Nevaisingumas paliečia maždaug kas šeštą septintą šeimą. Ši situacija nėra būdinga vien Lietuvai, ji aktuali ir daugeliui tiek besivystančių, tiek ir išsivysčiusių pasaulio šalių. Kas mėnesį vykstanti ovuliacija - tai ženklas, kad moteris yra vaisinga ir gali tapti mama. Tačiau, ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ovuliacijos sutrikimų priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Kas yra Ovuliacija?
Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta - kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti.
Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį. Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui. LH šuolis įvyksta 12-36 val.
Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.
Ovuliacijos Sutrikimų Priežastys
Kodėl gali būti sutrikdytas moters ciklas ir ovuliacijos nevyksta? Priežasčių gali būti įvairių. Tai ir hormonų veiklos sutrikimai, ir organizmo uždegimai. Išskiriamos trys pagrindinės ligų grupės, kurios turi didelę įtaką ovuliacijai.
Taip pat skaitykite: Kas yra anovuliacija?
Endokrininės Sistemos Sutrikimai
Visi skydliaukės sutrikimai turi tiesioginės įtakos ovuliacijos vyksmui. Endokrininės problemos - hipofizės veiklos sutrikimai, kuriuos sukelti gali įvairios smegenų traumos, augliai, kraujotakos sistemos sutrikimai. Dėl šios priežastys gali būti pagaminamas per didelis prolaktino kiekis, o būtent šis hormonas dažnai slopina ovuliaciją ir tampa nevaisingumo priežastimi.
Padidėjęs Vyriško Hormono Kiekis
Trečioji grupė ligų, kurios sukelia pažeidžia ovuliaciją, tai yra ligos, dėl kurių moters organizme padidėja vyriško hormono. Pavyzdžiui, cistos kiaušidėse.
Gyvensenos Įtaka
Nevaisingumo priežastimi gali būti per didelė kūno masė. Kai moteris priauga per daug svorio, padidėja jos riebalinis audinys, tai gali sukelti hormonų sutrikimus ir turėti neigiamos įtakos ovuliacijai. Ir atvirkščiai, per didelis svorio netekimas, alinančios dietos ir netaisyklinga mityba gali lemti mėnesinių sutrikimus ir ovuliacijos nebuvimą.
Sveika gyvensena ir kasdienė fizinė veikla tikrai naudinga kiekvienai moteriai, tačiau sekinantis sportas gali lemti ovuliacijos „išjungimą”. Jei kankinatės sporto salėje iki išsekimo, be to, jūsų organizmą eikvoja dietos, nenustebkite, jei ovuliacijos nevyksta.
Kitos Moterų Nevaisingumo Priežastys
Moterų vaisingumas yra sudėtingas procesas, kurį gali sutrikdyti įvairūs veiksniai:
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
- Kiaušintakių problemos: Kiaušintakiai gali būti užsikimšę ar pažeisti dėl buvusių infekcijų (ypač lytiškai plintančių, pvz., chlamidiozės), uždegiminių dubens organų ligų, endometriozės ar chirurginių operacijų dubens srityje (pvz., po apendicito, negimdinio nėštumo). Tai trukdo kiaušinėliui susitikti su spermatozoidu arba apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą.
- Gimdos veiksniai: Gimdos miomos, polipai, sąaugos po operacijų ar uždegimų, įgimtos gimdos anomalijos gali trukdyti embrionui įsitvirtinti arba normaliai vystytis.
- Endometriozė: Būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų, sukeldamas uždegimą, skausmą ir sąaugas, kurios gali pažeisti kiaušides bei kiaušintakius.
- Amžius: Moters vaisingumas natūraliai pradeda mažėti maždaug nuo 30-32 metų, o po 35 metų šis mažėjimas spartėja, nes mažėja kiaušialąsčių kokybė ir kiekis (kiaušidžių rezervas). Kiaušidžių rezervui įvertinti gali būti atliekami hormoniniai tyrimai (pvz., AMH, FSH) ir ultragarsinis tyrimas.
Vyrų Nevaisingumo Priežastys
Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad su nevaisingumu dažniausiai susiduria tik moterys, realybė atskleidžia kitokį vaizdą. „Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Tačiau yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties“, - aiškina dr.
Vyrų vaisingumas taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Spermos gamybos ar funkcijos sutrikimai: Tai dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis. Gali būti sumažėjusi spermatozoidų koncentracija (kiekis), sutrikęs jų judrumas arba pakitusi forma (morfologija). Šiuos rodiklius įvertina spermos tyrimas (spermograma), kurio rezultatai lyginami su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) periodiškai atnaujinamomis normomis.
- Varikocelė: Sėklidės venų išsiplėtimas kapšelyje, kuris gali pabloginti spermos kokybę dėl padidėjusios temperatūros.
- Infekcijos: Persirgtos ar lėtinės lytinių takų infekcijos gali pakenkti spermos gamybai ar transportavimui.
- Kitos priežastys: Hormonų sutrikimai, ejakuliacijos problemos, genetiniai veiksniai, vaikystėje buvusios problemos (pvz., nenusileidusios sėklidės), tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, traumos.
- Neaiškios kilmės: Nemažai daliai vyrų (kartais nurodoma net iki 30-50%), nepaisant išsamaus ištyrimo, tikslios nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta.
Vaisingumą Veikiantys Veiksniai (Abiem Partneriams)
Be specifinių medicininių priežasčių, poros vaisingumui įtakos turi ir bendri gyvenimo būdo bei aplinkos veiksniai:
- Amžius: Kaip minėta, ypač svarbus moterims, bet ir vyrų vaisingumas su amžiumi palaipsniui taip pat gali mažėti.
- Lytinių santykių dažnumas ir laikas: Didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kas 2-3 dienas vaisingojo lango metu (kelios dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos diena). Pernelyg reti santykiai mažina šansus, o bandymas „pataikyti“ tiksliai į ovuliacijos dieną gali kelti stresą ir nebūtinai yra efektyvesnis už reguliarius santykius.
- Kūno svoris: Tiek nutukimas (KMI > 30), tiek per mažas svoris (KMI < 18,5) gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą, sutrikdyti ovuliaciją moterims ir pabloginti spermos kokybę vyrams, taip pat didinti persileidimo riziką. Optimalus KMI yra 18,5-24,9.
- Žalingi įpročiai:
- Rūkymas: Kenkia tiek moterų (mažina kiaušialąsčių kokybę, paankstina menopauzę), tiek vyrų (blogina spermos rodiklius) vaisingumui, didina persileidimo ir kitų nėštumo komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai.
- Alkoholis: Gausus vartojimas kenkia abiejų partnerių vaisingumui. Nors nedidelių kiekių įtaka diskutuotina, planuojant nėštumą rekomenduojama alkoholio vartojimą kuo labiau sumažinti arba visiškai jo atsisakyti abiem partneriams.
- Narkotinės medžiagos: Turi stiprų neigiamą poveikį vaisingumui ir nėštumo eigai.
- Vaistai ir gydymas: Kai kurie vaistai (pvz., chemoterapiniai, kai kurie antibiotikai, psichotropiniai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali neigiamai veikti vaisingumą. Prieš planuojant nėštumą, būtina aptarti visus vartojamus vaistus su gydytoju. Ypač svarbu žinoti, kad vėžio gydymas (chemoterapija, radioterapija) gali sukelti negrįžtamą nevaisingumą, todėl prieš pradedant tokį gydymą, jauniems pacientams turėtų būti pasiūlyta vaisingumo išsaugojimo galimybė (kiaušialąsčių, spermos ar embrionų užšaldymas).
- Aplinkos veiksniai: Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pesticidais, sunkiaisiais metalais), radiacija gali kenkti vaisingumui. Vyrams neigiamą įtaką spermos kokybei gali turėti ir dažnas karščio poveikis sėklidėms (pvz., darbas karštoje aplinkoje, dažnas kaitinimasis pirtyse).
- Lytiškai plintančios infekcijos (LPI): Neapsaugoti lytiniai santykiai, dažna partnerių kaita didina LPI riziką. Negydomos LPI (ypač chlamidiozė, gonorėja) gali sukelti dubens organų uždegimą ir negrįžtamai pažeisti kiaušintakius ar kitus reprodukcinius organus.
- Stresas: Nors tiesioginis ryšys su nevaisingumu nėra visiškai aiškus, lėtinis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą ir bendrą savijautą, kas gali apsunkinti pastojimą.
Ovuliacijos Sutrikimų Diagnostika
Jei kurį laiką planuojate nėštumą, stebite savo moterišką ciklą, matuojate bazalinę temperatūrą, darote ovuliacijos testus ir pastebite, kad kažkas negerai, svarbu laiku išsiaiškinti priežastis ir ieškoti pagalbos. Negalinčios susilaukti vaikų poros ištyrimas pradedamas nuo detalaus pokalbio, padedančio išsiaiškinti abiejų partnerių buvusius ir esamus sveikatos sutrikimus, žalingus įpročius, gyvenimo būdo ir organizmo pokyčius, galinčius trukdyti pastoti. Be įprastos bendros ir ginekologinės apžiūros, moteris kryptingai ištiriama siekiant įvertinti ovuliaciją, atliekama vaisingumo funkcijai svarbių hormonų analizė, įvertinama skydliaukės funkcija, specialiais tyrimais nustatoma gimdos ertmės būklė, kiaušintakių pratekamumas ir funkcionalumas, padaromi tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų ir kt.
Įprastai atliekami hormonų kiekio kraujyje tyrimai. Pavyzdžiui, progesterono kiekis po ovuliacijos pakyla - tai rodo, kad ji įvyko. Taip pat gali būti atliekami ultragarso tyrimai, siekiant stebėti kiaušidžių veiklą ir folikulų augimą.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Norisi pabrėžti, kad, profesionaliai konsultuojant, visiškas nevaisingos poros ištyrimas gali būti atliktas per du moters menstruacinius ciklus, įskaitant ir invazines (chirurgines) procedūras, kurios gali būti atliekamos, kai reikia.
Ovuliacijos Sutrikimų Gydymas
Gydymo planas parenkamas atsižvelgus į nustatytus nevaisingumą sukeliančius veiksnius. Iš esmės yra trys pagrindiniai gydymo būdai.
Medikamentinis Gydymas
Jei nevaisingumo priežastis - ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis vaisingumą atkuriantis gydymas (pvz., ovuliacijos indukcija). Kartais tam pagelbėti gali būti išrašomi vaistai, skatinantys ovuliaciją.
Gyvensenos Pokyčiai
Jei ovuliacijos sutrikimas susijęs su moters nutukimu arba, atvirkščiai, kūno masės sumažėjimu (pvz., dėl nervinės anoreksijos), tai rekomenduojama keisti mitybą ir gyvenimo būdą, pasikonsultuoti su reikiamais specialistais. Tokie mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pokyčiai, specifinių medikamentų ir papildų vartojimas gali užtrukti mėnesius ir metus.
Pagalbinis Apvaisinimas
Pagalbiniai apvaisinimo metodai rekomenduojami tais atvejais, kai per keletą metų nepavyksta pastoti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą, atsisakius žalingų įpročių, išbandžius paskirtas medikamentines ir chirurgines gydymo priemones. Kita vertus, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas kaip vienintelis veiksmingas nevaisingumo gydymo būdas, jei diagnozuoti vyro spermos sutrikimai, nekoreguojama moters kiaušintakių patologija, endometriozė ar jei yra minėtų sutrikimų derinių. Labai svarbus veiksnys, lemiantis gydymo trukmę ir gydymo būdo pasirinkimą, yra nevaisingos poros, ypač moters, amžius.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. „Jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui, neturėtų laukti metų. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau“, - aiškina ginekologė dr. L.Mockevičienė. Ji taip pat sako, kad nereikėtų ilgai laukti nėštumo testo rezultatų ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su onkologinėmis ligomis, ypač toms, kurios yra gavusios chemoterapiją ar radioterapiją. „Be abejo, vaisingumą veikia ir moters amžius. Jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą.
Kaip Padidinti Vaisingumo Šansus? Prevencijos Gairės
Nors ne visų nevaisingumo priežasčių galima išvengti (pvz., genetinių ar susijusių su amžiumi), tam tikri žingsniai gali padėti palaikyti gerą reprodukcinę sveikatą ir padidinti natūralaus pastojimo tikimybę:
- Planuokite šeimą optimaliu metu: Jei įmanoma, neatidėliokite nėštumo planavimo labai ilgam, ypač jei esate moteris virš 30-35 metų.
- Palaikykite sveiką kūno svorį.
- Maitinkitės sveikai ir subalansuotai.
- Būkite fiziškai aktyvūs, bet venkite pernelyg didelio krūvio.
- Atsisakykite žalingų įpročių: Nerūkykite, kuo labiau ribokite ar atsisakykite alkoholio, nevartokite narkotikų (abu partneriai).
- Valdykite stresą: Raskite jums tinkančių atsipalaidavimo būdų.
- Atsargiai vartokite vaistus: Visada pasitarkite su gydytoju.
- Praktikuokite saugius lytinius santykius: Naudokite prezervatyvus, venkite atsitiktinių partnerių, kad apsisaugotumėte nuo LPI. Jei įtariate infekciją - kreipkitės į gydytoją ir gydykitės.
- Reguliarūs lytiniai santykiai: Turėkite lytinių santykių kas 2-3 dienas, ypač vaisingojo lango metu.
- Profilaktinė sveikatos patikra: Reguliariai lankykitės pas ginekologą (moterys) ir šeimos gydytoją. Planuojant nėštumą, rekomenduojama atlikti bendrą sveikatos patikrą.
Psichologiniai Aspektai
Nevaisingumo priežastys - ne tik fiziologinės. Kartais kaltas gali būti net… noras turėti vaikų. Būtent todėl dideli centrai poras, negalinčias susilaukti vaikų, siunčia pas psichologą. Hormonų pokyčius moters organizme lemia tai, kad ji išgyvena baimę, spaudimą, stresą, pasimeta informacijos sraute ir dėl to nerimauja. Svarbu visa tai laiku suvokti ir imtis priemonių.
Pagrindinės psichologinės nevaisingumo priežastys - su nėštumu ir gimdymu susijusios baimės, konfliktai su tėvais, nebrandumas (infantilizmas), noras pagimdyti „idealų“ vaiką, būti „idealia“ motina, įsitikinimas, kad vaikas padės suvienyti byrančią šeimą. Jos neigiamai veikia atitinkamus organus, sutrikdo hormonų pusiausvyrą… Bandymas apeiti psichologines problemas baigiasi tuo, kad net ir gimęs mažylis gali atnešti ne vien džiaugsmą.
Egzistuoja toks dėsnis: per stipri motyvacija sunaikina patį siekį. Šis faktas gerai žinomas mokslininkams: jie pastebėjo, kad jeigu ilgai nuo nevaisingumo gydyta pora įsivaikina arba tiesiog atsisako minties susilaukti vaiko, po poros mėnesių paaiškėja, kad moteris jau nėščia.
Vis dėlto nereikia manyti, kad nevaisingumo problemą jums gali padėti išspręsti tik psichologas. Universalių sprendimų, deja, nebūna.
tags: #nevyksta #ovuliacija #kas #antra #menesi