Netinkamo Vaiko Elgesio Priežastys Ir Sprendimo Būdai

Kiekvienas tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su vaiko netinkamu elgesiu. Svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu, kad galėtume tinkamai reaguoti ir padėti vaikui pasiekti savo tikslus tinkamu būdu. Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, kaip išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.

Šeimos Įtaka Vaikų Elgesiui

Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.

Veiksniai, Triekdantys Šeimos Santykių Darną

Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.

Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.

Motyvuojantis Pokalbis Kaip Pagalba Šeimai

Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaiko elgesio problemas mokykloje?

Motyvuojančio Pokalbio Taikymas Vaikų Problemoms

Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.

Kodėl Vaikai Netinkamai Elgiasi?

Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo jo mamos, tėčio, lopšio, kambario. Vaikas pirmiausiai šeimoje sužino, kas gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, kas galima daryti ir ko nedera daryti. Tik gimęs vaikas nebūna nei geras, nei blogas, nei darbštus, nei tinginys, nei mylintis, nei neapkenčiantis, - jis toks tampa augdamas. Visuomenę verčia nerimauti ir tai jog, daugelio tėvų aulėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, o psichiniu vystymusi, prasidedančiu pirmosiomis gyvenimo dienomis ir trunkančiu visą gyvenimą, tėvai rūpinasi kur kas mažiau. Jie mano, kad jeigu vaikas sveikas, gerai valgo, miega, tai viskas ir gerai, o kad jis pernelyg ddrovus ar landus, baikštus ar įžūlus, ramus ar agresyvus, geraširdis ar nejautrus - nesusimąsto. Daugelį tėvų klaidina nuostata, jog „geroje šeimoje vaikai savaime uužauga geri, o blogoje - blogi“.

Labai anksti vaikai nori būti savarankiški. Noras savarankiškai veikti mėgdžiojant, bet nesugebant įvertinti savo jėgų bei galimybių kartais gali būti atsitiktinės priežastys tokio vaiko poelgio, kurį suaugusieji laiko išdykavimu. Reikia nepamišti, kad bet koks vaiko aktyvumo ir savarankiškumo apribojimas gali sukelti jo protestą, užaštrinti norą pasiekti savo. Mažas vaikas į viską reaguoja greitai, betarpiškai, emocingai. Tačiau jo emocijos dar nepavaldžios nei protui, nei valiai. Daugelį tėvų jaudina vaikių užgaidos ir užsispyrimas. Liepiamas nusiplauti rankas, ruoštis eiti gulti, susitvarkyti žaislus, vaikas tyliai arba daro ssavo, arba ima triukšmingai prieštarauti. Tačiau manyti, kad užgaidos ir užsispyrimas yra normalus vaikystės reiškinys, visai neteisinga. Užsispyrimas - visada yra sąmoningas ir apgalvotas vaiko priešinimasis bet kokiems suaugusių reikalavimams. Tai žymiausiai pastebima trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kada vaikas ima kada vaikas imas - jis nori būti savarankiškas, siekia atkreipti kitų dėmesį. Vadinasi, reikia atitinkamai keisti santykius su juo. Taip vaikas elgiasi su tais , kurie nori atimti jam laisvę. Dvejų ttrejų metų vaikų užgaidos dažnai susiję su įgimtų poreikių nepatenkinimu, fiziniais nepatogumais. Tačiau dažniausia užgaidų priežastis - netinkamas auklėjimas. Vaikas savo ašaromis stengiasi pasiekti savo, o suaugusieji tenkina jo norus. Taip pamažu susiformuoja mažylio įprotis verksmu ir riksmu siekti tikslo. Vaikų užgaidos kartais susiję su užsispyrimu. Kai šeimoje tarp vaikų ir tėvų maža emocinių kontaktų, vaikai, ko gero, augs agresyvūs. Pirmieji trys - penki vaiko gyvenimo metai - jausmų ugdymo laikotarpis. Agresyvumą ugdo šeimos, naudojančios žiaurias fizines bausmes. Mušantis tėvas ar motina patys tampa agresyvumo simboliais. Dažniausiai jų vaikai į jėgą bando atsakyti jėga: spardosi, mušasi ir muša kitus, grasina ir pan. Nepajėgdami įveikti stiprenių tokie vaikai skriaudžia silpnesniuosius. Siekiant tai išvenkti, pirmiausiai reikia šeimoje nenaudoti fizinių bausmių, išmokyti vaiką gerai suprasti žodžio „negalima“ reikšmę. Kai kurie tėvai mano, jog vaikai bręsdami tampa šiurkštūs ir įžulūs. Deja, psichologai teigia, jog visų poelgių šaknys glūdi šeimoje t.y toje terpėje, kurioje vaikas augo ir buvo auklėjamas. Šiurkštumas patirtas vaikystėje, vėliau trukdo bendrauti su žmonėmis. Vaikai būna šiurkštūs ir įžulūs dėl įvairiausių preižaščių. Kartais tėvai netaktiškai elgiasi su vaikais, slopina jų norą būti savarankiškiems. Agresyviai vaikai reaguoja ir tada, kai tėvai neteisingai kaltina, mmoralizuoja ir pan. Vaikai šiurkštėja ir įžūlėja, mėgdžiodami tėvų ar draugų elgiasį. Neigiama įtaka išryškėja, jeigu vaikas neprižiūrimas ir turi daug laisvo laiko.

Dėmesio siekimas. Bet kurio amžiaus vaikai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš suaugusių ar bendraamžių. Daugelis vaikų trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, elgiasi labai nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą. Bendravimo sugebėjimai. Kai kurių vaikų netinkamo elgiasio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo sugebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ir jausmus.

Norėdami nutraukti netinkamą elgesį, pirmiausiai turime nuspręsti koks yra siektinas elgesys, geras auklėjimas ir ugdymas. Tinkamai auklėjant vaikus, nesusiduriama su ypatingais jų elgesio sunkumais, nes vaikas pasirengęs klausyti suaugusiojo. Labai svarbu, kad vaikas vykdydamas nurodymus, suprastų kodėl juos reikia vykdyti, kodėl jam kas nors neleidžiama arba draudžiama. Kitu atveju jausdamas nepagrįstą draudimą vaikas ims ginčytis, spyriotis ir t.t - tai taps jo protestu. Protingai auklėjamas, vaikas sąmoningai paklūsta labai anksti. Tai prasideda nnuo elementariausių sąvokų „negalima“ ir „galima“ įsisąmonijimo. Vystantis vaiko sąmonei, prie sąvokos „negalima“, prisideda dar viena sąvoka „reikia“, o kartu atsiranda atsakomybės jausmas už savo elgesį, tvirtėja valia ir susivaldymas.

Taip pat skaitykite: Elgesio problemos gimus broliui ar sesei

Blogų įpročių priežastis dažniausiai yra nepakankamas suaugusiųjų dėmesys atskiriems neigiamiems mažylio poelgiams. Svarbu atminti, kad vaikui augant reikia palengva keisti santykius su juo. Negalima bandyti vaiko užsispyrimo palaužti jėga, bausmėmis ar mušimais. Reikia protingai skatinti jų savarankiškumą. Pamačius vaiką grubiai elgiantis, ginčijantis - reikia sudrausminti, paaiškinti, kad taip elgtis negalima ir negražu. Svarbu išmokyti jį gerai suvokti žodžio „negalima“ prasmę. Nuo pat mažens vaiką reikia mokytis domėtis kitais žmonėmis, viskuo dalintis, padėti kitiems. Norėdami kovoti su užgaidumu, pirmiausiai reikia išsiaiškinti jų priežastis ir jas bandyti šalinti. Saikingai tenkinamos vaiko užgaidos neturės prieštarauti sveikam gyvenimo būdui. Tik tėvų susivaldymas ir kantrybė padės įveikti vaikų kapryzingumą. Reiktų atminti, kad naudojamos fizinės bausmės užuot padėjusios, dažniausiai duoda priešingą rezultatą - vaikas taps šiurkštus arba net agresyvus. Todėl reikalaudami suaugusieji iš vaikų tinkamo elgesio privalo būti nuoseklūs ir ryžtingi, kantrūs ir taktiški.

Dažnai tėvai nežino kodėl vaikas neklauso,aikštijasi, spyriojasi ir ką reikia daryti, kad jis vykdytų suaugusiųjų reikalavimus. Į klausimą, kodėl kai kurie vaikai neklauso suaugusiųjų, negalima atsakyti vienodai. Yra daug priežasčių, nuo kurių priklauso, ar vaikas laiku taps klusnus, ar jį bus sunku valdyti viena aišku: svarbiausia - auklėjimas. Vaiko elgesys - auklėjimo rezultatas. vaikas linkęs klausytis to, kurį jis myli, kuriuo tiki, kurį laiko teisingu, geru ir griežtu. vaikų savavaliavimas, užsispyrimas, užgaidos rodo, kad suaugusieji neturi jiems didelio autoriteto. Sėkminga vaiko prisitaikymas, jo santykiai su aplinkiniais žmonėmis priklauso nuo jo sugebėjimų įveikti sunkumus ir kliūtis, iškylančias siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinant savo norus. Suaaugusieji turėtų sąmoningai ugdyti reikiamus vvaiko įgūdžius, padedančius sėkmingai spręti problemas ir formuoti realų požiūrį į jas. Vaikai turi minčių, idėjų, jausmų ir poreikių kaip ir mes, jie yra apdovanoti didžiuliu smalsumu ir noru viską patirti. Visų jų tikslas - pasidaryti tiek savo gyvenimo, tiek savo aplinkos šeimininkais. Kiekvieną minutę jie skuba kuo daugiau pažinti pasaulį, tačiau dažnai vyresnių lieka tai neįvertinta. Siekiant išvengti įvairių nesusipratimų, svarbu suaugusiems įtvirtinti tinkamą elgesį ir paanalizuoti kartu su vaiku, kodėl jo pasirinktas sprendimas buvo netinkamas ar nesėkmingas. Tėvai tturėtų priimti tai, kad vaikas jau pats gali daug ką padaryti ir skatinti jų savarankiškumą.

Priežastys, Lemiančios Netinkamą Elgesį

Tai, kas gi daro įtaką vaiko elgesiui? Vienas iš veiksnių - tai situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.). Kiti veiksniai, kurie turi įtakos vaiko elgesiui, tai raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo.

Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius. Vieni iš jų pasirenka tinkamą būdą, kiti - ne.

Elgesio Tikslai

• Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi. Patartina į tokį vaiko elgesį reaguoti suteikiant jiems dėmesio, primenant aptartas taisykles.
• Savarankiškumo siekimas: Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams. Esant nesutarimui, svarbu kviesti vaiką į bendradarbiaujantį santykį.
• Kerštas: Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
• Baimė suklysti: Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.

Jei manote, kad jūsų vaikas elgiasi netinkamai, nes nori būti tokiu būdu pastebėtas, reikia atrasti būdus, kaip jis gali jaustis reikšmingu tinkamu keliu. Jei vaiko netinkamas elgesys susijęs su vaiko noru turėti daugiau savarankiškumo, reikia atrasti būdus, kaip jis tai galėtų patenkinti tinkamu būdu.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

Jei vaikas netinkamai elgiasi, nes jaučiasi įskaudintas, tada svarbu atkreipti dėmesį į santykį su juo. Jei vaikas atsitraukia, neatlieka užduočių, nes jaučiasi bejėgis, tada būtų naudinga dažniau ir daugiau koncentruotis į jo sėkmes: pastebėti kas jam pavyksta, prisiminti jo praeities pasisekimus, atkreipti dėmesį į pastangas.

11 Būdų, Kaip Spręsti Netinkamą Vaiko Elgesį

1. Neakcentuoti netinkamo elgesio: Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą.Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas šaukia ir toliau - ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai - galima jau ir sureaguoti“, - dalinasi patarimu mokytoja Laura.
2. Pakeisti aplinką: Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę.Profesorius W. Mosier siūlo įsivaizduoti: du vaikai sėdi vienas šalia kito ir vienas kitą spardo. Ką galime padaryti? Paprasčiausiai pakeitus sėdimų vietų išdėstymą, kad šie du vaikai nebūtų taip arti vienas kito, galime išspręsti problemą. Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja.
3. Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku: Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti jų savivertę. Norint aptarti situaciją, galime ją suvaidinti su žaislais ir parodyti koks sprendimas turėjo būti priimtas.„Aptariant situacijas su vaikais Eurekoje mes į pagalbą pasitelkiame emocinio intelekto programos „Kimochis“ pliušinius žaislus“, - pasakoja mokytoja.
4. Skatinti socialiai priimtiną elgesį: Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio.Pavyzdžiui: „Barbora, kai matau tave tyliai vartant knygą, jaučiuosi labai laiminga.“, ar „Tomai, noriu tau padovanoti šį lipduką, nes tu pasidalinai savo žaislu su draugu.“.
5. Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį: Vaikų raidos specialistas W. Mosier pastebi, kad pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui reikšmingos vertės turi ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto.„Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalina žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą tokioje situacijoje dažniausi jį paleidžia. Apie 50 procentų vaikų, kurie elgėsi netinkamai ir tai žino tokioje situacijoje nutraukia netinkama elgesį ar tiesiog bando pasišalinti“, - atkreipia dėmesį mokytoja Laura.
6. Buvimas šalia vaiko: Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Vaiko ir suaugusiojo artumo gali pakakti, kad užgesintume nepageidaujamą elgesį.
7. Švelnus prisilietimas: Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti.„Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais. Susilietimo metu vaiko galima klausti - ar tu jauti kaip mano ramybė persiduoda tau?“, - pavyzdį pristato Laura.
8. Perspėjimas: Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Labai svarbu įvardinti vaikui kas bus ir kiek laiko tai truks, bet dar svarbiau, kad mes laikytumėmės savo žodžio.Pavyzdžiui, vaikas spardo žaislą. Mes galime perspėti ir pasakyti: „Jei tu ir toliau elgiesi nemaloniai su šiuo žaisliuku, aš jį padėsiu į lentyną ir tu su juo nebegalėsi šiandien žaisti“.
9. Pavyzdžio rodymas: Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu.Tad pastebėję situaciją įvardinkime, kaip joje elgtumėtės Jūs, pvz.: „Aš nemušu Jono, Aš Joną glostau“.
10. Perdėto susirūpinimo išreiškimas: Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykite pabūti kartu.„Pavyzdžiui, Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį labai išsigandau ir nuliūdau. Aš galvoju, kad tu gali suplėšyti daugiau piešinių, tad dabar pasėdėk su manimi ant kėdės, kol aš jausiuosi ramiau ir ne tokia liūdna, o tu suprasi, kad kitų draugų piešinių plėšyti nevalia“, - pateikia pavyzdį mokytoja Laura.
11. Supratingumas: Ilgainiui vaikas supras, kad jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais bei būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Svarbu, kad mokytojų ir tėvų požiūris sutaptų ir taikomi metodai būtų priimtini abiems pusėms, tik tuomet bus pasiekti norimi rezultatai.

Sunkus Elgesys Paauglystėje: Priežastys ir Sprendimo Būdai

Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kai vaiko elgesiui įtaką daro daug veiksnių, įskaitant netinkamą auklėjimą, destruktyvius šeimos santykius, atstūmimą ir nesprendžiamus emocijų bei elgesio sutrikimus. Paauglys gali ieškoti aplinkos, kuri jį priimtų tokį, koks yra, ir patekti į asocialią aplinką. Norint pakeisti netinkamą paauglio elgesį, svarbu suprasti tokio elgesio motyvus ir įtraukti visą šeimą į pagalbą.

Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.

ADHD Simptomų Sunkumo Lygiai

ADHD simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, todėl specialistai, diagnozuodami ADHD, įvertina sutrikimo sunkumą. Jis gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus:

• Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
• Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
• Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.

ADHD Poveikis Vaikams

Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje.

ADHD Priežastys

Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:

• Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
• Smegenų trauma

Veiksniai, Galintys Pabloginti ADHD Simptomus

• Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
• Didelis kiekis cukraus dietoje
• Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
• Trauminė patirtis

ADHD Gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.

Elgesio Terapijos

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
• Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
• Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.

Vaistai

• Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.

Emocijų Ir Elgesio Sutrikimai

Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.

Emocijų Ir Elgesio Sutrikimo Priežastys

Pasak O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
• Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
• Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.

Tėvų Įtaka Vaikų Emocijų Valdymui

Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis.

Kaip Reaguoti Į Vaikų Netinkamą Elgesį

Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu nuolat sakysime, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.

Kada Kreiptis Į Specialistus

Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys būtų ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.

Klasikinis Trejetas: Aktyvumas, Impulsyvumas, Dėmesingumo Stoka (ADHD)

• Padidėjęs aktyvumas: Paprastai matomas jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.
• Dėmesingumo stoka: Pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.
• Impulsyvumas: Pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.

ADHD 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Tuo metu mergaitėms ADHD dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti.

Kada Nereikėtų Ieškoti Diagnozės

Ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu.

#

tags: #netinkamas #vaiko #elgesys