Kraujo Tyrimai Iš Venos: Normos, Nėštumo Ypatumai ir Būtini Rodikliai Sveikatai

Įvadas

Kraujo tyrimai yra vienas iš pagrindinių diagnostikos metodų medicinoje, leidžiantis įvertinti įvairius organizmo parametrus ir nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, ką parodo kraujo tyrimai iš venos, kokios yra normos, ypač nėštumo metu, bei kokie rodikliai yra svarbūs vertinant bendrą sveikatos būklę.

Kraujo Tyrimai: Bendroji Informacija

Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių, kurie padeda įvertinti įvairių organų funkcijas ir nustatyti ligų riziką. Kraujas paimamas iš rankos venos ir tiriamas laboratorijoje. Prieš atliekant kraujo tyrimus, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.

Pasiruošimas Kraujo Tyrimams

Norint gauti tikslius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu tinkamai pasiruošti. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų.

Mityba: Prieš kai kuriuos kraujo tyrimus, tokius kaip gliukozės, lipidogramos, kepenų fermentų (GGT), kai kurių vitaminų (pvz., vitamino B12) ir mineralų (pvz., geležies) tyrimus, rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Alkoholis, kofeinas ir rūkymas: Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus, nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus ir negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.
Fizinė veikla: Kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo. Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai.
Vaistai: Išgerti reguliariai vartojamus vaistus pvz.

Pagrindiniai Kraujo Tyrimų Rodikliai

Kraujo tyrimai apima daugybę rodiklių, kurie atspindi įvairias organizmo funkcijas. Štai keletas pagrindinių:

Bendras kraujo tyrimas (BKT): Tai pagrindinis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris padeda įvertinti kraujo forminių elementų - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekį, tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšį. Taip pat gali būti nustatomos netipinės ląstelės (pvz., LUC - didelės nespecifinės ląstelės).

BKT Analitės ir Jų Reikšmės

WBC (leukocitai): Tai baltieji kraujo kūneliai, vienas iš pagrindinių uždegimo rodiklių. Leukopenija (maža leukocitų koncentracija) gali rodyti kepenų pažeidimus, įsisenėjusias infekcijas, blužnies padidėjimą ar pažeidimus bei autoimuninius sutrikimus. Leukocitozė (padidėjusi leukocitų koncentracija) dažniausiai rodo infekciją, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pvz., audinių pažeidimai, alerginiai ar autoimuniniai sutrikimai. Užsitęsęs leukocitų padidėjimas gali kelti įtarimą dėl leukemijos.
RBC (eritrocitai): Tai raudonieji kraujo kūneliai, atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi ir dujų apykaitą. Eritrocitopenija dažniausiai susijusi su anemijomis, o eritrocitozė gali būti dėl dehidratacijos, širdies, inkstų ar plaučių ligų, rūkymo.
HBG (hemoglobinas): Tai eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Sumažėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis, o padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis.
HCT (hematokritas): Tai apskaičiuojama vertė, nurodanti, koks santykis viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai. Šis rodiklis naudingas vertinant organizmo gebėjimą pernešti deguonį.
MCV (vidutinis eritrocito tūris): Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV padidėjimas gali rodyti vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, toksinį kepenų pažeidimą. Mažėjimas gali būti dėl ilgalaikio geležies trūkumo ar apsinuodijimo švinu.
MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas): MCH padidėjimas ar sumažėjimas paprastai seka kartu su MCV. Rodiklio padidėjimą gali lemti kepenų pažeidimai, vegetarizmas, lėtinis alkoholizmas, o sumažėjimą - geležies trūkumas, lėtiniai uždegimai, navikai.
MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite): Šis rodiklis naudingas vertinant deguonies pernešimo gebą organizme. MCHC mažėjimas gali rodyti hemoglobino sintezės sutrikimus.
RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį): Leidžia įvertinti eritrocitų variaciją nuo mažiausio iki didžiausio dydžio. Naudingas anemijų diagnostikai.
PLT (trombocitai): Tai kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Trombocitozė gali būti dėl intensyvaus fizinio krūvio, streso ar lėtinių uždegimų. Trombocitopenija dažniausiai pasitaiko dėl sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose ar jų greitesnio ardymo.
MPV (vidutinis trombocitų tūris): Šis rodiklis leidžia įvertinti trombocitų dydį ir atsinaujinimo procesus organizme.
NE (neutrofilai): Tai didžiausia leukocitų klasė, dalyvaujanti uždegiminiuose ir infekciniuose procesuose. Padidėjimas dažniausiai rodo bakterinę infekciją.
LY (limfocitai): Limfocitai skirstomi į B ir T tipo ląsteles, atsakingas už imuninį atsaką. Limfocitopenija gali atsirasti dėl virusinių infekcijų (pvz., ŽIV, gripo virusas, hepatitai), susilpnėjusio imuniteto. Limfocitozė dažniausiai siejama su virusinėmis infekcijomis.
MO (monocitai): Monocitai dalyvauja toksinų šalinime, antikūnų susidaryme. Jų padidėjimas stebimas sergant tuberkulioze, sifiliu, lėtiniais uždegimais ar tam tikromis kraujo ligomis.
EO (eozinofilai): Atsakingi už alerginių reakcijų ir parazitinių infekcijų kontrolę. Padidėjimas dažniausiai siejamas su alergijomis, parazitinėmis infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis.
BA (bazofilai): Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose. Padidėjimas gali būti stebimas esant reumatoidiniam artritui, virškinimo trakto opoms.
LUC (kitos netipinės ląstelės): Atsiranda nepriklausomai nuo kitų netipinių ląstelių buvimo. Jų padidėjimas gali būti susijęs su leukemijomis, virusinėmis infekcijomis, imuninės sistemos sutrikimais.
TTH: Įvertinti skydliaukės funkciją.
ŠF: Įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
Lipidograma: Grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - "blogasis" cholesterolis, didelio tankio lipoproteinai (DTL) - "gerasis" cholesterolis.
Šlapimo rūgštis: Įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
Vėžio žymenys: Tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus.

Ką Daryti, Jei Rodikliai Blogesni?

Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D. Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką). Natūraliai vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams. Vitamino D gamyba odoje mažėja su amžiumi, beje žmonėms, kurių oda tamsesnė reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis. Kitas vitamino D šaltinis yra maistas.

Taip pat skaitykite: Patogios kelnės nėštumui: siuvimo instrukcija

Kraujo Tyrimai Nėštumo Metu

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu.

Fiziologiniai Pokyčiai Nėštumo Metu

Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija.

Krešėjimo Sistemos Tyrimai Nėštumo Metu

Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų:

Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
Fibrinogenas. Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
D-dimerai. D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.

Kraujo Tyrimų Rezultatų Interpretavimas Nėštumo Metu

Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.

Dažniausiai Atliekami Tyrimai Nėštumo Metu

Laboratoriniai tyrimai, kurie PRIVALOMI pirmajame nėštumo trimestre:

Taip pat skaitykite: Vadovas būsimoms mamoms: nėščiosios diržai

Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
Automatinis šlapimo tyrimas.
Gliukozės tyrimas.
Hepatito B (HbsAg) tyrimas.

Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.

Laboratoriniai tyrimai, kurie REKOMENDUOJAMI pirmajame nėštumo trimestre:

Rubella IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti.
Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze.
CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją.
Tymų IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti.
PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.

Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Gliukozės Tolerancijos Mėginys (GTM) Nėštumo Metu

24 - 28 nėštumo savaitę būsimoms mamoms siūloma atlikti gliukozės tolerancijos mėginį (GTM). Šis tyrimas atliekamas nevalgius ir nevartojus skysčių per naktį (8 - 14 valandų). Ryte nevalgius iš venos paimamas kraujas. Po to reikia išgerti 75 g gliukozės tirpalo. Gliukozė ištirpinama 200 ml vandens. Po 1 val. ir 2 val. imamas veninis kraujas gliukozės kiekiui nustatyti, t. y.

Chorioninis Gonadotropinas (hCG)

Chorioninis gonadotropinas (hCG) - vadinamasis nėštumo hormonas, sintetinamas tik pastojus. Šio hormono padidėjimą fiksuoja ir įprasti buitiniai nėštumo testai. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml). hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tai pagrindinis laboratorinis testas. Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja, o 14 nėštumo savaitę pasiekia patį piką. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Pastojus hCG lygis ima sparčiai kilti ir piką pasiekia maždaug 14 nėštumo savaitę. Chorioninis gonadotropinas iš kraujo pasišalina lėtai, todėl po persileidimo ar aborto praėjus 3-6 sav. hCG tyrimas atliekamas daugelyje laboratorijų.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie nėščiųjų diržus

hCG Tyrimo Paskirtis

Ankstyvas nėštumo nustatymas.
Negimdinio nėštumo nustatymas: Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo.
Genetinių ligų rizikos nustatymas: Nėštumui vystantis tyrimas gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę (11-14 nėštumo savaitę).
Vėžio žymuo: hCG rodiklis - kartu ir vėžio žymuo.

Gliukozės Tyrimai

Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD). Juo sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja.

Gliukozės Norma

Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l. Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas.

Gliukozės Tyrimas Nėščiosioms

Gliukozės tyrimas nėščiosioms, kitaip gliukozės tolerancijos tyrimas arba testas, atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jis leidžia įvertinti, kaip organizmui „sekasi“ panaudoti kraujyje esančią gliukozę.

tags: #nesciosios #kraujo #tyrimas #kraujas #is #venos