Nesivystantis Nėštumas ir Skydliaukės Poveikis: Priežastys, Diagnostika ir Gydymo Galimybės

Nėštumas - tai ypatingas ir viltingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Vis dėlto, kartais nutinka taip, kad laukimas baigiasi ne taip, kaip tikėtasi. Viena iš skaudžiausių patirčių yra nesivystantis nėštumas, kuris sukelia daug klausimų ir palieka emocinę tuštumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nesivystantis nėštumas, kokios galimos jo priežastys, kokį vaidmenį čia gali atlikti skydliaukės funkcijos sutrikimai, kaip diagnozuojamas nesivystantis nėštumas ir kokios yra gydymo galimybės, taip pat emocinės paramos svarbą.

Kas yra Nesivystantis Nėštumas?

Nesivystantis nėštumas (mediciniškai vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas arba vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai iš karto nepasireiškia. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 savaitės. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.

Nesivystančio Nėštumo Priežastys

Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui).

Pagrindinės priežastys:

  • Chromosominės anomalijos: Netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.
  • Infekcijos, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas.
  • Motinos amžius, jei jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų.
  • Moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą.
  • Kitos priežastys: Įprastas persileidimas; 1-ojo nėštumo nutraukimas (medicininis abortas); Pirminis ir antrinis nevaisingumas; Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos; Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos; Hormoniniai sutrikimai; Lytinių organų infantilizmas; Gimdos fibroma, endometriozė; Partnerio spermos patologija; Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs, daugiau nei 7 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių takų).

Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).

Taip pat skaitykite: Nesivystantis nėštumas ir Duphastono vartojimas

Svarbu žinoti: motina nėra kalta.

Skydliaukės Funkcijos Sutrikimai ir Nesivystantis Nėštumas

Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija).

Skydliaukės hormonų kiekis pastojus padidėja. Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.

  • Hipotirozė (hipotiroidizmas) - per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis. Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.
  • Hipertiroidizmas (tirotoksikozė) - per didelis skydliaukės aktyvumas, dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Jis dažniausiai diagnozuojamas esant būklėms, kai skydliaukė per daug stimuliuojama, pavyzdžiui, sergant Greivso liga.

Skydliaukės ligos yra įvardijamos kaip persileidimo rizikos veiksnys. Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas.

Nesivystančio Nėštumo Simptomai

Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Tokiu atveju moteris gali nieko blogo nejausti, net neįtarti, kad nėštumas nesivysto. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika

Tarkime, moterį labai pykino, buvo šleikštulys, buvo padidėjusios ir jautrios krūtys. Šie požymiai pradeda silpnėti arba išnyksta.

Nesivystančio Nėštumo Diagnozavimas

Jeigu mes diagnozuojame, kad nustojo vystytis embrionas, ne iš karto prasideda kraujavimas. Kurį laiką moteris gali tik jausti, kad išnyko jos jaučiami subjektyvūs nėštumo požymiai. Tai reikia labai pasverti, kokią taktiką rinktis.

Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.

Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai: skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Testu galima identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.

Nesivystančio Nėštumo Gydymo Būdai

Gydytojos teigimu, yra keli persileidimo tipai. Vienas jų - savaiminis. Jo metu, nesivystant embrionui, prasideda gimdos susitraukimai, gemalinis maišelis atsidalija nuo gimdos sienelių ir prasideda kraujavimas. Tada moteris jaučia pilvo skausmus. Paskui embrionas ir dangalai išstumiami iš gimdos, stiprėja kraujavimas.

Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo

Prof. D. Ramašauskaitė aiškina, kad persileidimas taip pat gali būti skatinamas medikamentais, atliekama ir chirurginė operacija - gimdos išgramdymas.

Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų.

Galimi variantai:

  • Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
  • Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas.
  • Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
  • Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Galimos Komplikacijos

Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.

Emocinė Parama

Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą.

Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą.

Šią skaudžią patirtį, nurodo M. Kukulskienė, moterys yra linkusios nukreipti į save. „Yra labai daug atvejų, kai lieka nežinoma, kodėl taip įvyko. Ir dažnai labai neteisingai tai įvyksta - laukiančioms, sportuojančioms, sveikai besimaitinančioms moterims“, - pastebi psichologė.

M. Kukulskienė atskleidžia, kad nors ši moterų grupė yra pažeidžiama, moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko.

Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau“, - nurodo M.

Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje.

Ką Daryti Po Nesivystančio Nėštumo?

Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek.

Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.

Tyrimai Po Nesivystančio Nėštumo

Po dviejų iš eilės nesivystančių nėštumų rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus: kraujo tyrimai, skydliaukė. Taip pat rekomenduojama kreiptis į genetiką.

SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas). Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.

Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:

  • Pacientė vyresnė nei 35 metai;
  • Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
  • Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
  • Tėvai turi chromosomų pokyčių;
  • Atrankos metu nustatytos rizikos;
  • Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą.

tags: #nesivystantis #nestumas #del #skydliaukes