Įžanga
Šiaulių vaikų namai, kaip ir kitos panašios įstaigos Lietuvoje, išgyvena reikšmingą transformacijos laikotarpį. Siekiama, kad institucinė vaikų globa taptų praeitimi, o kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, galėtų augti šeimai artimoje aplinkoje - įtėvių, globėjų šeimose arba sugrįžti į biologinę šeimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama Šiaulių vaikų namų istorija, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos, atsižvelgiant į vykstančią vaikų globos sistemos pertvarką.
Istorijos Pradžia ir Raida
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai minėjo 50 metų gyvavimo jubiliejų. Renginyje buvo prisiminta Kūdikių namų įkūrimo istorija, pristatyti buvę direktoriai, pasidalyta ilgamete patirtimi. Pristatytos ne tik šiuo metu teikiamos paslaugos, bet ir idėjos bei ateities planai.
Nuo 1966 metų įkūrimo Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai labai pasikeitė. Pasak A. Kardašienės, labiausiai keitėsi sąlygos čia gyventi vaikams ir teikiamos paslaugos, nes dabar pagalba teikiama ne tik nuskriaustiems vaikams, bet ir jų tėvams, kurie kartais vėl reiškia norą susigrąžinti savo paliktus vaikučius į šeimą.
Pertvarkos Būtinybė ir Tikslai
Iki 2020-ųjų Lietuvoje turėtų nelikti institucinių vaikų globos namų, o visi tėvų globos netekę vaikai turėtų būti apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ar grąžinti biologiniams tėvams - toks pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas.
Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais. Tokių vaikų globa ten neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
„Mūsų žiniomis, kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip 30 vaikų, trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų. Mažyliai į Šiaulius atvežti iš įvairių savivaldybių, ne su visomis pavyksta užmegzti kontaktus, kad ieškotų vaikams globėjų ar steigtų bendruomeninius vaikų globos namus. Vienos savivaldybės supranta, kad vaikai iš jų rajono - jų rūpestis, kitur naujos idėjos sunkiai skinasi kelią“, - apibendrina E. Jurkutė.
Esama Situacija Šiaulių Kūdikių Namuose
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų. E. Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga. Toli gražu ne visi ten augantys vaikai turi sveikatos apsaugos ministro numatytų sveikatos indikacijų, kai jau reikalinga specialistų pagalba ir priežiūra.
„Kai kūdikių namai buvo įtraukti į pertvarkomų įstaigų sąrašą, buvo vertinami vaikų poreikiai ir darbuotojų motyvacija, kompetencija. Nustatyta, kad dauguma vaikų gali augti šeimose, yra tik keletas, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar gyvenimas grupinio, bendruomeninio tipo namuose“, - aiškina specialistė.
Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami. 2017 metais į kūdikių namus pateko 41, 2018 metais - 14 vaikų. „Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E. Jurkutė.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. Iki tokio amžiaus negalią turintys vaikai gali augti kūdikių namuose. „Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė. Pasak jos, su kūdikių namuose gyvenančiais mažyliais nuolat dirba ankstyvosios reabilitacijos komandos specialistai, nes laiku suteikta ankstyvoji intervencija labai svarbi tolesnei vaiko raidai ir sėkmingai integracijai į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Šiuo metu Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 60 vaikų. „Nuo 2003 metų pradėjome kalbėti apie vaiko grįžimą į šeimą. Iki tol vaikai išeidavo į kitus vaikų globos namus. Mes intensyvinome Kūdikių namuose socialinį darbą, kad vaikai iškeliautų į šeimas. Dabar mūsų globojami vaikai nekeliauja į kitus globos namus, išskyrus tuos, kurie turi labai sunkių sveikatos problemų, nes neatsiranda šeimų, kurios tokius vaikus paimtų“, - nuogąstauja A.
Pasak A. Kardašienės, sunku vaikus su negalia auginti ir tėvams namuose. Tai suprasdami Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namai įkūrė dienos grupę, į kurią mamos gali atvesti savo vaikus ir palikti kelioms valandoms. Paprastai tokius ypatingus vaikus auginančios mamos net neturi kada ramiai atsigerti kavos ar neskubėdamos nueiti į parduotuvę. Tačiau, anot A. Kardašienės, skaudžiausia, kai tėvai palūžta ir dėl to apsisprendžia atiduoti vaiką Kūdikių namams. „Norėtųsi, kad tokių šeimų Lietuvoje būtų kuo mažiau. Tikimės teikti ir naujesnių paslaugų, kad šeimos nenorėtų atsisakyti savo vaikų. Turime daugiau planų, kurie susiję su dienos grupe, siekiant apmokyti tėvus, kaip su ypatingais vaikais reikia gyventi, juos auklėti ir ugdyti“, - sakė A. Lietuvoje vis garsiau kalbama, jog po kurio laiko nebeliks vaikų namų, tačiau A. Kardašienė sako, jog vis tiek bus reikalingos tokio tipo įstaigos: „Viską darysime, kad mūsų įstaiga būtų atviresnė visuomenei ir į mus pagalbos galėtų kreiptis net ir krizės ar nelaimės ištiktos šeimos.
Pertvarkos Kryptys ir Iššūkiai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos Viktorijos Palčiauskienės teigimu, kūdikių namus ketinama ne uždaryti, o pertvarkyti: „Šiaulių miesto savivaldybė, dalyvaudama institucinės globos pertvarkos procese ir įvertinusi kūdikių namų žmogiškuosius išteklius, materialinę bazę, infrastruktūrą, matytų poreikį kūdikių namus pertvarkyti į kompleksinių paslaugų centrą visos Lietuvos vaikams, turintiems negalią ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų.“
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt. priemonės.
„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas. Šiais metais planuojama pradėti teikti pagalbos į namus paslaugą šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus“, - pasakoja Sveikatos skyriaus vedėja.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja. Situaciją apsunkina ir tai, kad Šiaulių mieste jau veikia bent trys ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kurios teikia paslaugas ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems įvairių raidos problemų“, - teigia ekspertė.
Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse. „Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Reikės laiko, kad politikai pradėtų pasitikėti globėjų teikiamomis paslaugomis, nes susitikimuose budintys globėjai guodžiasi vis dar sulaukiantys dviprasmiškų užuominų - neva jie dirba siekdami pasipelnyti, nori gauti dividendų“, - komentuoja specialistė.
Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga - vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, - kalba E. Jurkutė. V. Palčiauskienės teigimu, šiuo metu savivaldybėje diskutuojama dėl rajone esančių vaikų globos įstaigų tolesnės veiklos, bet konkrečios ir aiškios vizijos kol kas dar nėra.
E. Jurkutė baiminasi - nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ji pasidžiaugia, kad pertvarkos procesai Šiaulių regione nors ir pamažu, bet vis dėlto vyksta: „2016-aisiais, kai pertvarka tik prasidėjo, daugelis politikų, valdininkų net nėjo į kalbas, pertvarką vadino „blefu“.
Vaikų Globos Alternatyvos: Šeimynos ir Globėjai
Šeimai už globojamą vaiką mokama 520 litų parama. Globojamam vaikui teikiama 520 litų parama ir dar tiek pat ūkio reikalams. Pernai globa šeimoje buvo nustatyta 908 vaikams, o šeimynose - 52 vaikams. 2011 metų pabaigoje globojamų vaikų iš viso šalyje buvo 10813. Jis priminė, kad Šiauliuose, Korsako gatvėje, bus kotedžas, kuriame galės gyventi septynios „šeimos“ po 8 vaikus. „Vaikams tikrai geriau augti šeimą primenančioje aplinkoje. Vistiek bus niekam nereikalingų našlaičių ar vaikų su negalia. Švedai jau prieš 18 metų vaikams pastatė kotedžus.
K. Rušinskas tvirtina, kad vaikų globos namuose mažėja ne tik dėl vykdomos strategijos ar kokio plano. Anot socialinio darbo organizatoriaus, vaikų „kombinatai“ nyksta savaime. Gyvenimas vaikų namuose jau dabar panašus į šeimyną. Vasarą daugelis išvyksta atostogauti pas giminaičius. Sulaukusieji 18 metų, anot K. Rušinsko, nepaliekami patys kapstytis gyvenimo labirintuose: „Valstybė padeda. Suteikia vienkartinę įsikūrimo pašalpą. Jei vaikas studijuoja profesinėje mokykloje, iki 24 metų jis gauna 520 litų pašalpą. Tik nedidelė dalis nesugeba prisitaikyti ir integruotis į visuomenę. Neteisingas požiūris, kad vaikai paliekami likimo valiai.
VAIKAI: Vaikų globos namai - vieta, kurios iš tiesų neturėtų būti. - Kuo skiramės nuo vaikų namų? Šeimynose vaikai gyvena laisvai. Eina kur nori, valgo kiek nori. Nuolat prižiūrimi. Valdiški vaikų namai skirti tam, kad būtų mažiau bedarbių. Pats ne kartą girdėjau, kad vaikų namai kartais ir pasipelno iš vaikų. Jau 18 metų su žmona prižiūrime po šeimyną. Bendrai - 20 vaikų. O dar savus penkis turime. Dabar jauniausiam mūsų globotiniui - 2,5 metukų. Visi lygūs. Visi savi. Į gyvenimą išleidome jau apie 30 vaikų. Jau turime dešimt anūkų. Atvažiuoja savaitgaliais į svečius. Naujieji planuojami kotedžai vaikams nieko gero neduos. Tegul juos pastato šeimynose - bus daugiau naudos. Lai skiria šiuos pinigus šeimynų stiprinimui, ir beglobių vaikų bus žymiai mažiau. Neseniai nupirkau sodybą, kad vaikai galėtų ten ramiai pabūti gamtoje. Šeimyna - ne pasipelnymo šaltinis. Vos išsiverčiame su gaunamais pinigais. Dirbame praktiškai be poilsio - kaip tikri tėvai. Vaikui nepasakysi: atleisk, man dabar atostogos ar išeiginė, nors iš tiesų iš Savivaldybės už darbą su vaikais gauname minimalų atlyginimą. Jeigu vaikus prižiūri iš meilės, tuomet jokių mokslų ar kursų nereikia. Jei vaikaisi pelno - neverta nė pradėti. Vaikas - ne paršiukas. Jei pasiėmėi globoti, neapleisk, kad ir ką iškrėstų. Iš kur pas mus ateina vaikai? Daug bendraujame su vaikų teisių apsaugos tarnyba. Patys važiuojame kalbėti su problematiškomis šeimomis. Daug su jais bendraujame. Siekiame kad tėvai susitvarkytų, o vaikas galėtų pas juos grįžti. Kodėl aš pasirinkau tokį gyvenimo kelią? Nes man likimas davė gyvenimą iš naujo. Privalau jį nugyventi prasmingai. Tarnavau Afganistane ir buvau sužeistas. Namiškiai buvo jau pasiruošę laidotuvėms.
Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių Pavyzdys
Skaičiuojama, kad Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai užaugino ir išugdė per šimtą vaikų, kurie į jų namus pateko įvairiausiais būdais. Daugiausia - našlaičiai ir skurdo bei negandų prispaustų žmonių vaikai. Venclauskiai turėjo dvi savo tikras dukteris. Danutė Venclauskaitė mirė 1999 metais. Gražbylė Venclauskaitė šiuo metu gyvena Šiauliuose. Jai - 103-eji. Planuojama, kad kitais metais prasidės darbai. Įgyvendinant iš ES struktūrinių fondų finansuojamą Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 m. Muziejininkė Jovita Vilimaitienė aprodo pastatą. Tai darbo, interesantų ir svečių kambariai. Taip pat - miegamasis.
J.Vilimaitienė akcentavo, kad K.Venclauskis buvo ypač vertinamas ir sėkmės lydimas teisininkas. S.Venclauskienė garsi ne tik savo motiniškumu. 1899 metais ji pastatė J.Vilkutaičio-Keturakio pjesę „Amerika pirtyje“. Spektaklis pirmą kartą parodytas Palangoje, nes čia už tai negrėsė caro sankcijos. Šalia advokato miegamojo - jo žmonos miegamasis. S.Venclauskienė dažniausiai miegodavo su trimis ar keturiais vaikais. Kitoje šio aukšto pusėje ir apatiniame cokoliniame aukšte karaliavo vaikai. Valgomasis tarnavo ir kaip šeimos bendravimo, komunikacijos erdvė. Čia leisdavo vakarus Venclauskienė ir vaikai.
G.Venclauskaitė pamena, kad ilgą laiką galvojusi, jog pati yra šiuose namuose priglaustas vaikas. Tik dėl tėvo neabejojo. Mama neišskirdavo nė vieno - nei žodžiu, nei veiksmais. Kartą paklausė mamos: „Mama, ar tu tikrai mano mama?“. „Taip. Virš advokato ir vaikų buvo nuomojami apartamentai, kuriuose dažniausiai gyvendavo pasiturintys atvykstantys verslininkai. Į tėvo darbo zoną vaikams eiti nebuvo leidžiama. Tik G.Venclauskaitė ten kartais įeidavo, nes atnešdavo korespondenciją ar kitaip padėdavo tėvui. K.Venclauskis daug dirbo, todėl paprastomis dienomis dėmesio vaikams skyrė mažai. Visa šeima vykdavo į Palangą pailsėti. Čia jis sugalvodavo žaidimų ir kitokios veiklos kartu su visu pulku vaikų.
J.Vilimaitienė teigia, kad jau kitais metais Venclauskių namai gali būti atkurti su autentiškomis tapytomis gėlėmis ant sienų. Beje, namo laiptinė ištapyta našlaitėmis. Tai labai simboliška gėlė šiems daugybę našlaičių priglaudusiems namams. Jei tiksliai pagal dokumentus - šimto gal ir nebus. Tačiau šeima gelbėjo ir persekiojamus žydus bei jų vaikus. Pirmieji našlaičiai pas Venclauskius pateko dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šeima karo metais traukėsi į Rusiją jau su keliais globotiniais. Daugybė vaikų turėjo Jakševičių pavardes. Kodėl? S.Venclauskienės tėvas Šiaulių berniukų gimnazijos statyboms suteikė sklypą mainais už tai, kad dvi Jakševičių kartos mokysis čia už dyką. Jie siūdavo įvairius karo reikmėms reikalingus daiktus - drabužius, pakinktus. Venclauskiai dokumentuose rodydavo, jog veikla yra pelninga. O iš tiesų visus nuostolius padengdavo iš savo kišenės.
K.Venclauskis mirė dar neprasidėjus karui, sulaukęs šešiasdešimties. Dukra Gražbylė su vyru išvyko į kitą Lietuvos kraštą. Po vyro mirties Stanislava ir toliau globojo vaikus. Tam naudojo visas turėtas santaupas. 1944 metais ji su dviem globotiniais pasitraukė į Vokietiją, nes grėsė tremtis. 2000 metais S.Venclauskienė, dukterys Danutė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitės apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. J.Vilimaitienė pastebi, kad Venclauskų šeima nuostabą kelia ne tik dėl savo didžiulės meilės nuskriaustiems vaikams: „Dar keisčiau atrodo tai, jog Kazimiero ir Stanislavos politiniai ir religiniai įsitikinimai buvo visiškai priešingi. Ji priklausė miesto tarybai ir buvo krikščionė-demokratė. Kazimieras - Šiaulių socialdemokratijos tėvas ir pažiba. Reikėtų dar pridurti, kad Venclauskiai bendravo kone su visais to meto Lietuvos šviesuoliais. Simboliška, kad jų šeimos namą Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Problemos Vaikų Teisių Apsaugos Sistemoje
Dar visai neseniai stebėjomės vaikų atėmimo iš šeimų istorijomis, kurios vyko Norvegijoje, tačiau dabar panašių situacijų jau turime ir Lietuvoje. Į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi šiaulietė prašydama pagalbos. Moteris įsitikinusi, kad vaikus turinti apsaugoti sistema jiems kenkia. Beveik dvejus metus nuo savo vaikų atskirta šiaulietė, nebematydama vilties rasti žmogiškumo neva vaiko teises saugančioje sistemoje, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę. Moters istorija išties skaudi. 2018 m. balandžio mėnesį jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą vienam iš savo sūnų. Nors į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį šeima nebuvo iki tol patekusi, paskirta gana griežta kardomoji priemonė - įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais. Atskiriant vaikus nuo mamos, vienam iš jų buvo 10, kitam 5 metukai.
Aiškindamasis situaciją, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas, Savivaldybės tarybos narė Irina Barabanova, kuri šiuo metu padeda minėtai mamai, mero pavaduotojas Egidijus Elijošius ir mero patarėja Virginija Mickavičienė. „Vaiko teisių apsaugos sistema išsigimė ir pradėjo veikti prieš vaiko interesus. Sistema nubaudė ne tik mamą, bet ir vaikus, - teigė meras, - mamos ir vaikų ryšio neužtikrinimo pasekmės vaikams gali būti žymiai skaudesnės, nei galimai padaryta nusikalstama veika. Per šį konkretų pavyzdį ėmė aiškėti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai. Pirmiausia, ypač ilgai užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Bene daugiausiai laiko sugaišta dėl tokio pobūdžio bylose įprastai skiriamos vaiko psichiatrinės-psichologinės ekspertizės. Ekspertizės laukti reikia apie 6-8 mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka dar 2-4 mėnesius! Tokio pobūdžio tyrimus atlieka vienintelė įstaiga visoje Lietuvoje - Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Kitoje vaiko teisių apsaugos grandyje finansinių išteklių lyg ir netrūksta. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, kas mėnesį už laikiną globą globėjams mokama apie 1000 Eur, tad šiuo konkrečiu atveju vieno iš vaikų globai per pusantrų metų paskirta nemenka suma - apie 18 000 Eur. O kur dar ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo išlaidos, išlaidos advokatui, kurį privačiai samdėsi vaikų mama, nes jos pajamos viršija nustatytus lygius nemokamai teisinei pagalbai gauti, išlaidos vaikui gydyti, nes galimai dėl patiriamo streso, kurį lėmė vaiko atskyrimas nuo mamos, vaiko būklė paūmėjo ir jis buvo gydomas ligoninėje ir kt.
Be to, pastebėta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos ir teisėsaugos institucijų. Nors šeima nebuvo patekusi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį ir nenustatytas rizikos vaikams lygis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, o vėliau ir teismas kažkodėl nusprendė, kad vaikus būtina laikyti atskirtus nuo mamos. „Šeima yra valstybės pagrindas. Šiauliai nori išlikti jaukus miestas šeimoms, galintis joms pasiūlyti patrauklią ir saugią gyvenamąją aplinką, todėl mes visi turime prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ne tik konkrečiai šeimai, bet ir visiems gyventojams, kurie yra bauginami tokiais įvykiais. Visi šios situacijos dalyviai - ikiteisminio tyrimo institucija, teismas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vaikų globos namai - dirbo formaliai, pamiršdami žmogiškumą, to pasekmė - beveik dvejus metus skriaudžiami vaikai ir jų mama. Sausio 16 dieną 9 val. „Norėtųsi tikėti, kad siekiai išplauti suteptą ikiteisminio tyrimo institucijų mundurą ir pateisinti pernelyg užsitęsusį procesą, neturės įtakos teisingam sprendimo priėmimui“, - vylėsi A. „Šiuo ir panašiais atvejais savivaldybėms yra paliktas tik stebėtojo vaidmuo. Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti sprendimus dėl vaiko teises saugančios tarnybos centralizavimo ir pavaldumo perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.