Apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, o itin ankstyvas persileidimas dažnai palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Šiame straipsnyje aptarsime nesivystantį nėštumą - skaudų išgyvenimą daugeliui moterų, kurios svajoja apie šeimos pagausėjimą. Ši būklė, kai embrionas arba vaisius nustoja vystytis gimdoje iki 21 nėštumo savaitės, gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir didelį emocinį sukrėtimą. Aptarsime nesivystančio nėštumo priežastis, pasekmes ir galimus tolesnius žingsnius, siekiant padėti moterims geriau suprasti šią patirtį ir rasti tinkamą pagalbą.
Kas yra Nesivystantis Nėštumas?
Pagal tai, kada įvyko persileidimas, jie skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:
- Ankstyvas persileidimas: Įvyksta iki 12 nėštumo savaitės.
- Vėlyvas persileidimas: Įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu, dar vadinamas praleistu persileidimu arba anembrioniniu nėštumu. Tai nėštumo komplikacija, kai embrionas ar vaisius nustoja augti, tačiau organizmas dar kurį laiką gali neidentifikuoti šio fakto. Tokiu atveju nėščioji dažnai nesulaukia tipiškų persileidimo simptomų, tokių kaip stiprus kraujavimas ar spazmai. Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu.
Gydytoja ginekologė Lina Rudaitienė teigia, kad 80 procentų visų persileidimų įvyksta iki 12 savaitės.
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
Taip pat skaitykite: Nesivystantis nėštumas ir Duphastono vartojimas
- Embrioninį nesivystantį nėštumą: nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kartais apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta embrionu. Tokia pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą: nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Embrioninis nesivystantis nėštumas. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Persileidimas yra tada, kai nėštumas baigiasi savaime per pirmąsias 20 savaičių.
Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
Pirmieji Požymiai ir Simptomai
Pirmieji nesivystančio nėštumo požymiai gali būti labai subtilūs arba iš viso nepastebimi. Dažniausiai moteris vis dar jaučia ankstyvo nėštumo simptomus - krūtų jautrumą, pykinimą, nuovargį.
Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Gausesnės nei įprastai mėnesinės
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų galima atlikti tyrimus ir nustatyti diagnozę. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu. Tokiu atveju moteris gali nieko blogo nejausti, net neįtarti, kad nėštumas nesivysto. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis gemalas. Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Pasak akušerių-ginekologų, embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui).
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Moters amžius (jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų);
- Įprasti persileidimai;
- Pirmasis nėštumo nutraukimas (medicininis abortas);
- Pirminis ir antrinis nevaisingumas;
- Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos;
- Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos;
- Hormoniniai sutrikimai;
- Lytinių organų infantilizmas;
- Gimdos fibroma, endometriozė;
- Partnerio spermos patologija;
- Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs kraujavimas iš lytinių takų).
- Narkotinių medžiagų vartojimas;
- Kai kurių vaistų vartojimas;
- Rūkymas;
- Alkoholio vartojimas;
- Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas;
- Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą;
- Hormoninis disbalansas motinos organizme;
- Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.;
- Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt.
Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio.
Diagnostika
Diagnozuojant nesivystantį nėštumą, gydytojas atlieka ultragarsinį tyrimą, kurio metu įvertinamas embriono ar vaisiaus dydis ir širdies veikla. Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas. Gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu.
Ką Daryti Po Diagnozės?
Diagnozavus nesivystantį nėštumą, gydytojas aptaria tolesnius žingsnius. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt., yra keletas galimų variantų:
Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo
Laukimas: Kai kuriais atvejais organizmas pats pašalina nėštumo audinius. Tačiau šis procesas gali užtrukti kelias savaites ir būti lydimas kraujavimo bei skausmų. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Tai natūralus būdas, kai organizmas pats palaipsniui išvalo gimdą. Nustojus nėštumui vystytis dažniausiai po kelių dienų prasideda kraujavimas ir įmanomas savaiminis gimdos išsivalymas.
Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali paskirti vaistų, kurie paskatina gimdos susitraukimus ir padeda pašalinti nėštumo audinius. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y. Skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius.
Chirurginis gydymas (gimdos išvalymas): Tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinami nėštumo audiniai iš gimdos.
- Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
- Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Svarbu pasitarti su gydytoju, kuris metodas jums tinkamiausias, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę ir asmeninius pageidavimus.
Genetinis Tyrimas Po Persileidimo
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas). Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kada Galima Planuoti Kitą Nėštumą?
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Gydytojai rekomenduoja palaukti kelis mėnesinius ciklus po nesivystančio nėštumo, kad gimda ir hormonų pusiausvyra atsistatytų. Tačiau sprendimas dėl kito nėštumo planavimo turėtų būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į moters fizinę ir emocinę būklę. Pastoti rekomenduotų, kai atsistatys kiaušidžių, gimdos gleivinės funkcija - tai rodys normalus mėnesinių ciklas.
Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Emocinė Savijauta Po Nesivystančio Nėštumo
Nesivystantis nėštumas yra ne tik medicininė diagnozė, bet ir didelis emocinis sukrėtimas. Moteriai ir jos partneriui gali kilti kaltės, sielvarto ar bejėgiškumo jausmai. Svarbu suprasti, kad tokia patirtis dažniausiai nėra susijusi su mamos veiksmais ar sprendimais.
Tyrimai rodo, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Net 15 proc. moterų po persileidimo patiria potrauminio streso sindromą. Šią skaudžią patirtį moterys yra linkusios nukreipti į save.
Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau. Emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą.
Dažnai moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti.
Yra labai daug atvejų, kai lieka nežinoma, kodėl taip įvyko. Ir dažnai labai neteisingai tai įvyksta - laukiančioms, sportuojančioms, sveikai besimaitinančioms moterims. M. Kukulskienė atskleidžia, kad nors ši moterų grupė yra pažeidžiama, moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko.
Kaip Sau Padėti?
- Leiskite sau jausti. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą.
- Kalbėkite su artimaisiais arba specialistais. Svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?
- Užsiimkite fizine veikla. Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau.
- Užsiimkite edukacine ir kūrybine veikla. Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės.
- Neužsidarykite savyje.
Pagalba Artimiesiems
Padėti norintiems artimiesiems būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau.
Persileidimo ir Gresiančio Persileidimo Požymiai
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis.
Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.
Persileidimo simptomai:
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.;
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas;
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
- Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
Ką Daryti Įtariant Persileidimą?
Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma.
Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji.
Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.
Pastojimas Po Persileidimo
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės.
Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus.
tags: #nesivystantis #nestumas #supermama