Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ypatingai svarbu rūpintis savo sveikata ir užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi. Vienas iš svarbių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, yra makšties tepinėlio pasėlis. Šis tyrimas padeda nustatyti galimas infekcijas ir užtikrinti, kad jos nekenktų nei motinai, nei kūdikiui.
Makšties tepinėlio pasėlio svarba nėštumo metu
Pagrindinis makšties tepinėlio pasėlio tikslas yra nustatyti, ar makštyje nėra patogeninių mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas. Nėštumo metu šios infekcijos gali būti ypač pavojingos, nes gali paveikti vaisiaus vystymąsi ir sukelti komplikacijų gimdymo metu. Nors požiūris į atliekamų tyrimų apimtis nėščiosioms pastaraisiais metais liberalizavosi ir jų atliekama mažiau, tepinėlis iš makšties bent 16 nėštumo savaitę yra būtinas.
B grupės streptokokas (BGS)
B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims, prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims, skiriami antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo kūdikiui. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu imama medžiaga iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
BGS infekcijos rizika ir komplikacijos
Tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug apie 20 proc. nėščiųjų (įvairių tyrimų duomenimis - nuo 6 iki 36 proc.) makštyje. Bakterijomis užkrečiamas maždaug vienas iš dviejų naujagimių. Ankstyvąja BGS sukelta infekcija suserga mažiau nei 1 proc. Apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14 proc. (1 atvejis iš 700 gimdymų). Taigi, nors infekcija kyla santykinai nedidelei daliai naujagimių, tačiau komplikacijos - labai grėsmingos, todėl prasidėjus aktyviai gimdymo veiklai nėščiosioms leidžiama antibiotikų.
BGS infekcija gali pasireikšti sepsiu (kraujo užkrėtimu), pneumonija ar meningitu. Nėštumo metu streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Gimdymo metu iškyla rizika kūdikiui susirgti meningitu arba sepsiu.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Ką daryti, jei nustatytas BGS?
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai. Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
Lytiškai plintančios ligos (LPL) ir jų pavojus nėštumo metu
Nėštumo metu ypač svarbu tirti lytiškai plintančias ligas, nes jos gali būti perduotos dar negimusiam kūdikiui. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
Sifilis
Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
ŽIV
ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
Kitos LPL
Taip pat rekomenduojama tirtis dėl Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Herpes Simplex Virus (HSV)
Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus.
Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Kiti tyrimai nėštumo metu
Be makšties tepinėlio pasėlio, nėštumo metu atliekama ir daugiau tyrimų, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Šlapimo tyrimo ir šlapimo pasėlio negalima prilyginti tepinėlio iš makšties tyrimui, kuris imamas visai kitu tikslu.
Bendras šlapimo tyrimas
Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM)
Vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Antikūnų tyrimas (raudonukėms)
Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu.
Vaisiaus judesių vertinimas
Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
Kiti tyrimai
- Rh faktoriaus nustatymas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Pirmas ir antras trimestro patikros testai: 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną.
- Citomegaloviruso ir toksoplazmozės tyrimai: Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- Hepatito B tyrimas: Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Doplerinis arba kardiotokografinis vaisiaus būklės vertinimas: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba.
Kitos galimos infekcijos ir sutrikimai makšties mikrofloroje
Pienligė (makšties kandidozė)
Pienligė (makšties kandidozė) - tai grybelinė liga, kurios metu mielių grybelio normaliosios makšties floros dauginimasis makštyje sukelia makšties gleivinės ir vulvos uždegimą, niežėjimą ir išskyras. Dažniausiai iki 95 procentų ją sukelia Candida genties grybeliai, iš kurių populiariausias - Candida albicans (mielinis grybelis). Apie 75 procentų moterų suserga bent 1 kartą gyvenime.
Pienligė ypač dažna nėštumo metu, kadangi hormonų pokyčiai gali sutrikdyti makšties pH pusiausvyrą. Nėštumo metu pienligę galite gydyti saugiai priešgrybeliniais makšties kremais ar žvakutėmis.
Bakterinis vaginitas
Nespecifinis bakterinis vaginitas gali būti susijęs su nemalonaus kvapo išskyromis. Dažniausiai išsėjami: Gardnerella vaginalis, Lactobacillus, Peptostreptoccocus, Prevotella, Bacteroides. Pasėlio iš genitalijų reikšmė nustatant vaginitą turi ribotą vertę. Vaginito diagnozei, be jo, dar svarbu, kad būtų randami ir kiti požymiai: gausios išskyros iš makšties, jų pH viršija 4,5, randamos ląstelės su smulkiomis gramneigiamomis lazdelėmis.
Normali makšties mikroflora
Normali makšties mikroflora gausi anaerobų, Corynebacterium, gramneigiamų lazdelių, enterokokų, laktobacilų.