Nevaisingumas yra jautri tema, kuri paliečia daugelį porų, siekiančių susilaukti vaikų. Dažnai moterys apie nevaisingumą sužino tik po nesėkmingų bandymų pastoti ir pasikonsultavusios su specialistu. Tiesa, tam tikri signalai rodo, kad galimas nevaisingumas. Viena iš pagrindinių moterų nevaisingumo priežasčių yra anovuliacija - būklė, kai nevyksta ovuliacija. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime anovuliaciją, jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra ovuliacija ir kodėl ji svarbi?
Ovuliacija - tai esminis moters mėnesinių ciklo etapas, kai subrendęs folikulas kiaušidėje plyšta ir išlaisvina subrendusį kiaušinėlį. Tai vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas, ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs, ir net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį.
Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui.
Anovuliacija ir Oligoovuliacija: Kas tai?
Dažniausia priežastis, kodėl nevyksta ovuliacija, yra anovuliacija. Tai yra ovuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad moters organizme ciklo metu nevyksta ovuliacija, t.y. subrendęs kiaušinėlis nepalieka kiaušidės. Kitas ovuliacijos sutrikimas - oligoovuliacija. Tai nereguliari ovuliacija, t.y. ovuliacija vyksta ne kiekvieno ciklo metu. Anovuliacija ir oligoovuliacija yra vienos dažniausių moters nevaisingumo priežasčių. Šiuos sutrikimus turi maždaug 40 proc. Paprastai moterys, kenčiančios nuo anovuliacijos, turi nereguliarius periodus. Blogiausiais atvejais, ciklas gali apskritai nevykti. Jei moters ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 36 dienos, tokiu atveju yra ovuliacijos sutrikimo rizika.
Jeigu ciklo trukmė yra artima vidutinei (tarp 21 ir 36 dienų), tačiau kiekvieno ciklo trukmė labai skirtinga (tarkime, vienas ciklas trunka 22 dienas, sekantis - jau 35), tai taip pat gali būti ženklas, kad ovuliacija Jūsų organizme sutrikusi. Taip pat įmanoma, jog net ir turint reguliarios trukmės ciklą, gali būti ovuliacijos sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos sutrikimų gydymas
Kiekviena pora, kurios abu nariai vaisingi, kiekvieną mėnesį turi maždaug 25 proc. tikimybę pastoti. Tuo tarpu jei moteris kenčia nuo anovuliacijos, ji apskritai negali pastoti. Priežastis paprasta - nėra kiaušinėlio, kuris galėtų būti apvaisintas. Jeigu moteriai oligoovuliacija, ji turi šansų pastoti, tačiau jie gerokai menkesni nei sveikos moters, nes ovuliacija dėl oligoovuliacijos vyksta tik kai kurių ciklų metu. Svarbu atminti, kad oligoovuliacijos sutikrimas (kaip ir anovuliacija) reiškia, kad moters organizme hormonų pusiausvyra yra sutrikusi.
Anovuliacijos Priežastys
Anovuliaciją ir oligoovuliaciją gali sukelti eilė faktorių. Dažniausios priežastys:
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dažniausia anovuliacijos priežastis. Tai hormoninis sutrikimas, kuriam būdingos padidėjusios androgenų (vyriškų hormonų) koncentracijos, nereguliarios mėnesinės ir (arba) policistinės kiaušidės.
Hormonų disbalansas: sutrikimai, susiję su hipofizės, skydliaukės ar antinksčių veikla, gali sutrikdyti normalų ovuliacijos procesą.
Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas: pasireiškia, kai moterų iki 40-ies metų kiaušidės “nebeturi” kiaušinėlių.
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
Nutukimas arba per mažas svoris: kūno svoris turi įtakos hormonų gamybai ir pusiausvyrai, todėl ekstremalūs svorio pokyčiai gali sutrikdyti ovuliaciją. Anovuliaciją nutukusioms moterims sukelia laisvų lytinių hormonų kiekio padidėjimas dėl nutukimo bei insulino sutrikimų sukelto lytinius hormonus surišančio globulino kiekio sumažėjimo, taip pat poodiniuose audiniuose pagamintų estrogenų kiekio padidėjimas ir kt.
Stresas: didelis stresas gali paveikti hormonų reguliaciją ir sutrikdyti ovuliaciją.
Lėtinės ligos: tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar autoimuninės ligos, gali turėti įtakos ovuliacijai.
Anovuliacijos Simptomai
Deja, dauguma nevaisingų moterų jokių simptomų nejaučia. Tačiau tam tikri požymiai gali įspėti apie galimą anovuliaciją:
Nereguliarios mėnesinės: menstruacijų ciklo sutrikimai yra vienas iš pagrindinių anovuliacijos požymių. Tai gali būti labai dažnos, labai retos arba visiškai išnykusios mėnesinės.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Skausmas dubens srityje, ypač sekso metu ar tuštinantis: jei jaučiate skausmą seksualinių santykių metu ar tualete, didelė tikimybė, kad jums - endometriozė, kuri būna 10 proc. vaisingo amžiaus moterų. Skausmas dubens srityje nudiegia staiga, būna aštrus, bukas, gali dilgčioti. Dėl endometriozės menstruacijos būna labai skausmingos.
Šiurkštūs plaukeliai, augantys neįprastose vietose: šiurkštūs, tamsūs plaukeliai ant lūpų, ant smakro, ant kaklo ar ant pilvo gali būti policistinio kiaušidžių sindromo požymis.
Pieningos išskyros iš krūtų: jei nesilaukiate, nemaitinate krūtimi, o iš krūtų pastebėjote pieningų išskyrų, galbūt padidėjo hormono prolaktino, kuris duoda organizmui signalą gaminti pieną.
Karščio bangos: jei nuolat jaučiate karščio bangas, tikėtina priešlaikinė menopauzė, priklausomai nuo jūsų amžiaus.
Gleivės pasikeitimas.
Padidėjęs lytinis potraukis.
Pakilusi kūno bazinė temperatūra.
Anovuliacijos Diagnostika
Jei įtariate, kad Jūsų ciklas nereguliarus ar apskritai nevyksta, Jums iškart bus įtariamas ovuliacijos sutrikimas (būtent, anovuliacija arba oligoovuliacija).
Gydytojo apžiūra ir anamnezė: gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės ir surinks informaciją apie Jūsų menstruacinį ciklą, ligas ir gyvenimo būdą.
Bazinės kūno temperatūros matavimas: moterys gali sekti savo kūno temperatūrą per visą menstruacinį ciklą. Bazinė temperatūra dažniausiai pakyla po ovuliacijos, tačiau anovuliacijos atveju šis padidėjimas nevyksta.
Hormonų tyrimai: Jums taip pat turėtų būti atlikti kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta hormonų koncentracija. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygius, ypač FSH, LH, estrogeno ir progesterono. Estrogenų koncentracija kraujyje labai greitai kinta, todėl estrogenų koncentracijos tyrimas paprastai vartojamas tik kontroliuojamos kiaušidžių perstimuliavimo atvejais, kai pagal ryte nustatytą estogenų koncentraciją tą pačią dieną parenkama gonadotropinų dozė. Jeigu neįmanoma estrogenų tyrimo atsakymo gauti tą pačią dieną ir pagal ją koreguoti gydymą, šis tyrimas neturi praktinės reikšmės, nes kitą dieną hormoninė kiaušidžių situacija (t.y.
Ultragarsinis tyrimas: Jums taip pat gali būti atliktas ultragarso tyrimas. Taip pat gali būti atliekami ultragarso tyrimai, siekiant stebėti kiaušidžių veiklą ir folikulų augimą.
Endometriumo biopsija: retais atvejais gali būti atliekama gimdos gleivinės biopsija, siekiant įvertinti hormoninių pokyčių poveikį gimdos gleivinei.
Anovuliacijos Gydymas
Anovuliacijos gydymas priklausys nuo ją sukėlusių faktorių. Anovuliacijos gydymas priklauso nuo jos priežasties.
Gyvenimo būdo korekcija: kai kuriais atvejais, anovuliacija gali būti gydoma tiesiog pakeičiant mitybą ar kitus gyvenimo būdo ypatumus. Tas pats pasakytina ir apie antsvorį. Jeigu Jūs turite viršsvorio, 10 proc. svorio sumažinimas gali atkurti ovuliaciją. Svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.
Vaistai: dažniausiai anovuliacija gydoma tam tikrais vaistais (vaisingumo vaistai). Primiausia tai klomido turintys preparatai. Šie vaistai išties veiksmingi: klomidas sugrąžina ovuliaciją vidutiniškai maždaug 80 proc. nuo anovuliacijos kenčiančių moterų. Dar daugiau - po pusės metų gydymo klomido turinčiais vaistais, pastoja vidutiniškai net 45 proc. moterų. Moterims, kurios kenčia nuo PCOS, tokie vaistai kaip Metforminas, gali būti labai veiksmingi. Hormonų terapija: moterims, kurioms nustatytas hormonų disbalansas, gali būti skiriami hormoniniai preparatai, tokie kaip estrogenai, progesteronai ar skydliaukės hormonai, priklausomai nuo priežasties.
Chirurginė intervencija: retai, bet esant sudėtingoms būklėms, tokioms kaip PKS, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, kiaušidžių gręžimo, kad būtų pagerinta ovuliacija.
Kiti Aspektai, Susiję su Nevaisingumu
Be anovuliacijos, yra ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaisingumui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Vyro veiksnys: nevaisingumo priežasčių nesibaimina ieškoti ir vyrai. Šiais laikais poros sąmoningesnės ir atsakymų bei problemos sprendimo būdų dėl nevaisingumo ateina ieškoti drauge. Kas trečiam vyrui iš besikreipiančiųjų nustatomas nevaisingumo sutrikimas. Apie 40 proc. nevaisingumo atvejų priklauso nuo vyro. Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su spermos pakitimais, kurie taip pat gali būti įgimti arba įgyti.
Amžius: moters vaisingumas mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų.
Gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikai gali neigiamai paveikti vaisingumą tiek vyrams, tiek moterims.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPL): ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai didina riziką užsikrėsti LPL, kurios gali sukelti nevaisingumą.
Liaudiškos Priemonės
Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti anovuliacijos, kai kurios gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir pagerinti ovuliaciją:
Ciberžolė: ciberžolė turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti pagerinti hormonų pusiausvyrą.
Maca šaknis: šis augalas naudojamas tradicinėje medicinoje hormoniniam balansui palaikyti.
Sveika mityba: subalansuota mityba, turinti daug antioksidantų, skaidulų ir sveikų riebalų, gali padėti palaikyti hormoninę sveikatą.
Žolelių papildai: pavyzdžiui, agnukas (vitex) gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą, ypač esant progesterono trūkumui.
Pasenę ir Nepagrįsti Gydymo Būdai
Svarbu paminėti, kad kai kurie anksčiau naudoti nevaisingumo gydymo būdai šiuo metu laikomi pasenusiais ir nepagrįstais:
- Moteriškų lytinių hormonų estrogenų vartojimas menstruacinio ciklo pradžioje.
- Gestagenų (progesterono, norkoluto ir pan.) skyrimas nuo 13-os, 14-os, 16-os ir pan. ciklo dienos. Ovuliacija nebūtinai vyksta ciklo viduryje. Ji įvyksta 12-14 dienų prieš sekančias mėnesines.
- Chorioninio gonadotropino skyrimas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs.
- Kiaušidžių rezekcija dažnai sukelia sąaugas ir nevaisingumą.
- Kiaušintakių prapūtimų ar hidrotubacijų metu nustatytas kiaušintakių pratekamumas turi labai menką diagnostinę reikšmę, nes visai neatspindi kiaušintakių funkcinio pilnavertiškumo.
- “Seksas pagal grafiką”- bandymas turėti lytinius santykius tik “vaisingomis dienomis”.
- Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo, siekiant, kad „organizmas išsivalytų“ yra klaidinga taktika.
- Nevaisingumo bandymas „gydyti“ sėdimomis vonelėmis su jūros druska, homeopatiniais vaistais, įvairiomis mikroklizmomis, fermentais, žvakutėmis su ichtiolu, dilgėlių arbata, alijošiaus ekstrakto (extr. Aloes) ir pan. injekcijomis, vitaminais E, C, A, B1, B2, B6, elektroforeze su vitaminais, įvairiomis fizioterapinėmis procedūromis, makšties prasiplovimas su soda, makšties „vonelėmis“ su įvairiausios sudėties mišiniais ir pan.
tags: #nevyksta #ovuliacija #pozymiai