Kūdikio kalbos raida yra sudėtingas ir individualus procesas. Nors konkretus laikas, kada kūdikis ištars pirmuosius žodžius, gali skirtis, yra tam tikri etapai ir gairės, kurios padeda suprasti, kaip vystosi mažylio kalbos įgūdžiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kada kūdikiai pradeda veblenti, kokie yra pagrindiniai kalbos raidos etapai ir kaip galime padėti savo vaikams atsiskleisti.
Pirmieji Garsai ir Gugavimas
Kūdikio kalbos raida prasideda nuo pat gimimo, kai jis skleidžia įvairius biologinius garsus. Pirmiausia, artėjant prie antro-trečio gyvenimo mėnesio, balsiai, kuriuos kūdikiui pavykdavo išgauti vos gimus, pamažu virsta „gugavimu“. Šio amžiaus kūdikio skleidžiami garsai gali būti gomuriniai: „eche“, „ek-che“, „aga“, „age“. Kūdikis guguoja tardamas skiemenis: „ei-ei“, „ai“, „ge“, gy“, gie“, „bu“.
Veblenimas ir Skiemenų Kartojimas
Maždaug 4 mėnesių mažyliai ima veblenti. Kūdikiui veblenant, čiauškant, dažniausiai girdisi priebalsiai p, b ir m, išgaunami tiesiog suspaudžiant lūpas. Taigi, keturių mėnesių kūdikiai gali dažnai kartoti „pu pu pu“, „bu bu bu“ ir „mu mu mu“. Keturių mėnesių kūdikis jau „kalba“: dažnai lūpomis taria sprogstamuosius garsus „m“, „v“; „ke“, „ge“, „agu“, „oi“, „kie“, „gie“ ar „gi“ variacijas. Rečiau „gagu“, „alia“, „aba“.
Tokio amžiaus kūdikis jau taria skiemenis su raidėmis „p“, „b“, „g“, taip pat „bu“, „gam“, „be-be“, „gie“. Būdinga skiemenų virtinė „gie-gie“, „da-da“, „mem-mem“, kartoja „apa-apa“, „ba-ba“, „lia-lia“, gali būti girdimi neaiškūs „ne“, „ai“, „oi“, „ei“. Kartais tėveliai išgirsta „ve-ve“, „te-te“.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Pirmųjų Žodžių Link
Užtektinai pasipraktikavusio, kaip naudotis lūpomis ir liežuviu, kad išgautų garsus, kūdikio veblenimas pamažu ima panėšėti į kalbą. Tai įvyksta, kai mažylis sulaukia maždaug 6-7 mėnesių. Tuo laikotarpiu pavyksta prisiklausyti įvairių skiemenų virtinių, pavyzdžiui, „ba-ba-pa-ta-bi-bi-bi“.
Nors gali atrodyti, kad kūdikis vien padrikai veblena, įdėmiau įsiklausius į jo tariamus garsus pavyksta pastebėti balso tono permainų, išskirti tam tikras intonacijas. Dar galima pastebėti, kaip vaikas stabteli, pasakęs tai, ką sugalvojo, ir tarsi laukia atsakymo. Tai reiškia, kad jis pradeda suvokti, jog pokalbis - dvikryptis procesas, o ne savarankiškas užsiėmimas.
Labiausiai koncentruotis derėtų į tai, ką vaikas pasako, o ne į tai, kaip bando išsireikšti. Jeigu iš kūdikio tono jo „žodžių“ reikšmė nepaaiškėja, atkreipkite dėmesį į jo vaido išraišką ir kūno kalbą.
9-12 mėnesių kūdikiai pradeda dvigubinti skiemenis: ma-ma, gu-gu. Dabar labai svarbu yra tai, ką logopedai vadina trikampiu (trianguliariniu) akių kontaktu. Kūdikis žaidžia su kamuoliuku, žiūri į kamuoliuką, žiūri į mamą.
Maždaug per pirmąjį gimtadienį kūdikis padovanoja savo tėveliams pirmąjį žodį. Metinukas turėtų pasakyti bent vieną prasmingą žodį, o 2 m. vaikas - dviejų žodžių sakinį. Vienerių metų amžiaus vaiko kalba pradeda labai sparčiai vystytis.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Ką Reiškia Pirmasis Žodis?
„Mama“ ir „tėtė“, žinoma, yra tarp dažniausiai pasitaikančių. Statistiškai, mergaitės vidutiniškai pradeda kalbėti anksčiau, o berniukams prireikia šiek tiek daugiau laiko.
Svarbu atsiminti, kad kiekvieno vaiko vystymasis ir jo kalbos raida yra kitokia, todėl visos pateikiamos gairės yra tik orientacinės. Kai kurie vaikai kas keletą dienų ištaria po naują žodį, kiti - žodžius “taupo”. Taigi skirtumai kalbos raidoje yra normalus dalykas.
Mokėti teisingai kalbėti vaikui yra labai svarbu. Pasaulis atsiveria per kalbą. Kai tik vaikai išmoksta apie 50 žodžių, jie pradeda sudaryti dviejų žodžių sakinius, kad sąmoningai galėtų bendrauti su kitais.
Kaip Padėti Kūdikiui Atsiskleisti?
Įsitraukite su kūdikiu į „pokalbį“ - kalbėkitės su juo. Ką nors pasakiusios padarykite pauzę, kad kūdikis turėtų laiko apdoroti išgirstus žodžiu ir „atsakyti“. Kaitaliokite balso toną, akcentuokite skiemenis, kad kūdikis galėtų pamėginti juos pakartoti ir taip išmoktų naujų garsų. Pamėginkite iššifruoti kūdikio veblenimą. Tarkim, jei jis ištaria „ma ma ba ba“ ir žvalgosi aplinkui, galite paklausti: „Ieškai buteliuko? Kurgi dingo buteliukas?“
Kalbos Vystymosi Etapai
Mokymasis kalbėti yra ypatingas procesas, nes vaikai per gana trumpą laiką (maždaug trejus metus) įgyja pagrindines sakytinės kalbos žinias, kurios vėlesniais gyvenimo metais vis tobulėja. Tik gimęs kūdikis pradeda skleisti biologinius garsus, o po jų seka dažniausiai literatūroje išskiriami šie mokymosi kalbėti etapai: vogravimas, čiauškėjimas, holofrazės, dviejų žodžių stadija, telegrafinė kalba ir daugiažodinė stadija.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Kiekvieno vaiko kalbėjimo raida yra savita, todėl galima tik apytiksliai, preliminariai nurodyti kiekvienos stadijos pradžią ir pabaigą. Nebūtinai visi etapai to paties amžiaus vaikams prasidės vienu metu, tačiau kai kuriose stadijose į amžių reikėtų atkreipti dėmesį ir, jei kyla nerimas, visada galima kreiptis į specialistus konsultacijai.
Ikimokyklinis amžius (3-5 metai) yra laikomas tarpsniu, kai sakytinės kalbos mokymasis vyksta intensyviausiai. Ši raida vyksta, kai vaikas yra 3-5 metų amžiaus. Telegrafinės kalbos stadija prasideda vaikui sulaukus maždaug 2,5-3 metų. Pagrindinis požymis, parodantis šio etapo pradžią - mažylis pradeda kalbėti ilgesniais nei dviejų žodžių sakiniais. Ši stadija yra laikoma svarbiausia vaiko kalbos vystymosi procese, nes, jai pasibaigus, jis jau pradeda kalbėti laisvai. Aplinkiniams tampa daug paprasčiau bendrauti su vaiku, nes jis jau turi gana platų žodyną: tiek aktyvų (kiek žodžių jis supranta ir pasako pats), tiek pasyvų (kiek žodžių supranta, bet dar negeba jų pasakyti pats).
Mokslininkai teigia, kad šiame amžiuje jau galima suprasti apie 75 proc. vaiko kalbos, nes telegrafinės kalbos laikotarpiu trejų metų ikimokyklinuko žodynas išauga iki maždaug 900 žodžių. Telegrafinės kalbos etapas palaipsniui pereina į daugiažodinę stadiją, kurioje vaikai išmoksta kalbėti sakiniais, sudarytais iš trijų, keturių ar net penkių žodžių. Šis etapas tęsiasi maždaug nuo 2,5 iki 6 metų amžiaus.
Daugiažodinė stadija laikoma paskutiniu sakytinės kalbos raidos etapu, kurio metu mažylio kalba tampa panašiausia į suaugusiųjų. Visiškai nebelieka čiauškėjimo - tai reiškia, kad po visais vaiko pasakytais sakiniais slypi ketinimas bendrauti: jis gali pasakyti, ką galvoja, apibūdinti, kaip jaučiasi ar papasakoti kokią nors istoriją. Jei mokymasis kalbėti vyksta įprastai, be sutrikimų, galima tikėtis, kad, pasibaigus ikimokyklinio amžiaus tarpsniui, vaiko žodynas jau sieks apie 13 tūkstančių žodžių.
Ką Daryti, Jei Viskas Vyksta Ne Pagal Planą?
Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie, sulaukę 3 metų ir vyresnio amžiaus, dar negeba laisvai kalbėti. Manoma, kad taip nutinka dėl galimai lėtesnio sakytinės kalbos mokymosi proceso. Kai atpažįstamas dabartinis vaiko sakytinės kalbos vystymosi etapas ir įvertinamos jo galios ir sunkumai šioje srityje (pavyzdžiui, galbūt jis puikiai suvokia prašymus, bet dar negeba tinkamai derinti žodžių), tuomet galima tikslingai skirti laiko bei pastangų jo sakytinės kalbos lavinimui.
Nors įgūdžių sklandžiai kalbėti trūkumas čia ir dabar gali atrodyti natūralus ir sunkumų nekeliantis dalykas, ateityje jis gali paveikti psichologinę bei socialinę vaiko gerovę, nes kalba glaudžiai siejasi su kitomis gyvenimo sritimis. Kadangi sakytinė kalba - bendravimo pagrindas, natūralu, kad, įgūdžių stoka šioje srityje sukelia bendravimo sunkumų. Negebėjimas tinkamai išsakyti savo minčių kelia nesusipratimus su šeimos nariais, bendraamžiais, tad tikėtina, kad mažasis gali apskritai nebenorėti bendrauti, tapti uždaresnis, vienišesnis. Atvirkščiai - jį reiktų kuo daugiau įtraukti į pokalbius, suteikiant saugią aplinką kalbėjimo įgūdžiams ugdyti. Tai reiškia, kad jei vaikas bando ką nors pasakyti, nors ir netaisyklingai - svarbu nesijuokti, netaisyti jo, bet pagirti už pastangas ir paskatinti kalbėti daugiau.
Gebėti sklandžiai kalbėti tampa ypač svarbu pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, nes kyla noras ne tik išreikšti savo jausmus bei poreikius, bet ir suprasti kitą asmenį, užmegzti socialinius santykius. Jei vaiko sakytinė kalba nėra aiški, tėvai dažniausiai geba suprasti jo kūno kalbą, tačiau tai gali būti sudėtinga pedagogams ar kitiems vaikams, kuriems gali prireikti daugiau laiko perprasti vaiko nežodinius signalus. Jei ikimokyklinėje įstaigoje vaikas lieka nesuprastas dėl neaiškaus kalbėjimo, lieka nepatenkinti jo poreikiai, tikėtina, kad jis pradės nenorėti jos lankyti. Tuomet galima būtų jam pademonstruoti, kad suprantame, jog jam sunku, bet motyvuoti, kad lankyti šią įstaigą svarbu ir toliau.
Kaip Padėti Vaikui Lavinti Kalbėjimo Įgūdžius?
Sėkmingas mokymosi kalbėti procesas, vedantis link taisyklingos sakytinės kalbos, panašios į suaugusiųjų, priklauso ne tik nuo biologinių faktorių (pavyzdžiui, paveldimumo, ligų), bet ir nuo socialinės aplinkos veiksnių. Visų pirma, kaip ir minėta, vaiko gebėjimas kalbėti pastebimai patobulėtų, jei jis reguliariai lankytų ikimokyklinę įstaigą. Tai - vieta, kur patogu mokytis kalbėti per socialinį bendravimą su kitais vaikais.
Jei vaikas kalba, tačiau netaisyklingai (nederina galūnių, giminių, skaičiaus, žodžių pagal prasmę), jam tikslinga kuo daugiau bendrauti su suaugusiaisiais. Juk taisyklingos sakytinės kalbos geriausiai galima išmokti iš įgudusių jos vartotojų. Mokslininkai teigia, kad pedagogai gali įtraukti vaikus į tikslingus pokalbius, kurie reikalauja sudėtingo žodyno vartojimo, jų metu naudojami atviri klausimai ir pasirenkamos mąstymą lavinančios temos. Svarbiausia, kad tie pokalbiai atlieptų vaikų interesus. Tokiu atveju jis bus labiau įsitraukęs ir susidomėjęs dalyvavimu pokalbyje.
Tėvų Vaidmuo
Vaiko sakytinės kalbos ugdyme tėvai yra patys svarbiausi asmenys. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai nustatė, kad vaikų, kurių sakytinės kalbos raida yra įprasta, tėvai skiria daugiau laiko pokalbiams su jais, negu vaikų, kurių sakytinės kalbos raida galimai sulėtėjusi. Natūralu, kad kuo daugiau žodžių atžala girdi nuo ankstyvojo amžiaus, tuo platesnis jos žodynas.
Siekiant lavinti savo atžalų sakytinės kalbos įgūdžius, tėvai turėtų su vaiku ne tik daug, taisyklingai ir įvairiai kalbėti (parinkdami skirtingą intonaciją, balso garsumą, skirtingas pokalbių temas), bet ir pateikti jam grįžtamosios informacijos, pavyzdžiui, linksėti galva, atsakant į jo pasisakymus. Pastebėjus, kad atžala ėmė varijuoti naujai išmoktais žodžiais ir juos visaip derinti, reikia skirti daugiau dėmesio skirtingų žodžių formų mokymui. Pavyzdžiui - savo kalboje vartoti sinonimus: įprastą žodį „bėgti“ keisti žodžiais „lėkti“, „skuosti“, „rūkti“ ir t.t.
Šių dienų visuomenėje itin paplitę išmanieji prietaisai, kuriais labai sėkmingai naudojasi ir suaugę, ir vaikai, todėl gyvo bendravimo vis mažėja, tačiau jis turėtų būti pirmoje vietoje: prasminga kartu su vaiku aptarti daiktus ir veiksmus, kai, pavyzdžiui, rengiamasi, vaikštoma lauke, prausiamasi, važiuojama į svečius.
Trūksta Kokybiško Bendravimo
Vaiko raida priklauso nuo daugybės - genetinių, fiziologinių, aplinkos - veiksnių. Vaiko raidos specialistai taip pat sutinka, kad didelę įtaką vaiko raidai turi bendravimas su tėvais. „Kai pas mane atveda 2,5-3 metų amžiaus nekalbantį vaiką, dažniausia to priežastis - bendravimo stoka arba neteisingas bendravimas su vaiku iki metų“, - sako logopedė Diana Anušauskė-Švederauskienė.
Pagrindine to priežastimi pašnekovė įvardina jaunų šeimų nepasiruošimą tėvystei ir naujiems iššūkiams: „Bemiegės naktys, nuovargis, pašliję santykiai, pogimdyminė depresija… Naujai „iškepta“ mama neturi nei jėgų, nei noro užsiimti su vaiku. Jai svarbu, kad vaikas būtų švarus, sausas, pavalgęs ir apkrautas žaislais. O vaikui svarbu kontaktas, šypsena, pakutenimai, pakalbinimai ir įvairūs sensoriniai stimulai.“
Jei su vaiku pradedama bendrauti tik nuo metų, vaikas pradeda kalbėti 2,5-3 metų. „Kai kurios smegenų zonos yra plastiškos tik trumpą laiką, vėliau tas langas tarsi užsidaro ir tenka labiau pasistengti, kad vaikas kalbėtų“, - pastebi D.Anušauskė-Švederauskienė.
Anot logopedės, pastaruoju metu daugėja nekalbančių 3-4 metų amžiaus vaikų, nors pagal raidą tokio amžiaus vaikai jau turėtų kalbėti sakiniais. Klinikinė psichologė Rugilė Šatė pastebi, kad ekranai smarkiai sutrikdo ne tik vaikų kalbos, bet ir socialinę, emocinę raidą. „Dažnai po mokomaisiais animaciniais filmukais ar kompiuteriniais žaidimais klijuojama edukacinė etiketė, tačiau nėra jokių svarių duomenų, kad tokie mokymo būdai yra efektyvesni už paprastą kontaktą. Atvirkščiai, skatina vaiką kalbėti minimaliai.“
Dirbdama logopedinį darbą, D. Anušauskė-Švederauskienė sako pastebinti nemažai tėvų daromų auklėjimo ir bendravimo klaidų. Viena jų - tėvai nusileidžia vaikams. Kai kurie vaikai užsiėmimų metu vaikšto po kabinetą, viską krausto, daro, ką nori, o sudrausminti pyksta. Šiems, pašnekovės teigimu, tėvai laiku nenubrėžė ribų. Specialistė taip pat pastebi, kad šiandien vaikai nemokomi baigti pradėtų darbų.
Jei tėvai linkę viską daryti už vaiką, „hipergloboti“, užsiėmimuose jis jaučiasi nesaugus, nenoriai mokosi, nenori atlikti užduočių, laukia, kol jas atliks kas nors kitas. „Tai - emociškai nestabilūs, nesavarankiški vaikai, kurie kalbos ugdymo rezultatų pasiekia daug lėčiau“, - teigia logopedė.
Patarimai Tėvams, Kaip Reikėtų Kalbėti Su Savo Vaikais
Kad vaikas pradėtų kalbėti, pirmaisiais gyvenimo metais reikia tobulinti sensorines, motorines, pažintines funkcijas:
- Pirmiausiai (iki 8 mėn.) vaikas kitų žmonių kalboje pradeda skirti intonaciją, todėl reikia kalbėti išraiškingai, vartoti daug jaustukų, ištiktukų (ai, nu-nu, kū-kū, fui).
- Bendraujant vaikas turi matyti jūsų veidą, kad galėtų kopijuoti artikuliaciją (tarimo judesius).
- Kalbėkite lėtai, dažniau naudodami dviejų žodžių frazes arba tik daiktų ir veiksmų pavadinimus.
- Kalbėkite su vaiku tik apie tai, ką šiuo metu su juo veikiate, arba apie tai, kas jį supa, ką nesunku jam parodyti.
- Vienerių metų vaikas turi suprasti aplinkinių kalbą, t.y. turi būti sukaupęs pakankamą vidinį žodyną ir žinoti, kaip pavadinti daiktą / dalyką primityviai, pavyzdžiui, garsažodžiu: ate, bum, ojoj, au, kaka ir pan.
- Kai vaikas taria 6-8 garsažodžius, po truputį pereikite prie lengvos skiemeninės struktūros žodžių, susidedančių iš dviejų atvirų skiemenų: lova, koja, bėga, sėdi, imu.
Pastaba: vaiką mokyti kalbėti reikia emocingai žaidžiant, negalima vaiko prašyti pakartoti. Kai vaikas bus pasiruošęs, jis tai pasakys spontaniškai.
Kalbos Sutrikimų Priežastys ir Kada Kreiptis į Specialistą
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas.
Jei kūdikis pirmą pusmetį nereaguoja į triukšmą, nesuka galvytės garso link, neatsako šypsena kalbinamas, neadekvačiai reaguoja į balso intonacijas, neskleidžia jokių garsų, nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, nebando kalbėti „savo kalba“, nesupranta paprastų nurodymų (pvz., ne, negalima) svarbu pasitarti su pediatru ar šeimos gydytoju.
Sulaukęs metukų vaikas savo žodyne turėtų turėti 5-10 žodžių. Vertėtų susirūpinti, jeigu tokio amžiaus vaikutis nesupranta aplinkos daiktų pavadinimų (pvz., batas, lempa) ir prašomas jų neparodo, netaria keletos trumpų žodelių (pvz., ate, au, mama, tete). Paprastai be specialisto ir tėvų pagalbos, kai tęsiamas kalbos ugdymas namuose, kalbos sutrikimai praeiti savaime negali.
Patarimai Tėvams, Kaip Lavinti Vaiko Kalbą Namuose
Tėveliai gali skaityti knygas, dainuoti, deklamuoti. Vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Dėl to vertėtų aptarti daiktus, veiksmus, kai su vaiku tėveliai vaikšto lauke, rengiasi maudytis, važiuoja į svečius, ruošiasi miegoti. Ugdant kalbos gramatinę sandarą galima žaisti „slėpynes“, padedant žaislą įvairiose vietose ir klausiant „kur pasislėpė?“ (pvz., po stalu, ant kėdės, prie kilimo). Pamėginti ža… Beje, kol vaikas išmoks gerai kalbėti, gestai jam bus svarbi bendravimo dalis. Bendraudamas, jis ims naudoti nusižiūrėtus nuo jūsų gestus („atia“, „bučkis“, „taip“). Tiesa, žodžiai gali būti tariami savitai, nukandant žodžio pradžią (ar pabaigą) arba vienus garsus pakeičiant kitais. Pasakokite vaikui, ką veikiate: kai valgote, ruošiatės miegoti, einate maudytis. Tačiau nepersistenkite. Pavyzdžiui, nevadinkite katės „miau-miau“, nes dauguma vaikų „katė“, „katytė“ yra gana lengvai „įkandami“ žodžiai. Stebėkite vaiką ir bandykite suprasti jo pirmuosius bandymus tarti žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, parodykite, kad jį suprantate: „Taip, čia puodelis“.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Atminkite, kad vaikų įgūdžiai susiformuoja skirtingu laiku. Jei vaiko čiauškėjimas progresuoja ir jis stengiasi dalyvauti pašnekesyje su jumis ir kitais žmonėmis, nėra jokio pagrindo nerimauti. Tačiau jei kuriuo nors momentu kalbinių įgūdžių formavimasis sustoja arba net pastebite regresą, jei kūdikis nepradeda „guguoti“ arba nesistengia užmegzti akių kontakto ir negestikuliuoja, taip pat jeigu sulaukęs 15 mėnesių dar netaria žodžių, derėtų pasikonsultuoti su pediatru ir kreiptis į logopedą. Atminkite: kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba mokantis kalbėti, tuo lengviau pavyks išspręsti galimas problemas.