Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir emocinių pokyčių. Dažnai nėštumas asocijuojasi su tokiais simptomais kaip pykinimas, vėmimas, krūtų jautrumas ir nuovargis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nėštumas vyksta be jokių akivaizdžių simptomų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokios galimos priežastys ir ką reikėtų žinoti moterims, kurios įtaria ar žino, kad yra nėščios, bet nejaučia jokių simptomų.
Įvadas
Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo Simptomų Įvairovė
Svarbu suprasti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. Kai kurioms moterims pasireiškia daugybė ankstyvųjų nėštumo požymių, o kitos jaučia labai mažai arba visai nejaučia jokių kūno pokyčių. Tai, kad nejaučiate jokių simptomų, nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai.
Dažniausi Nėštumo Simptomai
Nors simptomų nebuvimas yra įmanomas, svarbu žinoti dažniausius nėštumo požymius:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas: Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole.
- Nuovargis, mieguistumas: Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu. Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios.
- Dažnas šlapinimasis: Nėštumas sukelia jūsų hormonų pusiausvyros pokyčių. Tai gali sukelti kitų simptomų. Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio.
- Nuotaikos pokyčiai: Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
- Vidurių užkietėjimas: Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu.
- Galvos skausmas ir nugaros skausmas: Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas.
Priežastys, Kodėl Nėštumas Gali Būti Be Simptomų
Yra keletas priežasčių, kodėl moteris gali nejausti jokių nėštumo simptomų:
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
- Nereguliarus menstruacijų ciklas: Dažniausiai taip nutinka, jei moters ciklas yra nereguliarus: ji ne taip greitai pastebi, kad jau kurį laiką nebuvo mėnesinių.
- Nėštumo požymių painiojimas su kitais negalavimais: Nėštumo požymiai painiojami su kitais negalavimais, o kadangi pirmaisiais mėnesiais pilvas praktiškai nedidėja, nejaučiami ir vaisiaus judesiai - bene akivaizdžiausias vėlyvojo nėštumo požymis.
- Policistinių kiaušidžių sindromas: Moteriai diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas.
- Stambesnė moters konstitucija: Moteris yra stambesnė.
- Priekinė placentos padėtis: Placenta yra priekinėje gimdos dalyje. Vaisiaus judesių intensyvumas labai priklauso nuo placentos padėties.
- Nėštumo neigimas: Apskritai nepriimamas ir neigiamas nėštumo faktas. Nėštumo neigimas - reiškinys, kai moteris nepastebi, kad yra nėščia, arba negali objektyviai suvokti paties nėštumo fakto.
- Individualūs fiziologiniai ypatumai: Kiekvienos moters organizmas yra unikalus, todėl ir reakcija į nėštumą gali būti labai skirtinga.
Rizikos, Susijusios su Nėštumu Be Simptomų
Didžiausia rizika, susijusi su nėštumo požymių nebuvimu - uždelsta prenatalinė priežiūra. Jei moteris nežino, kad yra nėščia, ji ir toliau gali vartoti riziką nėštumui keliančius vaistus, alkoholį, rūkyti ir t. t. Verta atkreipti dėmesį, kad jei anksčiau nėštumo požymiai pasireiškė, bet laikui bėgant išnyko, tai gali būti ir persileidimo požymis, bet ne visada.
Virškinimo Trakto Sutrikimai Nėštumo Metu
Nėštumo laikotarpiu dažnai pasitaiko virškinimo trakto (VT) sutrikimai, kurie gali imituoti arba užmaskuoti kitus nėštumo simptomus. Svarbu atskirti šiuos sutrikimus ir žinoti, kaip juos valdyti.
Pykinimas ir Vėmimas
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Gastroezofaginio Refliukso Liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Pilvo Pūtimas ir Obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies Pūslės Akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Ką Daryti, Jei Nejaučiate Jokių Simptomų?
Jei įtariate, kad esate nėščia, bet nejaučiate jokių simptomų, svarbu atlikti nėštumo testą. Jei testas teigiamas, kreipkitės į gydytoją, kad patvirtintų nėštumą ir pradėtų prenatalinę priežiūrą. Ankstyva prenatalinė priežiūra yra labai svarbi norint užtikrinti sveiką nėštumą ir gimdymą.
Ankstyva Prenatalinė Priežiūra
Net jei jaučiatės puikiai ir neturite jokių simptomų, reguliarūs vizitai pas gydytoją yra būtini. Gydytojas stebės jūsų ir jūsų kūdikio sveikatą, atliks reikiamus tyrimus ir pateiks patarimų dėl mitybos, gyvenimo būdo ir kitų svarbių dalykų.
Mityba ir Gyvenimo Būdas
Nėštumo metu svarbu laikytis sveikos mitybos principų ir vengti rizikos veiksnių, tokių kaip alkoholis, rūkymas ir tam tikri vaistai. Subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas (jei leidžia gydytojas) padės užtikrinti sveiką nėštumą.
Simfizitas Nėštumo Metu
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.
Simfizito Priežastys
- tam tikrų raumenų patempimas.
- padidėjęs hormono relaksino kiekis.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas.
- Natūralūs fiziologiniai pokyčiai.
- Netinkama pratimų atlikimo technika.
- Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
- Nepilnavertiškas atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
- Gretutinės ligos.
Simfizito Diagnostika ir Gydymas
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė - dažnai gyd. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šį diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Preeklampsija: Ką Reikia Žinoti
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Preeklampsijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.
Preeklampsijos Simptomai
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsijos Diagnozė ir Gydymas
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos.
Preeklampsijos Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.
Psichologinis Nėštumas
Psichologinis nėštumas yra žmogaus būsena, kai iš tiesų nesilaukiama (gimdoje nėra vaisiaus), tačiau pasireiškia daugelis nėštumui būdingų simptomų. Iš 22 000 nėštumų 1-6 būna psichologiniai. Anot JAV specialistų, ši būsena būdinga gražiosios lyties atstovėms, kurių amžiaus vidurkis - 33 metai. Tačiau psichologinis nėštumas gali pasireikšti ir vaikams bei garbaus amžiaus moterims.
Psichologinio Nėštumo Priežastys ir Požymiai
Kai moteris dėl negalėjimo pastoti, persileidimų ar artėjančios menopauzės labai trokšta susilaukti kūdikio, organizmas siunčia klaidingą informaciją į smegenis ir suaktyvina hormonų - estrogeno bei prolaktino - gamybą. Šią būseną gali sukelti netgi mylimojo mirtis arba depresija.
Psichologinio Nėštumo Simptomai
- Auga svoris.
- Sutrinka menstruacijų ciklas.
- Jaučiami vaisiaus judesiai.
Išvados
Nėštumas be simptomų yra įmanomas, tačiau svarbu būti budriai ir atkreipti dėmesį į bet kokius kūno pokyčius. Jei įtariate, kad esate nėščia, atlikite nėštumo testą ir kreipkitės į gydytoją. Ankstyva prenatalinė priežiūra yra labai svarbi norint užtikrinti sveiką nėštumą ir gimdymą. Net jei jaučiatės puikiai, reguliarūs vizitai pas gydytoją padės stebėti jūsų ir jūsų kūdikio sveikatą.