Vaiko Gimimo Liudijimas, Kai Motina Nėra Santuokoje: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama vaiko gimimo registracijos tvarka Lietuvoje, kai tėvai nėra susituokę. Straipsnyje aptariami tėvystės pripažinimo klausimai, vaiko pavardės suteikimo ypatumai, tėvų teisės ir pareigos, taip pat kiti svarbūs aspektai, susiję su vaiko gimimo registracija.

Vaiko Gimimo Registracijos Tvarka ir Terminai

Gimus vaikui, jo gimimą būtina įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje per tris mėnesius nuo gimimo datos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Asmeniškai: Apsilankykite bet kuriame pasirinktame civilinės metrikacijos skyriuje. Dėl paslaugų suteikimo galima kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai arba per atstovą.

• Internetu: Jei turite galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudojantis elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“). Registruodami vaiką internetu, sugaišite ne daugiau, kaip 10-15 minučių. Nuo 2017 m. pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur tręsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. parašu). Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai.

Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt (reikia turėti galimybę prisijungti prie sistemos per el. bankininkystę ar su el. parašu).

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Reikalingi Dokumentai Vaiko Gimimo Registracijai

Norint užregistruoti vaiko gimimą, reikalingi šie dokumentai:

1. Prašymas.
2. Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas, tapatybės kortelė). Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.). Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateikiamas galiojantis Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė; užsienio valstybės piliečio tapatybei patvirtinti - galiojantis užsienio valstybės piliečio kelionės dokumentas, pripažintas Lietuvos Respublikoje, arba leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jei užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės neturi kelionės dokumento. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybei patvirtinti gali būti pateikiamas ir užsieniečio registracijos pažymėjimas, jei prieglobsčio prašytojas neturi kelionės dokumento.
3. Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.
4. Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
5. Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, - jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas , jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
6. Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
7. Jei prieglobsčio prašytojas ar neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neturi galiojančio kelionės dokumento ir jam nėra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, pateikiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas, kuriame turi būti asmens veido atvaizdas ir asmens duomenys (vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, pilietybė, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos.
8. Atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu pareiškėjas prašymą pateikia per atstovą.
9. Atstovo asmens tapatybės dokumentas, jeigu pareiškėjas prašymą pateikia per atstovą.
10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, jeigu civilinės būklės akto įrašas atkuriamas / anuliuojamas / papildomas, ištaisomas ar keičiamas teismo sprendimo, kuris buvo priimtas iki 2001 m. liepos 1 d. pagrindu, arba teismo sprendimas priimtas po 2001 m. liepos 1 d., tačiau pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipėsi anksčiau negu teismas savo sprendimą pateikė civilinės metrikacijos įstaigai.
11. Krikšto liudijimo kopija, gydytojų konsultacinės komisijos išvada, bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. Kita reikalinga, teisės aktuose nurodyta informacija, kurios pagrindu gali būti atkuriami civilinės būklės aktų įrašai (priklausomai nuo to, koks civilinės būklės akto įrašas atkuriamas).

Jei vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.

Tėvystės Pripažinimas, Kai Tėvai Nesusituokę

Kai vaikas gimsta nesusituokusiai moteriai, svarbu nustatyti tėvystę. Tai galima padaryti dviem būdais:

• Tėvų pareiškimu: Tėvai gali pateikti bendrą notaro patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pripažįsta tėvystę. Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.
• Teismo sprendimu: Jei tėvas nesutinka pripažinti tėvystės, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Dar negimusio vaiko tėvas gali pripažinti tėvystę pateikdamas notarui tvirtinti pareiškimą dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo, jeigu egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pripažinimas nebus galimas po vaiko gimimo. Notarui turi būti pateikiama medicinos įstaigos pažymą apie nėštumą. Civilinės metrikacijos įstaiga saugo tokį pareiškimą, kol gims vaikas, t.y. iki tol, kol bus pateikiamas asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas ir prašymas registruoti vaiko gimimą. Vaiko gimimo akto įraše bus nurodomi abu tėvai. Išankstinis tėvystės pripažinimas gali būti atšaukiamas taip pat pas notarą iki vaiko gimimo.

Kai vaikas jau gimęs, o vaiko gimimas dar neįregistruotas, nesanti santuokoje vaiko motina kartu su save laikančiu vaiko tėvu gali kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo. Notaro patvirtintas pareiškimas bei asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas pateikiami civilinės metrikacijos įstaigai, kuri registruoja vaiko gimimą. Tokiu atveju vaiko gimimo akto įraše nurodomi abu tėvai.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Jeigu vaiko gimimas jau buvo įregistruotas ir jo gimimo akto įraše tėvas nenurodytas, situacija gali būti pakeista tokiu būdu: vyras, laikantis save vaiko tėvu gali kartu su vaiko motina kreiptis į notarą ir patvirtinti pareiškimą, kuriuo pripažįsta tėvystę. Notaro patvirtintas tėvystės pripažinimas pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri atlieka civilinės būklės akto įrašo pakeitimą koreguodama duomenis apie vaiko tėvus.

Reikia žinoti, kad, jei notarui pateiktame tvirtinti tėvystės pripažinimo pareiškime nenurodysite po tėvystės pripažinimo suteiktinos pavardės, vaikui bus palikta motinos pavardė. Todėl, prieš pripažįstant tėvystę, susitarkite, kokią pavardę suteiksite vaikui.

Dar reikėtų žinoti, kad vaikas sulaukęs dešimties metų turi pareikšti savo nuomonę dėl tėvystės. Notaras patvirtins pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jei bus gautas vaiko, turinčio dešimt metų rašytinis sutikimas. Analogiškai yra dėl pilnamečių vaikų pripažinimo.

Visais kitais atvejais, tėvystės klausimai sprendžiami teismine tvarka, tame tarpe ir tėvystės pripažinimas, kai nėra ginčo. Pavyzdžiui, vaiką pagimdė nesusituokusi, o ką tik santuoką nutraukusi ir vėl neištekėjusi motina. Bendra taisyklė: jeigu vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos (santuokos pabaiga - kai santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka) geriausias būdas išspręsti tėvystės klausimą yra toks - vaiko motina, buvęs sutuoktinis ir save laikantis vaiko tėvu asmuo - visi trys pateikia teismui bendrą pareiškimą, kuriuo prašo teismo, kad vaiko tėvu būtų įrašomas ne buvęs sutuoktinis (nes, vaikui gimus nepraėjus ne daugiau, nei 300 dienų nuo santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas buvęs sutuoktinis), o save laikantis vaiko tėvu asmuo. Kitaip sakant, jeigu visi trys šios situacijos dalyviai žino ir yra tikri, kas yra tikrieji vaiko tėvai, kreipimasis į teismą teikiant bendrą pareiškimą prašant nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tėvą yra teisingas ir protingas žingsnis. Tiek vaikas turi žinoti savo tėvus, tiek vaiko tėvai turi prisiimti atsakomybę.

Teismo sprendime nustačius, kad asmuo nėra vaiko tėvas, kreipiamasi į notarą, kuris patvirtina tėvystės pripažinimą. Remiantis šiais dokumentais civilinės metrikacijos įstaiga koreguoja vaiko gimimo akto įrašus.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Tėvystės pripažinimui senaties terminai netaikomi.

Vaiko Pavardės Suteikimas, Kai Tėvai Nesusituokę

Kai tėvai nėra susituokę, vaiko pavardės suteikimo tvarka priklauso nuo to, ar tėvystė yra pripažinta ir ar tėvai sutaria dėl pavardės.

Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą. Remdamiesi išdėstyta informacija, pažymime, kad nesudarius tėvystės pripažinimo pareiškimo Jūs nebūsite įrašytas tėvu vaiko gimimo dokumentuose, o įstatymai Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus įpareigos suteikti vaikui motinos pavardę.

Jei tėvystė yra pripažinta, tėvai turi susitarti dėl vaiko pavardės. Galimi variantai:

• Tėvo pavardę
• Motinos pavardę
• Dvigubą pavardę (sudarytą iš abiejų tėvų pavardžių)

Svarbu pažymėti, kad dviguba pavardė suteikiama tik tėvų susitarimu ir ji negali būti ilgesnė nei nustatyta teisės aktuose. Dažniausiai, dvigubą pavardę sudaro abiejų tėvų pavardės, atskirtos brūkšneliu.

Jei tėvai nesutaria dėl vaiko pavardės, ginčas sprendžiamas teisme. Kaip nurodoma Taisyklių 33.2 punkte, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priima sprendimą dėl pavardės suteikimo. Paprastai teismas atsižvelgia į vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, vaiko nuomonę (jei jis pakankamai subrendęs ją išreikšti) ir kitas svarbias aplinkybes.

Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).

Teismo procesas dėl pavardės suteikimo gali užtrukti, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į teismą, jei tėvai negali susitarti.

Tėvų Teisės ir Pareigos Nesusituokus

Nesusituokę tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, kaip ir susituokę tėvai. Tai apima teisę dalyvauti vaiko auklėjime, sprendimų priėmime dėl vaiko sveikatos, mokymo ir kitų svarbių klausimų. Taip pat, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko gerove ir jį išlaikyti. Jokių lengvatų ar įsivaizduojamų privilegijų nesusituokusieji neturi. Vienišomis mamomis dabar yra laikomos tik tos, kurių vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra visai. Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuokoje su vaiko motina, nenustato.

Bendravimas su vaiku

Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, net jei jie gyvena atskirai. Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes.

Išlaikymas (alimentai)

Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaiką. Jei tėvai gyvena atskirai, vienas iš tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas negyvena) moka alimentus. Alimento dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų pajamas.

Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).

Vaiko Gimimo Liudijimas

Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Iki 2017 m. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.

Kiti Svarbūs Žingsniai Po Vaiko Gimimo

Suprantame, jog gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti jam/jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu. Pateikiame papildomus žingsnius, kuriuos svarbu atlikti:

• Vaiko gimimo pažymėjimas: Pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda - tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
• Registracija pas šeimos gydytoją: Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų. Parvykę iš gimdymo namų paskambinkite į savo poliklinikos registratūrą ir praneškite apie naujagimį.
• Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Gimus vaikui, taip pat turėsite deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą.
• Vienkartinė išmoka vaikui: Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.

Turtiniai Klausimai Nesusituokusiems Tėvams

Nors dvasiniai ir moraliniai aspektai yra kiekvienos poros pasirinkimas, svarbu atkreipti dėmesį į apčiuopiamus dalykus, ypač turtinius klausimus, kai tėvai nėra susituokę.

Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Tačiau, jei esate nesusituokę, situacija skiriasi. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.

Gyvenimas santuokoje apsaugo sutuoktinį, kuris nedirba, bet veda namų ūkį tuo metu, kai kitas sutuoktinis uždirba didelius pinigus. Skiriantis kartu įgytas turtas bus dalijamas po lygiai, nors vienas iš sutuoktinių tuo metu ir niekur oficialiai nedirbo.

Jeigu pora yra susituokusi ir vienas iš sutuoktinių miršta, viskas … 3.137 straipsnis. Vaiko kilmė 1. Vaiko kilmė yra patvirtinama šio kodekso 3.138-3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. 2. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. 3. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. 3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. 3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas 1. Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. 2. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. 3. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei vaiko motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios gydytojų konsultacinei komisijai nekyla abejonių, jog ji pagimdė vaiką. 4. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. 3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas 1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. 2. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. 3. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis. 4. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. 5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Civilinės Būklės Aktų Įrašų Keitimas, Taisymas ir Papildymas

Civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo: Asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu; Suinteresuoto asmens prašymu; Savo iniciatyva. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.

Vaiko Kilmės Nustatymas

Vaiko kilmė yra patvirtinama Civilinio kodekso straipsniuose nustatyta tvarka. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Vaiko Kilmės Iš Tėvo Nustatymas

Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.

Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.

Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

tags: #kaip #isduodamas #gimimo #liudijimasjei #motina #nera