Nėštumas ir gimdymas - tai unikalūs fiziologiniai procesai, sukeliantys reikšmingus pokyčius moters organizme, įskaitant ir smegenų veiklą. Mokslininkai jau seniai domisi šiais pokyčiais, siekdami geriau suprasti motinystės biologinį pagrindą ir galimą poveikį moters psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie pokyčiai vyksta moters smegenyse nėštumo metu ir po gimdymo, kokie hormonai juos lemia ir kaip jie gali paveikti moters elgesį, emocijas bei pažintines funkcijas.
Hormonų įtaka smegenų veiklai
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme išsiskiria didelis kiekis hormonų, tokių kaip estrogenai, progesteronas, oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį ne tik fiziniuose pokyčiuose, bet ir smegenų veikloje. Jie aktyvina už suvokimą bei atmintį atsakingas smegenų struktūras, taip pat veikia emocijas ir elgesį.
Oksitocinas, dažnai vadinamas "meilės hormonu", yra ypač svarbus prieraišumo ryšio tarp motinos ir kūdikio formavimuisi. Jis išsiskiria gimdymo metu ir žindant, skatindamas švelnumo, artumo ir ramybės jausmus. Tyrimai rodo, kad žindymo metu limbinės sritys moters smegenyse aktyvuojasi gerokai stipriau nei nežindant, o tai rodo, kad žindymas fiziologiškai formuoja stipresnį ryšį su vaiku.
Smegenų struktūros pokyčiai
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad nėštumo metu moters smegenyse sumažėja pilkosios medžiagos, ypač srityse, atsakingose už socialinį pažinimą - supratimą, ką kiti žmonės galvoja ar jaučia. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip neigiamas pokytis, tačiau mokslininkai teigia, kad tai yra sinapsių genėjimo procesas, kurio metu iš smegenų pašalinamos nereikalingos jungtys, optimizuojant smegenų veiklą ir padidinant jų efektyvumą. Šis procesas primena sodų genėjimą, kai pašalinamos nereikalingos šakos, kad medis geriau augtų ir duotų daugiau vaisių.
Urtė Neniškytė teigia, kad pilkosios smegenų masės sumažėjimas nėštumo ir pogimdyviniu laiku yra siejamas ne su funkcijos praradimu, kas vyksta senatvėje, bet su jos optimizavimu, arba kitaip - smegenų efektyvumo padidinimu.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Prieraišumas ir limbinė sistema
Gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu svarbiausias dalykas moteriai yra ryšio su naujagimiu užmezgimas. Prieraišumas susisieja su vadinamosiomis senosiomis žinduolių smegenimis - limbine sistema (atsakinga už emocijas ir jų apdorojimą). Hipokampe, kuris atsakingas už atmintį, orientaciją erdvėje, po gimdymo susidaro daug naujų jungčių, todėl ši sritis labai sustiprėja. Migdolinis kūnas apdoroja informaciją, yra susijęs su baime, nerimu, - tai yra giluminiai smegenų procesai, kurių mes negalime kontroliuoti. Migdolinis kūnas aktyvuojasi vien žiūrint į savo vaiką, ir mes dėl to jaučiamės labai gerai, tarsi gaunantys atpildo. Migdolinis kūnas aktyvuojasi daug stipriau žiūrint į savo, o ne į kokį kitą kūdikį, todėl moteris geba be jokio logiško paaiškinimo atskirti savo vaiką. Mokslininkai palygino ir pamatė, kad pagimdžiusios moters ir suaugusio įsimylėjusio žmogaus smegenyse vyksta tas pats procesas.
Paaštrėjęs suvokimas ir motiniškas instinktas
Nėštumo metu ir po gimdymo moterims dažnai paaštrėja suvokimas. Tai padeda geriau pažinti kūdikio poreikius, greičiau orientuotis, kartais vien pagal kvapus bei garsus. Motinos instinktas, nors ir nėra visiškai suprastas, yra giliai įsišaknijęs biologinis mechanizmas, padedantis užtikrinti kūdikio išgyvenimą.
Galimi atminties sutrikimai
Nors moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad nėštumas ir gimdymas neigiamai veikia atmintį, daugelis moterų skundžiasi atminties sutrikimais šiuo laikotarpiu. Tai gali būti susiję su kognityvinio krūvio teorija, teigiančia, kad tuo periodu moterys turi tiek daug apmąstyti ir prisiminti, kad pamiršta kitus dalykus. Be to, miego trūkumas ir nuolatinis stresas taip pat gali prisidėti prie atminties problemų.
Ilgalaikiai smegenų pokyčiai
Tyrimai rodo, kad smegenų pokyčiai, vykstantys pirmojo nėštumo metu, išlieka bent dvejus metus, o galbūt ir visą gyvenimą. Tai rodo, kad nėštumas ir gimdymas gali turėti ilgalaikį poveikį moters smegenų struktūrai ir funkcijai.
Elseline Hoekzema ir jos kolegos išsiaiškino, kad moterų, kurios buvo ką tik pagimdžiusios savo pirmąjį vaiką, smegenų žievėje buvo mažiau pilkosios medžiagos - tam tikrų smegenų ląstelių. Neuromokslininkų teigimu, sritys, kurios atrodo tarsi nugenėtos, atsakingos už supratimą, ką kiti žmonės galvoja ar jaučia. Kuo didesni smegenų pokyčiai, tuo labiau mama rodė prisirišimą prie savo kūdikio, sako mokslininkai. „Šie rezultatai parodo, kad nėštumas pakeičia žmogaus smegenų pilkosios medžiagos struktūrą ir iš anksto padeda moteriai adaptuotis ir pereiti į motinystę”, - rašo jie.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Subjektyvi gimdymo patirtis ir pogimdyminė depresija
Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė, paklausta, kokios įtakos subjektyvi gimdymo patirtis turi depresijos po gimdymo atsiradimui, sako, kad Vilniaus universiteto drauge su partneriais atliktas reprezentatyvus tyrimas, parodė, jog subjektyvi gimdymo patirtis turi didesnę koreliaciją su depresija negu tai, kas iš tikrųjų vyko gimdyme. Kuo daugiau oksitocino išsiskiria gimdymo metu, tuo mažesnė tikimybė susirgti depresija.
Anot specialistės, gimdymo metu iš esmės įvyksta labai daug pokyčių smegenyse ir būtent hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria moters smegenyse ir reguliuoja sąrėmius, veikia kaip neuromediatorius. Jis aktyvuoja tam tikras smegenų sritis, kurios yra labai reikalingos po gimdymo. Tai yra smegenų apdovanojimo sistema, kuri suteikia pliūpsnį gerų emocijų ir leidžia gėrėtis gimusiu kūdikiu. Kuo daugiau moteris gauna oksitocino gimdymo metu, tuo didesnis šansas, kad ta sistema įsijungs po gimdymo. Kito žmogaus buvimas šalia mamos gimdymo metu ir emocinis jo palaikymas tris kartus sumažina tikimybę, kad jai pasireikš depresija.
Potrauminis streso sutrikimas po gimdymo
Specialistė sako, kad 90 procentų potrauminio streso sutrikimo (PTSS), kuris, manoma, pasireiškia vienai mamai iš dešimties, lydi depresija. Apie trečdaliui mamų, sergančių depresija, pasireiškia potrauminis streso sutrikimas. Tai reiškia, gimdymas gali būti emociškai sunki patirtis, kuri vėliau pasireiškia kaip depresija, lydima potrauminio streso sutrikimo.
S. Valevičienė pasakoja, kad PTSS būtų galima prilyginti pogimdyminei depresijai, bet yra keletas tik jam būdingų simptomų. Anot jos, trauma atsiranda tada, kai mes išgyvename kokią nors patirtį, kuri yra per sunki mūsų psichikai, ji nebegali tos patirties atlaikyti ir tarsi išsijungia. Trauma gydoma suteikiant moteriai saugumo ir su tuo saugumu grąžinant ją į tą situaciją ir jausmus, kad ji pradėtų jausti. Jei moteris ima verkti dėl gimdyme patirtų sunkumų, reiškia, trauma yra išgijusi. Lieka tik sunki patirtis.
Pasirengimas gimdymui ir pagalba po gimdymo
S. Valevičienė teigia, kad kursų, mokymų apie gimdymą apstu, svarbiausia rasti sau tinkamus ir nenuvertinti paskaitų apie gimdymo fiziologiją. Anot jos, į tokias paskaitas gerai nueiti ir vyrams, kad pamatytų, kiek gimdymas trunka, kaip vyksta, kad tai nėra tik stūmimas, kuris vyksta gimdymo pabaigoje, nors filmuose tik šią dalį ir terodo. Tikrai naudinga pamatyti, kaip gimdymas skiriasi nuo filmų, ir pasiruošti jam.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Svarbu turėti žmogų, ir pasiruošti gimdymui, kad padidėtų šansas, jog tuo metu moteris turės būdų, kaip palengvinti jį. Tas žmogus gali būti dula, draugė, teta, krikšto mama. Svarbu, kad tai būtų žmogus, kuriuo moteris pasitiki ir norėtų, kad jis būtų šalia jos.
S. Valevičienė sako, kad organizuojamos gimdymo patirties grupės ar mamų susitikimai, kuriuose galima ne tik pasėdėti, bet ir pasikalbėti kokia nors tema. Gimdymas - itin dažna tema. Dalijimasis su kitomis moterimis turi gydantį efektą, nes kažką įjungia mūsų psichikoje. Buvimas ir dalijimasis su kitais žmonėmis veikia labai sveikai.