Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra neurologinis raidos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis ankstyvoje vaikystėje - iki 3 metų amžiaus. Svarbu žinoti, kad autizmas nėra liga. Laiku suteikta pagalba ir specializuotos ugdymo programos leidžia vaikui lavinti įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir sėkmingiau prisitaikyti visuomenėje.
Autizmo Spektro Sutrikimas: Pagrindiniai Požymiai
Pagrindiniai autizmo požymiai - sunkumai socialinėje sąveikoje, bendravime bei ribotas, pasikartojantis elgesys.
Autizmo spektro sutrikimo požymiai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Silpnas akių kontaktas, sunkumai suprasti emocijas.
- Kalbos vėlavimas arba kartojami žodžiai (echolalija).
- Domėjimasis daiktais labiau nei žmonėmis.
- Rutinos laikymasis, stereotipiniai judesiai.
- Padidėjęs jautrumas garsui, šviesai ar prisilietimams.
Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia įvairiai, todėl svarbiausia - supratimas, kantrybė ir individualiai pritaikyta pagalba, padedanti vaikui atsiskleisti ir augti.
Ugdymo Organizavimo Rekomendacijos Mokiniams, Kuriems Diagnozuotas Autizmas
Siekiant, kad tokių vaikų ugdymo procesas vyktų kuo sklandžiau, kad jie galėtų prasmingai dalyvauti bendrose veiklose kartu su bendraamžiais, kad nekiltų konfliktų, buvo parengtos ir šių metų rugsėjį švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos Ugdymo organizavimo rekomendacijos mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas. Tai - pirmasis Lietuvoje dokumentas, kuriame nuosekliai aprašyta, kaip mokykloje turi būti organizuojamas tokių mokinių ugdymas. Šį dokumentą inicijavusios asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkės Dainos Šiekštelytės-Valkerienės teigimu, Rekomendacijose numatyti sprendimai, kuriuos taikant galima išspręsti mokykloje kylančias problemines situacijas arba netgi užbėgti joms už akių. Rekomendacijoms aptarti asociacija surengė nuotolinį seminarą, į kurį sukvietė mokyklų vadovus, mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, specialiųjų poreikių vaikus ginančių asociacijų atstovus, ekspertus, tėvus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: pagalvės kūdikiams
Saugios Aplinkos Kūrimas
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė sako, kad Rekomendacijose pateiktos nuoseklios gairės, kaip mokykloms pasiruošti priimti vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimų. „Smegenys, patiriančios stresą, negali mokytis, - pabrėžia Gintarė. - Kiekvienam vaikui pirmiausia turime sukurti palankią, saugią aplinką, tik tada galim kalbėti apie ugdymą.“ Pasak specialistės, patartina vaiką su mokykla supažindinti dar prieš mokslo metų pradžią, iš anksto apgalvoti, kaip pritaikyti aplinką, kad jis saugiai jaustųsi klasėje. Vaikas klasėje turi turėti nuolatinę mokymosi vietą. Siūloma naudoti sieneles ar širmas, kurios padeda koncentruoti dėmesį, mažinti triukšmą. Klasėje arba už jos ribų reikėtų turėti erdvę, kur vaikas galėtų nusiraminti. Jeigu mokykloje trūksta mokytojų padėjėjų, būtinų priemonių, G. Šatė pataria nebijoti kreiptis į mokyklos steigėją, kuris dažniausiai yra savivaldybė. Pasak jos, tokiomis situacijomis veiksmingai padeda raštiški tėvų kreipimaisi. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dar prieš mokslo metų pradžią su mokinio tėvais derėtų pasitarti, kaip bendruomenė bus informuojama apie vaiko sutrikimą: „Būna įvairių situacijų - vieni tėvai nenori, kad vaiko situacija būtų atskleista, kiti apie tai kalba drąsiai. Manom, kad, ypač jei vaikas turi išskirtinumų, elgesio problemų, reikėtų apie tai atvirai kalbėti, konsultuotis su mokyklos psichologu.
Aptardama autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymo metodikas ir priemones specialistė pabrėžia: „Jeigu jie nesimoko tais būdais, kuriais mes mokome, tada juos turėtume mokyti tais būdais, kuriais jie mokosi. Mes vaikų nepakeisime, vadinasi, patys turime keistis, taikyti naujas strategijas. Jei vienos nebeveikia, turime bandyti kitas. Jei kas nors tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam.“ Pasak specialistės, įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams dažnai neleidžiama kartu su visais vaikais vykti į išvykas, ekskursijas. Jos teigimu, mokyklos administracija turi sudaryti sąlygas mokiniui dalyvauti įvairiose neformaliose veiklose kartu su visais. Į pagalbą specialistė pataria pasitelkti tėvų, pedagogų pagalbą. „Labai svarbu bendradarbiauti ir konsultuotis su tėvais, tėvų asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, viešojo ir privataus sektoriaus įstaigomis, teikiančiomis pagalbą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, - teigia G. Šatė. - Visas institucijas, įstaigas, bendruomenes turime priimti kaip partnerius.“
Pagalba Mokykloms
Pasakodama, kaip mokyklai pavyko įveikti iššūkius, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Ramutė Karpovičienė visiems seminaro dalyviams linkėjo būti drąsiems ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes jos tikrai yra. Susidoroti su sunkumais padeda ir neseniai priimtos Rekomendacijos. Pasak direktorės, šiemet nedidelėje mokykloje mokosi 4 vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, dar 8 turi kitokių poreikių. Prieš trejus metus, kai į mokyklą atėjo pirmasis autistiškas vaikas, mokykla susidūrė su dideliais iššūkiais. „Tikra tiesa, kad mokyklos ir mokytojai bijo tokių vaikų, ir ne todėl, kad nenorėtų dirbti, o dėlto, kad susiduria su problemomis ir nežino, kaip jas spręsti“, - sako R. Karpovičienė, pabrėždama, jog minėtas posakis apie stresą patiriančias smegenis tinka ir mokytojams - kai autistiškas vaikas ateina į klasę, kurioje mokosi daug kitų vaikų, mokytojas nuolat patiria stresą ir nežino, kaip susidoroti su sunkumais. Šiais metais, žinant, kad skirtingose klasėse mokysis 4 autistiški vaikai, mokykloje iš anksto pasirūpinta mokytojų parengimu. „Ne visi mokytojai turėjo nuoseklių žinių apie autizmo spektro sutrikimus, todėl suorganizavom seminarą, kad visi sužinotume, su kuo susidursim. Į seminarą kvietėm ir tėvelius“, - pasakoja direktorė. Kitas svarbus dalykas - vaikų susipažinimas su mokykla: „Prieš mokslo metus, kai mokykla dar tuščia, šie vaikai ateina, pasirenka suolą, ant kurio patys užklijuoja lipduką, kad jie čia sėdės, pasirenka spintelę. Vaikams siūlėm iš anksto susipažinti su būsimais klasės draugais, nes šalia mokyklos yra vaikų darželis, iš kur pas mus ateina pirmokai. Visos šios priemonės mažino baimę ateiti į mokyklą.“ Direktorės teigimu, mokyklai ugdyti autizmo spektro ir kitokių sutrikimų turinčius vaikus labai padeda konsultantai. Už specialistų konsultacijas reikia mokėti, bet už dalį jų sutiko mokėti tėvai. „Tėvams paaiškinome, kad turime žinoti, kur einame, bendrojo ugdymo mokykla neturi pakankamai kompetencijos dirbti su tokiais vaikais“, - sako direktorė. Pasak jos, specialistai į mokyklą atvyksta kas mėnesį, stebi konkretų vaiką, sudaro mėnesio darbo planą, pagal kurį pedagogai koreguoja individualų vaiko planą. Po mėnesio konsultantai vėl atvažiuoja, stebi, kas pakito. Direktorė pataria ir kitoms mokykloms kreiptis pagalbos į specialistus. Pasak jos, konsultacijų rezultatai puikūs - pagerėjo komunikacija su vaikais, nebeliko isterijos, pykčio priepuolių. „Tokios įtemptos situacijos kyla tada, kai vaikas jaučiasi bejėgis, nes negali išreikšti savo poreikių, - įsitikinusi R. Karpovičienė. - Mes tuos dalykus išsprendėme komunikuodami.“ Be to, kiekvienas vaikas turi padėjėją, kuris visose pamokose yra šalia vaiko, kai jam reikia pagalbos. „Negaliu pasakyti, kad viskas gerai, tikrai kasdien turim iššūkių, bet dabar jau žinom, ką daryti, kur kreiptis pagalbos, ir atsiranda saugumo jausmas, - tikina direktorė. - Noriu pasigirti: buvo tam tikrų dalykų, kurie man kėlė didžiausių iššūkių, pavyzdžiui, vaikų pavėžėjimas arba savarankiškumo ugdymas, bet dabar vaikai patys savarankiškai važiuoja mokykliniu autobusu, taigi, mums pavyko.“
Siekis - Savarankiškas Vaikas
Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė įvairiuose seminaruose noriai dalijasi savo ir mokyklos patirtimi ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir visada turi naudingų patarimų. Ji sako, kad jos mokykla - labai įvairiaspalvė: „Pas mus mokosi daug vaikų, yra visokių - 16 turi autizmo spektro sutrikimų, 2 - Dauno sindromą. Visi vaikai mokosi kartu, neturim jokių specialiųjų klasių ir turbūt tokių jau neturėsim.“ Pasak S. Venckienės, mokykla, norėdama įveikti mokinių elgesio problemas, jau prieš dešimt metų pradėjo konsultuotis su asociacijos „Kitoks vaikas“ atvejo vadybininkais. Jie konsultuodavo ne tik specialistus, bet ir visą bendruomenę - mokytojus, tėvus. Pasak specialistės, dabar į pagalbą ateina aptariamos Rekomendacijos. Remiantis jomis mokykloje atliktas funkcinis vaikų elgesio vertinimas. „Vertinimo gairės labai aiškios, viskas išaiškinta, neliko vietos improvizacijoms. Nustatę elgesio funkciją galėjom taikyti strategijas, ką galima daryti toliau“, - sako S. Venckienė. Ji pateikia pavyzdį, kaip pavyko koreguoti agresyvų vieno mokinuko elgesį: „Įvertinę vaiko elgesį pamatėm, kad jo agresija pasireiškia, kai mokytoja jam pateikia reikalavimus. Paprašėm mokytojos pabandyti nieko nereikalauti, užduotis jam padėti ant suolo lyg tarp kitko einant pro šalį. Sukūrėm vaiko pasiekimų vertinimo sistemą, kuri yra susijusi ir su mokykla, ir su namais - apdovanojimus už pasiekimus vaikas gauna ne mokykloje, o namuose. Taip pat jam suplanuota individuali dienotvarkė, pasiūlyta, ką jis gali veikti per pertraukas.“ Specialistės teigimu, vaikų elgesio problemas padeda spręsti bendradarbiavimas su tėvais, vienodų priemonių taikymas mokykloje ir namuose. Mokykla tėvams kartais netgi siūlo sudaryti sutartis su tėvais. „Vaikas pagal sutartį įsipareigoja, kada atliks kokius nors buities darbus, pavyzdžiui, pakurs krosnį. Už tai jis gauna apdovanojimą - tam tikrą laiką gali pasėdėti prie kompiuterio. Vaikai mato, kad sutartis veikia, ir jos laikosi. Viena mama tokių sutarčių su vaiku sudarė keletą įvairioms gyvenimo situacijoms“, - pasakoja S. Venckienė. Specialiosios pedagogės teigimu, mokyklos tikslas - ugdyti savarankiškus vaikus, todėl stengiamasi palaipsniui mažinti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikui. „Iš pradžių pagalbos vaikui reikia nuolat. Vėliau padėjėjams sakom: „Būkit kaip fėja iš filmo „Pelenė“, atsiraskit, kada vaikui labiausiai reikia padėti.“ Taip pagalbos pamažu mažėja, vaikas jos gauna vis mažiau, vėliau pagalbos sulaukia fragmentiškai tik per kai kurias pamokas.“ S. Venckienė pastebi, kad dažnai labai daug tikimasi iš mokytojo padėjėjų, nors šį darbą dažnai dirba moterys, kurios pradeda neturėdamos reikalingų žinių. Todėl padėjėjams būtina nuolat organizuoti mokymus, seminarus. Mokykloje į raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą įtraukiami ir vyresniųjų klasių mokiniai. Už tai jiems užskaitomos socialinio darbo valandos, jie gauna ir kitų išlygų. Specialistė pastebi, kad dažnai ugdymo procesui trukdo skirtingi mokyklos ir tėvų lūkesčiai: „Tėvai nori tik akademinių žinių, piktinasi, kodėl vaikas nerašo diktantų ir kontrolinių, o mes aiškinam, kad jis į tualetą nemoka nueiti, - sako S. Venckienė. - Kita bėda, kai tėvai nepripažįsta vaiko negalios, mano, kad gal kiti jos nepastebės.“ Pasak specialiosios pedagogės, mokykla ir viena gali daug, bet reikalingas visuomenės švietimas. „Visur dar per mažai kalbama apie autizmą, pradedant gydytojais, tėvais, ugdymo įstaigų bendruomene ir baigiant visa visuomene“, - sako S. Venckienė.
"Lietučių Miestelis": Individualizuotas Požiūris į Kiekvieną Vaiką
„Lietučių miestelyje“ veiklos grindžiamos DIR ir TEACCH terapijų metodikomis. Suvokiame, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir ypatingas, todėl užsiėmimai pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į jų poreikius.
Taip pat skaitykite: Autizmas ir fotografija
DIR Floortime
DIR® - tai modelis, kuris yra paremtas visapuse žmogaus raida (Developmental), individualiu asmens profiliu (Individual-differences), ir orientuotas į santykį (Relationship-based). Šie elementai yra pamatiniai ir neatsiejami vienas nuo kito, siekiant suprasti vaiko raidą ir teikiant pagalbą bei formuojant konkrečius terapinius tikslus. Šių trijų elementų visuma padeda atskleisti tikruosius vaiko gebėjimus.
TEACCH (Struktūruoto Mokymo Programa)
TEACCH metodika sukuria struktūruotą ir vizualiai pritaikytą mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali jaustis saugus. Ji leidžia vaikams geriau suprasti ir kontroliuoti savo aplinką, padeda stiprinti jų savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.
Kasdienis Ritmas
Kiekvieną dieną mūsų centras veikia pagal aiškiai struktūruotą, tačiau lanksčią dienotvarkę. Tai padeda vaikams jaustis saugiai, žinoti, kas jų laukia, bet taip pat paliekame laiko žaidimui, kūrybai ir džiaugsmui.
„Lietučių miestelio“ dienos ritmas:
- 7:30 - 8:30 Atvykimas, pasisveikinimas.
- 8:30 - 9:00 Pusryčiai.
- 9:00 - 9:30 Ryto ratas.
- 9:00 - 10:00 Individualios veiklos, užsiėmimai su centro specialistais.
- 10:00 - 11:00 Kūryba, terapija ar veiklos Kauno klinikų lopšelio darželio „Lašeliai“ grupėse su centro specialistais.
- 11:00 - 11:10 Užkandžių metas.
- 11:10 - 12:15 Keliaujame į lauką.
- 12:15 - 12:45 Pietų laikas.
- 13:00 - 15:00 Popietės miego ir poilsio laikas.
- 15:20 - 15:40 Pavakarių metas.
- 15:40 - 16:30 Žaidimai, kūrybinės, terapinės ar veiklos Kauno klinikų lopšelio darželio grupėse "Lašeliai" grupėse su centro specialistais.
- 16:30 - 18:00 Keliaujame į lauką ir laukiame tėvelių.
Mažos Grupės - Individualus Dėmesys Kiekvienam Vaikui
„Lietučių miestelyje“ vaikų grupės yra nedidelės - jose lankosi ne daugiau kaip 7 vaikai. Toks mažas grupės dydis leidžia užtikrinti, kad kiekvienam vaikui būtų skiriamas maksimalus dėmesys ir individuali priežiūra. Kiekvienoje grupėje su vaikais dirba 3 rūpestingi specialistai, kurie ne tik moko, bet ir kuria ryšį su vaiku, glaudžiai bendradarbiauja, kad sukurtų saugią aplinką. Šis santykis užtikrina, kad kiekvieno vaiko poreikiai būtų pastebėti ir patenkinti, tai padeda vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai kiekviename jų žingsnyje.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti autistišką vaiką
Integracija į Kauno Klinikų Lopšelio - Darželio „Lašeliai“ Bendrojo Ugdymo Grupes
Mūsų centro vaikams yra suteikiamos galimybės integruotis į Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ bendrojo ugdymo grupes. Ši integracija padeda vaikams lavinti ir tobulinti socialinius įgūdžius, mokytis bendradarbiavimo ir prisitaikyti prie bendrosios aplinkos, o mūsų specialistai rūpinasi, kad šis procesas vyktų sklandžiai, ramiai ir saugiai.
Profesionali Specialistų Komanda
„Lietučių miestelyje“ dirba patyrę specialistai, kurie rūpinasi vaikų emocine, socialine ir pažintine vaiko raida. Kiekvienas jų - ne tik savo srities profesionalas, bet ir žmogus, kuriantis saugų, pasitikėjimu grįstą ryšį su vaiku.
- Medicinos psichologė teikia konsultacijas, padeda vaikams įveikti emocinius iššūkius, sudaro individualius raidos planus, nuolat stebi vaiko pažangą ir, esant poreikiui, juos koreguoja. Bendradarbiauja su centro specialistais, kurie įgyvendina vaikų individualius raidos planus.
- Specialioji pedagogė - logopedė padeda vaikams, turintiems kalbos, komunikacijos ar mokymosi sunkumų. Ji lavina kalbėjimo ir supratimo gebėjimus, stiprina dėmesio koncentraciją, ugdo socialinius įgūdžius bei pritaiko pagal kiekvieno vaiko individualius poreikius ir galimybes.
- Ergoterapeutas padeda vaikams lavinti kasdienius savarankiškumo įgūdžius. Stiprina smulkiąją motoriką, jutiminius gebėjimus ir padeda vaikui geriau prisitaikyti prie aplinkos, kad jis galėtų saugiai ir sėkmingai dalyvauti kasdienėje veikloje.
- Socialinis darbuotojas planuoja ir vykdo vaikų socialinių įgūdžių lavinimą, padeda užtikrinti jų saugumą, organizuoja veiklas bei bendradarbiauja su tėvais ir specialistų komanda. Rūpinasi vaikų emocine gerove ir integracija į bendruomenę.
- Individualios priežiūros darbuotojas užtikrina vaikų kasdienę priežiūrą: padeda veiklose, asistuoja maitinimo, poilsio ir lauko metu, palaiko švarą bei higieną.
„Lietučių miestelyje“ kiekviena vaiko diena svarbi, nes su specialistų pagalba jis lavina kalbą, emocinį supratimą, mokosi bendrauti ir tyrinėti aplinką.
Kas Gali Lankyti „Lietučių Miestelį“?
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimo (ASS) diagnozę, nuo 2,5 iki 7 metų amžiaus.
- Gydytojo išduota medicininė pažyma, kurioje nurodyta ASS diagnozė.
- Patvirtintas vaiko neįgalumo pažymėjimas.
Finansinė Parama ir Mokesčio Apskaičiavimas
Mūsų centro paslaugos mokestis yra dalinai kompensuojamas savivaldybių pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą.
Mokesčio dydis nustatomas pagal tėvų gaunamas pajamas.
Kur Kreiptis Dėl Kompensacijos?
Į vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją, pateikiant prašymą dėl socialinių paslaugų suteikimo Kauno klinikų Ikimokyklinio ugdymo skyriaus Dienos socialinės globos centre.
Kaip Vyksta Registracija į „Lietučių Miestelį“ Dienos Socialinės Globos Centrą?
- Užpildykite registracijos formą - ją rasite žemiau šiame puslapyje ir greitu laiku susisieksime.
- Susitiksime pokalbiui - kviesime Jus į trumpą, nuoširdų motyvacinį pokalbį, kurio metu geriau susipažinsime su Jumis ir Jūsų vaiku.
- Informuosime apie priėmimą - asmeniškai pranešime apie vaiko priėmimą į laisvas vietas grupėse.
Muzika Kaip Ugdymo Priemonė
Leidykla „Šviesa“, siekdama prisidėti kuriant ir taikant naujus muzikinės veiklos metodus autistiškų vaikų pasiekimams skatinti bei tobulinant mokytojų kvalifikaciją, įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“. Projekto rengėjai įvertino, kad Lietuvoje trūksta profesionalios, moksliniais tyrimais pagrįstos metodinės literatūros apie autistiškus vaikus, jų raidos ir ugdymo ypatumus, ugdymo metodus, o tokių vaikų kasmet daugėja. Mokytojams neturint pakankamai informacijos, išties nelengva ugdyti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Siekiant jiems padėti buvo suburti įvairių sričių specialistai - muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Muzikos Terapijos Poveikis
Moksliniai tyrimai, muzikos pedagogų ir muzikos terapeutų patirtis rodo, kad muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi, kaip ir kalbos mokymas. Itin reikšminga tampa tarpdalykiniai tyrimai ir tarpdalykinis - muzikos terapijos, muzikinio ugdymo, kognityvinės muzikologijos, psichologijos, specialiosios pedagogikos, tiksliųjų mokslų - požiūris į šių problemų sprendimą. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų ugdymas negali būti tiriamas atsietai nuo kitų mokslo pažangos laimėjimų.
Gerosios Praktikos Vadovas
Leidinyje pedagogai ras muzikinio ugdymo srities mokslinių tyrimų apžvalgą, daug naudingos informacijos apie autistiškų vaikų raidos ir ugdymo ypatumus, muzikos terapijos ir muzikinio ugdymo sąsajas, muzikinį terapinį ugdymą, jo poveikį autistiškiems vaikams. Straipsnių autoriai dalijasi unikalia darbo su šiais ypatingais vaikais patirtimi nuo vaiko pirmojo akių kontakto, kuris po ilgo ir kantraus specialisto darbo pagaliau užfiksuojamas jo dienoraštyje, iki suaugusio jaunuolio atkaklaus siekio įgyti muzikanto profesiją, jo svajonės išsipildymo. Gerosios praktikos vadovas gali būti naudingas ne tik pedagogams, bet ir tėvams. Autistiškų vaikų tėvai bei ugdytojai, nuolat susidurdami su socialinio neprisitaikymo problema, ieško būdų suprasti „kitokio“ vaiko pasaulį, padėti vaikui socialiai įsitraukti ir gerai jaustis tarp mūsų. Siekiant projekto tikslų, buvo organizuojami susitikimai su muzikos pedagogais bei muzikos terapijos specialistais, sukaupta jų darbo ugdant autistiškus vaikus patirtis. Pasak UAB „Šviesa“ direktorės J. Metodinėse rekomendacijose pedagogai ras informacijos apie tai, kaip kurti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdomąją aplinką, kaip elgtis su autistišku vaiku, kaip parengti ir pritaikyti ugdymo programą, organizuoti įvairią muzikinę veiklą, kaip įtraukti autistišką vaiką dirbant klasėje su kitais vaikais.
Pedagogų Kvalifikacijos Tobulinimas
Įgyvendinant šį projektą ir siekiant pristatyti muzikinio ugdymo metodus, buvo parengta ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa. Jos tikslas - išplėsti pedagogų kompetencijas dirbti su autistiškais vaikais. Remiantis šia programa, keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje - švietimo darbuotojams surengti mokymai. Juose dalyvavo 100 pedagogų.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
Projektą vykdo leidykla „Šviesa“ su partneriais - Nacionaliniu tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ir informacijos centru (NTMI centras) bei Islandijoje esančia lituanistine mokykla „Trys spalvos“. Bene pirmą kartą yra sukviesti ir savo jėgas suvienijo muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Vykdant šį projektą suorganizuoti renginiai, surengti mokymai ir išleistas gerosios praktikos vadovas „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“.
Neurologiniai Tyrimai
Naujas galimybes muzikiniam autistiškų vaikų ugdymui atveria neurologijos mokslo tyrimai. Minėtini Bostono (JAV) mokslininkų ir muzikos terapeutų darbai. Jų atstovai dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 5-6 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Muzika ir muzikos terapija vaikų ir paauglių sveikatai“. Konferencijoje praktinį užsiėmimą „Emocijų atspindėjimas muzikos instrumentais“ vedė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos muzikos terapeutas Kęstutis Kupčinskas. Pademonstruotos gausybės įvairių muzikos instrumentų taikymo muzikos terapijai galimybės. Dr. Brianas Harris ir dr. Ronaldas Hirschbergas konferencijoje skaitė pranešimus „Neurologinė muzikos terapija: teorija, praktika, tyrimai Bostone“, „Muzika ir neuromokslas: gydymas ir reabilitacija“.
Muzikos Terapijos Specialistų Rengimas Lietuvoje
Džiugu, kad muzikos terapijos specialistai jau yra rengiami Lietuvoje pagal jungtinę Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antrosios (magistrantūros) studijų pakopos programą „Muzikos terapija“. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka Lietuvos muzikos terapijos asociacijai, kuri nuo 1997 m. rūpinosi muzikos terapijos populiarinimu ir pripažinimu.
Carla Orffo Metodai
Lietuvoje jau nuo XX a. antrosios pusės yra žinomi ir taikomi Carlo Orffo (1895-1982) muzikinės sistemos metodai. Nemažai apie juos mūsų spaudoje rašė Vida Krakauskaitė ir Eirimas Velička. Dr. Aldona Vilkelienė teigia, kad C. Orffo pedagoginės sistemos ištakos - Antikos teatras, kuriame žodis buvo glaudžiai siejamas su judesiu, o dainavimas, grojimas ir improvizacija papildė vienas kitą.
Improvizacija
Improvizacija - dažnai taikoma muzikinio ugdymo forma. Apie Nordoffo ir Robbinsono metodo improvizavimo technikos taikymą, muzikinio bendrųjų gebėjimų ugdymo procesą rašė LMTA ir Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vilmantė Aleksienė.
Émile Jaques Dalcroze′o Sistema
Kaip rodo tyrimai, autistiškų vaikų ugdymui tinkamiausia Émile Jaques Dalcroze′o (1865-1950) muzikinio ugdymo sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. A. Vilkelienė pažymi, kad euritmija - tai harmoningas ir išraiškingas judesys. Ritmas yra organizuojanti priemonė. Ritmą turi kosmosas, visatos struktūra, žmogaus organizmo veikla. Šokis taip pat gali būti taikomas kaip komunikacijos priemonė, kurioje ypač svarbus yra muzikos ritmas.
Mira Jakubovskajos Metodai
NTMI centro ir Vilniaus Verkių mokyklos daugiafunkcio centro mokytoja ekspertė Mira Jakubovskaja rengdama savo ugdytinius, turinčius autizmo spektro sutrikimų bei kompleksinę negalią, sėkmingai taiko savitus mokymo metodus. Mokytojos parengti jaunieji dainininkai yra tarptautinių ir šalies konkursų laureatai, renginių dalyviai. Jos taikomas imitacinis interpretacijos metodas (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodas (GVM) yra sėkmingai išbandyti ir davė puikių rezultatų.
Dainavimas
2016 m. M. Jakubovskajos ir kitų pedagogų patirtis rodo, kad dainavimas - tai universaliausias muzikavimo būdas, kuris gali būti sėkmingai taikomas autistiškų vaikų muzikiniam ugdymui. Dainavimas unikalus savo kalbos ir muzikos sintezės fenomenu. Balso galimybių naudojimas labai efektyvus, ugdant autistiškus vaikus, padeda jiems įgyti ir kalbos įgūdžių.
#