Visi sutinka, kad skaitymas vaikams ir su vaikais yra labai naudingas. Tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats dar nemoka skaityti. Tačiau tėvai dažnai klausia, nuo kokio amžiaus vaikas pradeda gauti naudos iš skaitymo. Ar užtenka pradėti skaityti, kai vaikas nebeplėšia knygos iš rankų, kad galėtų „paragauti“ jos kampo? Šiame straipsnyje aptarsime, kada geriausia pradėti skaityti knygas kūdikiams, kokią naudą tai teikia ir kaip sudominti mažylį knygomis.
Moksliniai Įrodymai: Skaitymas Dar Negimus
Yra patikimų mokslinių įrodymų, kad verta pradėti skaityti savo mažyliui jau septintą nėštumo mėnesį. 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė nėščių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiam kūdikiui tą pačią knygą. Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, kuri fiksavo kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Už neįprastus žindimo judesius kūdikiai buvo apdovanojami per ausines leidžiamu istorijos įrašu.
Naujagimiai greitai suprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengėsi žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, skaitoma mamos. Kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų. Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją ir aiškiai parodė, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Nors mažyliai nesuprato istorijos prasmės, akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patirtis paliko ženklą jų sparčiai besivystančiose smegenyse.
Ankstyvojo Skaitymo Nauda Kalbos Raidai
Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas.
Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais. Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Knygos Kaip Priemonė Pažinti Pasaulį
Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų. Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas.
Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni. Knygose vaikams dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas.
Ryšio Stiprinimas Per Skaitymą
Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis.
Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai, pavyzdžiui, Caitlina F. Besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs.
Kaip Sudominti Kūdikį Knygomis?
Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).
Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą). Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką.
Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis.
Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos.
Skaitymas Su Vyresniais Vaikais
Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Pasiūlykite klausantis užsimerkti, tokiam skaitymui labai tinka metas prieš miegą. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais - Dangus griūva, Senelio pirštinė, Vištytė ir gaidelis ir kitos. Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią - jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Knygų Pasirinkimas Pagal Amžių
Svarbu ne tik pradėti skaityti anksti, bet ir parinkti tinkamas knygas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir raidą. Štai keletas rekomendacijų:
- Knygos kūdikiams ir mažiems vaikams (0-3 metų):
- Iliustracijų ir nuotraukų gausa: Vaikai iki 3 metų geriausiai suvokia pasaulį per vaizdus, todėl rinkitės gausiai iliustruotą literatūrą su mažai teksto.
- Lengvas siužetas: 1-3 metų mažyliams dar sudėtinga susikaupti ir nuosekliai klausytis ilgų istorijų, todėl rinkitės paprasto siužeto, paprasta kalba parašytas istorijas.
- Knygos su papildomais elementais: Mažus vaikus ypač domina veiklą skatinančios interaktyvios knygelės: pavyzdžiui, knygą apie gyvūnus praturtina įrašyti tų gyvūnų skleidžiami garsai. Tai gali būti knygos su lipdukais, garsais, lytėjimo pojūčius lavinančiais paveikslėliais, mygtukais, kortelėmis, specialiais rašikliais ir pan.
- Knygos, kurias vaikai galėtų vartyti savarankiškai.
- Knygos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams (4-7 metų):
- Ilgesnės, sudėtingesnės istorijos: Šio amžiaus vaikams skirtoje literatūroje apylygėmis dalimis turėtų dominuoti ir iliustracijos, ir tekstas.
- Pasakos.
- Eilėraščiai, eiliuotos istorijos: Ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams patinka eilėraščiai, eiliuotos pasakos.
- Ugdomoji literatūra, padedanti pasiruošti mokyklai. Taip pat vaikus nuo 4 m. lavinamoji ir informacinė literatūra.
- Knygos pradinių klasių mokiniams (7-10 metų):
- Literatūra, atitinkanti vaiko pomėgius ir interesus: Jau pirmaisiais mokykloje praleistais metais po truputį atsiskleidžia vaiko interesai: vieni aktyviai domisi gyvąja gamta, kitiems labiau prie širdies naujosios technologijos, mokslas, jo įdomybės, tretieji pamilsta meną, ketvirtieji - sportą, ir t. t.
- Pasaulio klasikų literatūra: Pradinių klasių mokinius pats metas supažindinti ir su visame pasaulyje pripažinta vaikiška klasikine literatūra ir garsiausiais autoriais, tarp kurių - A. Lindgren, H. K. Andersenas, J. Verne’as, A. Saint-Exupery, M. Twain’as, L. Carroll’is, P. L. Travers, T.
- Knygos paaugliams (11 metų ir vyresni):
- Atsižvelkite į žanrą.
- Ieškokite literatūros, kurioje nagrinėjama paaugliams artima problematika: Verta rinktis tas knygas, kuriose nagrinėjamos paauglystės problemos (pirmoji meilė, nesutarimai su tėvais, pirmųjų atradimų džiaugsmas, brendimo kančios ir t.
- Pasidairykite po šiuolaikinių autorių kūrinių lentynas: Jei paaugliui pasiūlysite skaityti XIX amžiuje parašytą knygą, jis nedelsdamas gali atšauti: „Nesąmonė!“ Todėl pasidairykite po šiuolaikinių autorių kūrinių lentynas arba bent jau siūlykite literatūrą, kurią skaitėte ir kuria paauglystėje mėgavotės ir patys. Tarp tokių kūrinių jau yra patekę M. Burgesso „Heroinas“, W. Goldingo „Musių valdovas“, J. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir kt.
Skaitymo Svarba Vaiko Raidai
Knygos ir jų skaitymas duoda daug naudos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Patiems mažiausiesiems knygos suteikia galimybę tyrinėti ir pažinti pasaulį, skatina kalbos raidą, stiprina vaiko ir tėvų tarpusavio santykius. Vaikui augant, knygų nauda taip pat kinta: skaitymas vaikui padeda gerinti dėmesio koncentraciją, plečia pasyvųjį (kalbos supratimo) ir aktyvųjį (kalbėjimo) žodyną, gerina atmintį, padeda lavinti emocijų pažinimo ir išraiškos įgūdžius, stiprina vaizduotės, kūrybiškumo ir net savarankiškumo įgūdžius. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, jog dažniau skaitantys vaikai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais.
Pusantro milijono - tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui. Kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Tai visų pirma paaiškinama emocine savijauta: mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus balsas, buvimas šalia, kūno šiluma, kokybiškas laikas kartu vaiko sąmonėje knygų skaitymą susieja su malonumu, jaukumu.
Kaip Sudominti Vaiką Skaitymu?
Svarbu ne tik parinkti amžių atitinkančias knygas, bet ir sudominti vaiką skaitymu. Štai keletas patarimų:
- Skaitykite vaikui nuo mažens.
- Rodykite pavyzdį patys skaitydami.
- Apsilankykite bibliotekoje kartu su vaiku.
- Aptarkite perskaitytas knygas su vaiku. Tai nuostabi proga ne tik diskutuoti, bet ir nuoširdžiai stiprinti šeimos ryšį.
- Leiskite vaikui pasirinkti knygas pačiam.
- Sukurkite jaukią skaitymo aplinką.