Nėštumas - graži ir viltinga būsena, nepaisant visų nepatogumų, tačiau tas laikas kupinas džiugaus laukimo. Tačiau ką daryti, kai nėštumas įvyksta netrukus po gimdymo? Ši situacija kelia daug klausimų ir nerimo, todėl svarbu išsiaiškinti galimą riziką, iššūkius ir kaip tinkamai pasiruošti tokiam scenarijui.
Moters psichologinė būsena po gimdymo
Gydytoja Dalia Mickevičiūtė, suaugusiųjų psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė, teigia, kad nėščiosios būsenai didelę įtaką turi ne tik hormonai, bet ir moters psichologija. Hormonų pokyčiai per nėštumą būdingi visoms, tačiau ne visos suserga depresija ar jaučia nerimą. Jautresnes moteris išoriniai veiksniai gali paveikti dar labiau. Nėštumas - labai didelis gyvenimo pokytis. Pogimdyminės depresijos rizika didesnė, kai nėštumas nelauktas, moteris vieniša, jos nepalaiko artimieji arba ji gyvena svetimoje šalyje.
Labai svarbu, kaip moteris pasiruošusi sutikti pokyčius, kurie po gimdymo tampa ypač ryškūs. Sunku susitaikyti su kūno pokyčiais, ypač jei per nėštumą priaugama daug svorio. Nėštumo pradžioje būsimos mamytės džiaugiasi kiekvienu centimetru, o jau trečią dieną po gimdymo nori, kad pilvo neliktų jokių pėdsakų.
Atminties ir dėmesio koncentracijos problemos
Po gimdymo dažna moteris skundžiasi suprastėjusia atmintimi ir išsiblaškymu. Dažniausiai tai lemia ne pablogėjusi atmintis, o sumažėjusi dėmesio koncentracija. Moteris turi išmokti kitaip paskirstyti savo dėmesį, nes atsiranda naujas, svarbiausias objektas - kūdikis. Mamos vienu metu gali atlikti daug darbų, bet dėl to gali nebeprisiminti, ką daro.
Jeigu mintys sukasi apie tai, kodėl kūdikis blogai miegojo, moteris gali dėti raktus į neįprastą vietą ir paskui jų nerasti, kaltindama prastą atmintį. Tačiau atminties testas greičiausiai parodytų, kad atmintis nepablogėjo. Jeigu vaikų ne vienas, o du ar trys, dėmesį padalyti tikrai sunku. Bėgant laikui, ypač kai vaikai ūgteli, mama vėl ima dirbti ir dėmesį tenka skirti ne tik šeimai ir namams, viskas turėtų susitvarkyti.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Iš ko mokomės būti mamomis?
Mama, augindama vaiką, sąmoningai ar nesąmoningai savo patirtį perduoda jam. Perdėtai rūpestingų mamų dukterys paprastai vis kartoja, kad tikrai nesielgs taip, kaip jų mamos, bet vis tiek elgesio modelis dažnai būna toks pat, nori jos to ar ne. Ir, svarbiausia, jos pačios to net nepastebi, tik žmonės iš šalies.
Pavyzdžiui, perdėm rūpestingos motinos duktė pati tapo lygiai tokia pačia itin rūpestinga mama. Jos kūdikio kambarys buvo specialiai prisodrintas vandens lašelių, sukurtas raminamąjį poveikį turintis „baltasis“ triukšmas. Tačiau jokios dirbtinės priemonės nepadėjo, nes kūdikis jautė mamos nerimą ir pats nebuvo ramus. Pagimdžiusios moters ryšys su mama ypač sustiprėja. Modelis, kokia mama bus moteris, dažnai ateina iš jos pačios šeimos.
Nuotaikų kaita po gimdymo
Po gimdymo pasitaiko nuotaikos sutrikimų. Besilaukiant ir po gimdymo hormonų koncentracija labai pakinta - vienų staiga padaugėja, kitų staiga sumažėja. Moterys apskritai labiau linkusios į depresiją ir tai siejama su moteriškaisiais hormonais estrogenais, kurių po gimdymo ypač sumažėja, o tai tiesiogiai susiję su vadinamaisiais laimės hormonais (neuromediatoriais, serotoninu, dopaminu). Dėl nuotaikų kaitos, nerimo, depresinių būsenų negalima kaltinti tik nėštumo ar gimdymo. Gali būti, kad jau iki tol būta sutrikimų, kuriuos šios būsenos pastiprina ar net atgaivina.
Kartais nėštumo metu besilaukiančiosios susiima dėl kūdikio, tačiau pagimdžius vidiniai demonai smogia dar didesne jėga. Pasitaiko ir sėkmės istorijų, kai gimęs kūdikis visiškai užpildo moters gyvenimą ir ji pamiršta buvusias savo psichikos bėdas. Tačiau čia slypi kitas kraštutinumas - vaikas negali būti visas moters pasaulis ir vienintelis jos laimės užtikrintojas. Augdamas jis turės po truputį atsiskirti ir mama to arba gali neleisti, taip trikdydama vaiko emocinę raidą, arba pati jaustis vieniša bei greičiausiai sugniuždyta. Moteris, tapusi mama, turi mokėti kurti santykius su vyru, su aplinkiniais - giminėmis, draugėmis, kolegomis darbe, tik tada ji galės atiduoti visapusiškai daug savo vaikui.
Liūdesys ir nusivylimas po gimdymo
Pirmąją savaitę po gimdymo dėl hormonų pokyčių gali apimti liūdesys, kai norisi verkti, ašaros byra be paaiškinamos priežasties. Tuo metu persitvarko mamos hormonai. Psichologai teigia, kad moteris suvokia, kas jos laukia ateityje, kad niekada nebebus taip, kaip buvo. Įtakos turi ir nuovargis, kai galbūt imame savęs gailėti. Ta būsena paprastai trunka vos keletą dienų ir moteris susitvarko su savo emocijomis bei gali tinkamai pasirūpinti ir savo kūdikiu, ir savimi. Kai susergama depresija, mamos to nebegali daryti, nebelieka jėgų niekam - nei pasirūpinti kūdikiu, nei savimi. Tai aiškiausias depresijos bruožas.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Gimdymas - skausmingas procesas. Skausmas skatina išsiskirti endorfinus - laimės hormonus, kurie gali sukelti euforiją. Tačiau mama iš karto po gimdymo gali patirti ir visai kitokių pojūčių, mat kai kurias motinystės jausmas aplanko ne iš karto, kai kurias - po dienos, kitas - ir dar vėliau. Ir tas ne iš karto atsiradęs motinystės jausmas labai gąsdina: mama laukia kažko tokio, apie ką kalba jau pagimdžiusios draugės, ir to nepajunta. Tai smarkiai nuliūdina. O jei mama dar vieniša… Jei dviejų žmonių meilės istorija baigėsi negražiai, vaikelis visą gyvenimą primins tą žmogų, kurį norėtųsi užmiršti. Tokiu atveju sunku mažylį priimti, juo pasidžiaugti.
Rizika ir iššūkiai pastojus netrukus po gimdymo
Pastojus netrukus po gimdymo, moters organizmui tenka didelis krūvis. Organizmas dar nespėjo atsigauti po pirmojo nėštumo ir gimdymo, todėl gali kilti įvairių komplikacijų.
Galimos rizikos:
- Priešlaikinis gimdymas: Tikimybė pagimdyti anksčiau laiko yra didesnė, jei tarp nėštumų yra mažas tarpas.
- Mažas naujagimio svoris: Kūdikis gali gimti mažesnio svorio, nei turėtų būti.
- Placentos problemos: Gali kilti problemų su placenta, pavyzdžiui, priešlaikinis placentos atšokimas.
- Anemija: Moteris gali susidurti su mažakraujyste, nes organizmas nespėjo atgauti geležies atsargų po pirmojo nėštumo.
- Gimdos plyšimas: Ypač aktualu moterims, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis.
Psichologiniai iššūkiai:
- Emocinis išsekimas: Moteris gali jaustis emociškai išsekusi, nes nespėjo atsigauti po pirmojo gimdymo ir jau turi rūpintis kitu kūdikiu.
- Pogimdyminė depresija: Rizika susirgti pogimdyvine depresija yra didesnė.
- Stresas ir nerimas: Moteris gali jausti stresą ir nerimą dėl finansinių sunkumų, santykių su partneriu ir kitų priežasčių.
Rekomenduojamas tarpas tarp nėštumų
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad tarpas tarp gimdymo ir kito nėštumo turėtų būti nuo 18 iki 60 mėnesių (nuo pusantrų iki penkerių metų). Tai yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo daugybės faktorių. Konkrečiu atveju, viskas labai priklauso nuo to, kaip praėjo pats nėštumas, gimdymas, ar buvo komplikacijų, kiek moteris žindė krūtimi ar buvo darytas cezario pjūvis. Po cezario pjūvio, pakartotinis nėštumas tikrai neturėtų būti anksčiau nei po pusantrų metų, kad būtų saugu pagimdyti natūraliais gimdymo takais. Kad ir kaip bebūtų, nėštumas ir gimdymas moters organizmą išsekina, tačiau jei moteris jaučiasi gerai ir nori kuo mažesnio amžiaus skirtumo tarp vaikų, negalime priversti jos nepastoti.
Atsižvelgus į šiuos įvairius aspektus, labai individualu, koks geriausias laikas vėl pastoti. Kiek kitokia situacija yra vyresnio amžiaus moterims, kai kyla klausimas, ar dėl amžiaus po pusantrų metų moteris apskritai galės pastoti.
Antras nėštumas: skirtumai ir ypatumai
Ar pirmas, ar dešimtas nėštumas, kiekvienas būna kitoks. Nebūtinai lengvesnis ar sunkesnis. Kiek tenka bendrauti su moterimis, dažnai pastebime, kad kiekvienas nėštumas yra skirtingas. Iš tiesų vaisiaus judesius pakartotinai gimdysiančios moterys pajunta anksčiau. Dar vienas skirtumas - anksčiau pasimato pilvukas, nes pilvo raumenys jau nebūna tokie tvirti, kokie buvo iki pirmojo nėštumo. Bet tai nereiškia, kad gimda ar pilvas greičiau auga. Taip yra dėl pilvo raumenų tonuso pasikeitimo. Jei pykino vieną nėštumą, didelė tikimybė, kad pykins ir per antrąjį.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Gimdymo ypatumai:
Yra tokia tendencija, kad antras gimdymas yra lengvesnis. Psichologiškai moteris jaučiasi tvirčiau, žino, ko laukti, ko tikėtis. Daugiau turi žinių ir patirties. Kita vertus, jei pirmą kartą buvo negatyvi patirtis, gali dar labiau bijoti ir nerimauti. Pats gimdymas yra greitesnis dėl gimdos kaklelio vėrimosi ypatumų. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, paskui veriasi, o pakartotinai - ir trumpėja, ir veriasi tuo pačiu metu. Dėl to net keleta valandų sutrumpėja pirmasis gimdymo periodas. Antras gimdymo periodas - taip pat dažniausiai skiriasi. Pirmą kartą gimdančioms moterims jis užtrunka iki 3 valandų, pakartotinai - trumpiau, dažniausiai iki valandos. Skausmo pojūtis irgi yra labai individualus ir priklauso nuo prieš tai buvusio gimdymo patirčių. Dažniausiai kadangi antras gimdymas yra trumpesnis ir moterys jau žino ko tikėtis, tai ir skausmas atrodo mažesnis.
Cezario pjūvis:
Jei pirmasis nėštumas baigėsi cezario pjūviu, ar antras kartas gali baigtis gimdymu natūraliais takais? Taip. Be abejo, viskas priklauso nuo Cezario operacijos priežasčių. Jei tai nesusiję su anatominiais faktoriais ar mamos ligomis, tuomet yra labai didelė tikimybė, kad antras gimdymas sėkmingai pavyks natūraliais gimdymo takais. Po vieno Cezario pjūvio yra pakankamai saugu gimdyti natūraliai ir net daugiau kaip 50 proc. moterų pasiseka tai padaryti.
Atsistatymas po gimdymo:
Po antro ir daugiau gimdymo, maitinant kūdikį ir besitraukiant gimdai, kankina didesni pilvo skausmai, nes stipriau traukiasi gimda. Tolimesnis organizmo atsistatymas nepriklauso nuo to ar tai pirmas, ar antras gimdymas, atsistatymas labiau priklauso nuo to, ar spėjo moters organizmas atsistatyti po prieš tai buvusių nėštumų ir gimdymų.
Žindymas:
Fiziologiškai pieno gamyba ir pats maitinimas daug lengviau vyksta po pakartotinio gimdymo, nes moteris jau žino, kaip tą daryti, ką daryti, jei vaikas neima krūties ir pan. Yra dalis moterų, kurios negali ar nenori žindyti, bet aš patarčiau kaskart į žindymą pažvelgti iš naujo: tai, kas buvo po pirmo nėštumo, buvo, o dabar galima vėl bandyti, konsultuotis su savo gydytoju, akušere, žindymo specialistais - ir maitinti krūtimi savo naujagimį tikrai pavyks.
Psichologiniai aspektai planuojant antrąjį nėštumą
Svarbu neskubėti ir išieškoti atsakymų savo viduje, ar tikrai norite antro vaikelio, ar yra kažkokie kiti motyvai, kurie sukelia jausmą, kad norisi dar vieno kūdikio. Galbūt tai yra tiesiog poreikis pokyčiui? Dažnai įtaką padaro ir aplinkos poveikis, klausimai, kada gi tas antras vaikelis, bet psichologė Karolina skatina atsisukti į save ir atsakyti sau į klausimus, kas iš tikrųjų vyksta su mumis, ar tikrai turime erdvės pakviesti antrąjį vaikelį į šeimą, ar esame pakankamai pailsėję, turintys jėgų.
Ji ragina moteris išsikalbėti, paieškoti atsakymų, nes yra buvę ir tokių atvejų, kai mamos konsultuojasi dėl antro vaikelio atėjimo, o galiausiai paaiškėja, kad tiesiog reikėjo kalbėtis apie santykius (ir jų trūkumą) su vyru. Linkėčiau moterims antrojo nėštumo metu sąmoningai planuoti laiką sau, tai, kas mums malonu, nepamiršti, kad tai ir vėl yra nėštumas, atsigręžti į save, leisti sau pailsėti taip pat, kaip su pirmuoju, kiek tik tai yra įmanoma.
Jei gąsdina pirmojo gimdymo patirtis, grįžtame į tas skaudžias patirtis, jei kažkas nutiko negerai, jaučiamės apvogtos, įskaudintos, jei kažkas vyko ne pagal planą. Reikėtų tą emocinį krūvį išnešti į paviršių dar iki antrojo gimdymo.
Pasiruošimas pirmagimiui
Svarbu paruošti pirmagimį, kad jis nesijaustų nukarūnuotas. Nes jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas. Reikėtų atsakyti į klausimus, ar visi tie anksčiau išvardinti dalykai, kuriuos suskumbame daryti, yra mūsų pasirinkimai, o ne kitų įtaka, ar tikrai tai tinka mūsų šeimai, galiausiai ar tikrai tinka mūsų vaikui, nes vaikų jautrumas irgi labai skirtingas.
Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad tai įvyktų taip, jog net nepasijustų - švelniai, pamažu. Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui. Vaikas visas situacijas patiria per tai, ką patiria tėvai. Jei jie jaus įtampą, pasimetimą - jis taip pat jaus nerimą. Kad pirmagimis jaustųsi lygiai tiek pat svarbus, kiek buvo iki šiol dėmesio prasme, o ne dovanų. Nes iš tikrųjų tai juk mažiukas ateina į tą mūsų jau susikurtą šeimą, mes jį priimame, apglėbiame rūpesčiu, jį turėtume pritaikyti prie to, kokie esame.
Gimus antram vaikui mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta - prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui dabar jau du vaikus.
Kaip sumažinti gestacinio diabeto riziką?
Atsako gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė: taip, tiek planuojant antrą nėštumą, tiek jau pastojus antrą kartą, svarbu imtis veiksmų, kad sumažintumėte gestacinio diabeto riziką. Buvęs gestacinis diabetas yra vienas iš reikšmingų rizikos veiksnių, didinančių tikimybę juo sirgti ir kito nėštumo metu. Iki 50 proc. moterų, kurios sirgo gestaciniu diabetu, ši būklė pasikartoja, todėl ankstyva prevencija ir sąmoningas antro nėštumo planavimas yra itin svarbūs.
Prevencinės priemonės:
- Valdyti kūno svorį - jei po pirmojo nėštumo išliko antsvoris ar nutukimas, svorio sumažinimas 5-10 proc.
- Pasitarti su gydančiu gydytoju dėl sveikatos rizikos veiksnių valdymo, reikalingų tyrimų.
Vyresnis amžius ir nėštumas
Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė. Vėlyvas nėštumas - ne tragedija. Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: „Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.“
K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. Natūralu, kad dauguma moterų pirmiausia nori pasirūpinti karjera, užtikrinti būsimo vaiko gerovę.
Dažnesnės komplikacijos:
Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Nėštumas - didžiulis krūvis moteriai. Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose.
Patarimai moterims, pastojusioms netrukus po gimdymo:
- Kreipkitės į gydytoją: Kuo anksčiau kreipkitės į gydytoją, kad jis įvertintų jūsų būklę ir nustatytų galimą riziką.
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų: Atidžiai laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl mitybos, poilsio ir kitų dalykų.
- Rūpinkitės savo sveikata: Valgykite sveiką maistą, gerkite daug vandens, ilsėkitės ir venkite streso.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos iš artimųjų, draugų ar specialistų.
- Būkite kantrios: Atminkite, kad jūsų organizmui reikia laiko atsigauti po pirmojo gimdymo, todėl būkite kantrios ir neskubinkite įvykių.
Kontracepcija po gimdymo
Siekiant išvengti neplanuoto nėštumo iškart po gimdymo, svarbu pasirūpinti tinkama kontracepcija. Pasitarkite su savo gydytoju dėl tinkamiausio kontracepcijos metodo.
Galimi kontracepcijos metodai:
- Hormoninė kontracepcija: Tabletės, pleistrai, žiedai, injekcijos.
- Barjerinė kontracepcija: Prezervatyvai, diafragma.
- Gimdos spiralė: Hormoninė arba varinė.
- Natūralus šeimos planavimas: Šis metodas reikalauja atidžiai stebėti savo kūno pokyčius ir vengti lytinių santykių vaisingomis dienomis.