ir labai svarbu, kad būtų be vadinamųjų „supinatorių“, kurie vėliau iškreipia vaiko vystymąsi. Renkantis batukus, svarbu atkreipti dėmesį į pirmąją bato dalį (priekį) - ji turi būti lanksti, kad vaikutis galėtų pasistiebti. Kulnas turi būti fiksuotas, o ne laisvas, nes vaikučio raumenys ir raiščiai dar nėra pakankamai stiprūs. Vaikiški batai turėtų būti kuo lengvesni, minkšti, minkštu vidpadžiu, tačiau tinkamai prilaikantys kulną. Visi dažnai dėvimi ikimokyklinio amžiaus vaikų batai turėtų turėti tvirtą užkulnį.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos sergančio vaiko priežiūrai
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pastebėjote, kad kūdikis:
- Sulaukę 12 mėn. kūdikėlius turi konsultuoti vaikų neurologas, ortopedas, kad įvertintų kokybinį ir kiekybinį mažylio vaikščiojimą.
- Vyresnis nei 6 mėn. kūdikis statomas visiškai nesiremia pilna pėda.
- 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju.
Aplinkos paruošimas
Kiekvieną kartą kūdikiui pasiekus naują raidos etapą reikėtų pakartotinai įvertinti jo aplinką. Prie sienų pritvirtinkite baldus, pavyzdžiui, spintas, komodas ir pan. Ant baldų kampų uždėkite minkštas apsaugas. Nuo grindų nurinkite smulkius, kietus, aštrius daiktus. Nuimkite nuo stalo nusvyrančias staltieses. Pakelkite užuolaidas. Būtinai perdėkite visas buitinės chemijos priemones, vaistus ir pan.