Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos nesantuokoje gimusių vaikų teisės Lietuvoje, apibrėžiant jų teisinį statusą, išlaikymo klausimus ir vaiko interesų apsaugą. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teismų praktika ir tarptautiniais dokumentais, siekiant išsamiai aptarti šią svarbią sritį.
Vaikų Teisių Lygybė Lietuvoje
Lietuvos teisės aktai užtikrina visiems vaikams lygias teises, nepriklausomai nuo to, ar jie gimė santuokoje, ar ne. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnis nustato, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Šis principas galioja net ir tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Šis įstatymas atitinka tarptautinius standartus, įtvirtintus Europos Konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kurioje patvirtinamos nesantuokinio vaiko teisės į motinystės nustatymą remiantis gimimo faktu, tėvystės nustatymą savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, vienodas pareigas išlaikyti vaiką, teisę į palikimą ir santuokinio vaiko teisinio statuso suteikimą tėvams susituokus.
Vaiko Kilmės Nustatymas
Nustatant vaiko kilmę, ne santuokoje gimusiam vaikui gali iškilti tam tikrų sunkumų, ypač jei tėvas nenori pripažinti tėvystės. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei vaiką pagimdė nesusituokusi moteris, ir po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, pripažinęs tėvystę pareiškimu arba teismo sprendimu.
Vaiko Teisė Bendrauti su Abiem Tėvais
Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra ginama įstatymų, remiantis įvairių valstybių socialine ir teisine praktika. Vaiko teisių Konvencijos 9 straipsnyje nurodoma, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Konvencija taip pat pabrėžia abiejų tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba vaikams
Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad nesantuokiniai vaikai turi lygiai tokias pačias teises bendrauti su abiem tėvais ir palaikyti su jais ryšius, jei tai neprieštarauja jų interesams, kaip ir santuokoje gimę vaikai.
Vaiko Išlaikymas
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais:
- Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
- Konkrečia pinigų suma;
- Priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: vaiko gimimas
Turto Padalijimas Skyrybų Atveju ir Vaiko Interesai
Nutraukiant santuoką, vienas iš svarbiausių klausimų yra sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai.
Tačiau sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Vaiko Nuomonė ir Gyvenamosios Vietos Nustatymas
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tačiau vaiko nuomonė nėra lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Teismų praktikoje vaikai iki 7 metų pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims.
Vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios. Teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Teismo Praktikos Pavyzdžiai
Kauno teisinės pagalbos centrą kreipėsi Kauno gyventoja B.R. su prašymu padėti jai išspręsti šeimoje iškilusią problemą. Moteris papasakojo, kad dabartinis jos vyras S.P. iki jiems susituokiant turėjo kitą šeimą, su kuria gyvenimas drauge nesusiklostė. Skiriantis S.P. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, kuris liko gyventi kartu su jo buvusia žmona. Gyvendami santuokoje B.R. ir S.P. taip pat susilaukė dviejų vaikų. B.R. sutuoktinio pajamos yra labai nedidelės. Moteris, rūpindamasi savo šeimos gerove, klausia, ar būtų galima sumažinti vyro sūnui iš pirmos santuokos priteistą išlaikymą, atsižvelgiant į sunkią materialinę padėtį dabartinėje S.P. šeimoje ir tai, kad vyras dar turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti? Šeimoje yra ir kita problema. B.R. vyras gali būti atleistas iš darbo, tada jis visai negalės mokėti alimentų sūnui, moteris bijo, kad susikaups skola ir kad ji bus išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip svarbu atsižvelgti į konkrečias šeimos aplinkybes sprendžiant išlaikymo klausimus. Teismas turi įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti teisingą ir vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
tags: #ne #santuokoje #gime #vaikai