Gimdymo patirtis - tai ne tik medicininis įvykis, bet ir giliai asmeninė kelionė, kupina jaudulio, nežinomybės ir kartais baimės. Kiekvienas gimdymas yra individualus ir unikalus, priklausantis nuo daugybės veiksnių, o moters savijauta gimdymo metu turi didesnę reikšmę nei tai, kas iš tikrųjų vyksta. Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė teigia, kad subjektyvi gimdymo patirtis turi didesnę koreliaciją su depresija po gimdymo nei tai, kas iš tikrųjų vyko gimdyme. Tai reiškia, kad tai, kaip moteris jautėsi gimdyme, yra neretai svarbiau negu tai, kaip gimdymas vyko.
Oksitocino svarba gimdymo metu
Gimdymo metu įvyksta daug pokyčių smegenyse, o hormonas oksitocinas, kuris reguliuoja sąrėmius, veikia kaip neuromediatorius. Kuo daugiau oksitocino išsiskiria gimdymo metu, tuo mažesnė tikimybė susirgti depresija. Oksitocinas aktyvuoja smegenų apdovanojimo sistemą, kuri suteikia gerų emocijų ir leidžia gėrėtis gimusiu kūdikiu. Jeigu moteris nepatiria apdovanojimo - buvimo su vaiku džiaugsmo, - didelė tikimybė, kad susirgs depresija, nes vaiko auginimas yra daug resursų reikalaujanti patirtis.
Oksitocinas labai priklauso nuo moters emocijų. Jeigu smegenys išskiria streso hormonus, oksitocinas yra slopinamas. Todėl kuo moteris jaučiasi saugesnė, kuo ji jaučia daugiau palaikymo, kad jos poreikių yra klausomasi, kad ji dalyvauja gimdyme kaip aktyvi dalyvė, o ne tiesiog stebi, kaip su ja kažkas daroma, bet nesakoma, kas, ir ji nepaliekama viena, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nesusirgs depresija. Kito žmogaus buvimas šalia mamos gimdymo metu ir emocinis jo palaikymas tris kartus sumažina tikimybę, kad jai pasireikš depresija.
Potrauminio streso sutrikimas po gimdymo
Specialistė sako, kad 90 procentų potrauminio streso sutrikimo (PTSS), kuris, manoma, pasireiškia vienai mamai iš dešimties, lydi depresija. Apie trečdaliui mamų, sergančių depresija, pasireiškia potrauminis streso sutrikimas. Tai reiškia, gimdymas gali būti emociškai sunki patirtis, kuri vėliau pasireiškia kaip depresija, lydima potrauminio streso sutrikimo. Dažnai moterys po sunkesnio gimdymo, kurio metu joms buvo sunku, baisu, galbūt jos išsigando ar įvyko kažkas ne taip, kaip jos planavo, ir tikrai jautėsi sužeistos, pagimdžiusios pradeda verkti ar išgyventi praradimo, liūdesio jausmą. Aplinkiniai šių jausmų nesupranta, džiaugiasi, kad vaikas sveikas, o mamą kankina kaltės jausmas, kad ji taip jaučiasi, ir ji uždaro visus jausmus. Tada depresijai ateiti labai lengva.
S. Valevičienė tikina, kad gimdymo patirtis yra labai reikšminga ir svarbu, kad moteris pasipasakotų savo istoriją - kaip ji jautėsi gimdymo metu, kas vyko jo metu, leistų sau susivokti. Supratimas, kas vyksta su moters hormonais gimdymo metu, yra labai svarbus, nes, tarkime, jei gimdymas buvo sudėtingesnis ir reikėjo kokių nors intervencijų, gali būti, kad mama pagimdžiusi nejaus meilės vaikeliui. Vaikas atrodys dar nesavas, reikės daugiau laiko, kad atsirastų savumo jausmas. Bet jeigu mama labai nerimauja, ar yra gera mama, ir pagimdo vaikelį, su kuriuo dar nejaučia ryšio, ji išsigąsta, pradeda galvoti, kad yra bloga mama, kad nemyli savo vaiko. Tada deda daug pastangų, kurios nepadeda motinystėje.
Taip pat skaitykite: Baisios istorijos
Pasiruošimas gimdymui ir aplinkinių palaikymas
Anot specialistės, gimdyme svarbūs yra aplinkiniai. Svarbu turėti žmogų ir pasiruošti gimdymui, kad padidėtų šansas, jog tuo metu moteris turės būdų, kaip palengvinti jį. Gimdymas yra nenuspėjama, likimo duota kelionė. Galime mokytis kvėpuoti, lankyti treniruotes, baseiną, ir vis tiek gimdymas bus toks, koks bus. Sakau mamoms, kad nesusireikšmintų, nes gimimas yra ir vaiko likimas. Mes nežinome, kaip vaikeliui yra duota užgimti. Bet turėti būdų nusiraminti tikrai galima.
Specialistės įsitikinimu, pravartu pasidomėti gimdymais, pasiruošti šiai patirčiai ir tai daryti kartu su vyru. Tyrimai rodo, kad gimdymo metu svarbu, kad šalia būtų kitas žmogus. Nebūtinai tai turi būti vyras. Tai - kiekvienos poros, kiekvienos moters pasirinkimas. Tas žmogus gali būti dula, draugė, teta, krikšto mama. Svarbu, kad tai būtų žmogus, kuriuo moteris pasitiki ir norėtų, kad jis būtų šalia jos.
Potrauminio streso sutrikimų dažnumas pandemijos metu
S. Valevičienė dalijasi informacija, kad Covid-19 pandemijos metu gimdžiusioms moterims potrauminio streso sutrikimų buvo nustatyta daug daugiau nei jų nustatoma dabar. Atrodytų, elementarios situacijos, kai šalia nėra kito žmogaus, tampa labai baisios. Moterys pasakoja apie tokias patirtis, kai, tarkime, jos gimdymo palatoje yra vienos, joms atrodo, kad vaikelis tuoj gims, o aplink nieko nėra, jos negali nueiti ir pasišaukti gydytojo pačios, akušerė tuo metu yra su kita gimdyve, ir jos išgyvena didžiulę baimę. Jeigu kas nors būtų šalia, šitos situacijos nebūtų, nes moteris visą laiką jaustų, kad gali susitelkti į gimdymą, o visi kiti galėtų žiūrėti, ką pakviesti, ką paduoti ir kur nuvesti.
Dažnai moterys nesuvokia, kad personalas nebūna visą laiką gimdymo metu. Jeigu yra sąrėmiai ir gimdymas vyksta sklandžiai, personalas ateina, patikrina gimdyvę ir išeina. Mamos, kurios nėra gimdžiusios, galvoja, kad akušerė sėdės šalia visą laiką. Taip nebus. Vienatvės jausmas, kai kūne išgyvename tokius stiprius procesus, tikrai nėra sveikas, būtinai reikia turėti žmogų, kuris būtų šalia. Kai kalbu apie gimdymą, lyginu jį su kelione. Tarkime, kai kur nors važiuojame su vyru ir vyras vairuoja, aš ir kalnus matau, ir viską atsimenu, bet jei kalnuose vairuoti tenka man, atsimenu tik kelią, nes yra visiškai kitas saugumo jausmas.
Gimdymo kursai ir vyrų vaidmuo
S. Valevičienė teigia, kad kursų, mokymų apie gimdymą apstu, svarbiausia rasti sau tinkamus ir nenuvertinti paskaitų apie gimdymo fiziologiją. Anot jos, į tokias paskaitas gerai nueiti ir vyrams, kad pamatytų, kiek gimdymas trunka, kaip vyksta, kad tai nėra tik stūmimas, kuris vyksta gimdymo pabaigoje, nors filmuose tik šią dalį ir terodo. Tikrai naudinga pamatyti, kaip gimdymas skiriasi nuo filmų, ir pasiruošti jam. Būna, pasakoja specialistė, gimdyme dalyvavę vaikų tėčiai nuneigia subjektyvią mamos patirtį ir sako, kad nebuvo taip baisu. Vyrams svarbu suvokti, kad gimdymas iš jų perspektyvos ir iš moters perspektyvos gali būti dvi visiškai skirtingos istorijos. Išgirsti savo antros pusės istoriją irgi yra svarbu, neužgožti jos savo tiesa, nes kalbame ne apie realybę, o apie tai, kaip ji yra patiriama. O patiriama ji labai individualiai, ypač gimdant, kai psichika būna išnešta į kitas erdves.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Potrauminis streso sutrikimas ir pagalba moterims
S. Valevičienė pasakoja, kad PTSS būtų galima prilyginti pogimdyminei depresijai, bet yra keletas tik jam būdingų simptomų. Anot jos, trauma atsiranda tada, kai mes išgyvename kokią nors patirtį, kuri yra per sunki mūsų psichikai, ji nebegali tos patirties atlaikyti ir tarsi išsijungia. Moterys dažnai sako, kad gimdymą atsimena kaip patirtį, kai žiūrėjo į save iš šono arba nuo lubų. Arba pasakoja apie gimdymą ir neišsako jokių jausmų. Tuo metu įsijungia apsauginis mechanizmas, bet problema ta, kad jis nenustoja veikęs ir pagimdžius. Tada labai sunku turėti ryšį su vaiku. Tarkime, esu kalbėjusi su moterimi, kuri du mėnesius negalėjo paimti kūdikio į rankas. Visa aplinka ją tikino, kad ji yra bloga mama, o pasišnekėjus per pusvalandį paaiškėjo, kad moteriai yra PTSS.
Psichika mėgina apsaugoti moterį nuo visko, kas primena gimdymą. Moteris myli vaiką, bet kadangi jis primena didžiulę kančią, ji negali prisileisti jo. Moterys, būna, negali važiuoti į ligoninę, uosti jos kvapų, netgi važiuoti ta pačia gatve, nes joms iškart pasidaro bloga, persekioja įkyrios mintys apie gimdymą. Būdinga apatija, bet būna ir agresijos išraiškų. Kraštutiniu atveju, moteris gali padaryti ką nors sau ir vaikui, nes užvaldo tokia stipri agresija, kai norisi sunaikinti viską. Tai pavojingas dalykas, todėl labai svarbu, kad jeigu gimdymas yra sunkus, reaguoti į vėliau pasireiškiančius simptomus. Trauma gydoma suteikiant moteriai saugumo ir su tuo saugumu grąžinant ją į tą situaciją ir jausmus, kad ji pradėtų jausti. Jei moteris ima verkti dėl gimdyme patirtų sunkumų, reiškia, trauma yra išgijusi. Lieka tik sunki patirtis. Tam reikia specialisto, ypač sunkesniais atvejais, nes aplinka nebūtinai gali padėti. Pasakojimas apie patirtus sunkumus kartais gali retraumuoti.
Psichologė-psichoterapeutė ragina mamas, jaučiančias panašių simptomų, kreiptis į specialistą, kuris padėtų tą patirtį integruoti ir išeiti iš patirtos traumos. Ji dalijasi, kad netrukus pradės mokyti psichologus, dirbančius ligoninėse, kaip dirbti su depresija po gimdymo, PTSS ir tikina, jog pagerės šių specialistų kvalifikacija, o moterys galės gauti nemokamą pagalbą, kuria tikrai galima bus pasinaudoti psichikos sveikatos centruose.
Gimdymo patirties grupės ir mamų susitikimai
S. Valevičienė sako, kad organizuojamos gimdymo patirties grupės ar mamų susitikimai, kuriuose galima ne tik pasėdėti, bet ir pasikalbėti kokia nors tema. Gimdymas - itin dažna tema. Dalijimasis su kitomis moterimis turi gydantį efektą, nes kažką įjungia mūsų psichikoje. Buvimas ir dalijimasis su kitais žmonėmis veikia labai sveikai. Gimdymo patirtys, kad ir skirtingos, mus, moteris, labai sujungia, suvienija. Kartais tokie susitikimai vyksta ir nuotoliu, tik reikia paieškoti jų. Aišku, jeigu atvejis labai sunkus, reikėtų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Pasiruošimas gimdymui: investicija į ramybę
Požiūris į pasiruošimą gimdymui skiriasi. Vieni tėvai daug domisi, skaito, lanko kursus, o kiti mano, kad tai nebūtina. Pasiruošimas gimdymui yra investicija į Jūsų ramybę, pasitikėjimą savimi ir galimybę patirti šį ypatingą įvykį kuo sąmoningiau ir pozityviau. Tai nereiškia, kad viskas vyks tiksliai pagal planą, tačiau žinios ir įgūdžiai padės Jums jaustis tvirčiau ir priimti geriausius sprendimus sau bei savo kūdikiui, nepriklausomai nuo to, kaip klostysis gimdymas.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Labai svarbu, kad gimdyme dalyvaujantis artimas žmogus taip pat būtų pasiruošęs, žinotų, kaip gali padėti fiziškai (pvz., masažuoti, padėti keisti pozas, paduoti atsigerti) ir emociškai (padrąsinti, nuraminti, ginti gimdyvės interesus). Nors svarbu žinoti apie galimus sunkumus, stenkitės išlaikyti pozityvų požiūrį. Kai jaučiatės labiau pasiruošusi, ramesnė ir labiau kontroliuojanti situaciją, tikėtina, kad ir pati gimdymo patirtis bus pozityvesnė, net jei viskas vyks ne visai pagal Jūsų lūkesčius.
Kyšiai gimdymo namuose: mitas ar realybė?
Pastaruoju metu vis dažniau tenka pastebėti, jog moterys nebesirenka gimdymą „šefuojančių“ gydytojų. Galbūt tam įtakos turi kartų kaita, pasikeitęs požiūris į gydytoją bei sveikatos sistemą. Ne kartą teko girdėti besišnekučiuojančias nėščiąsias, jog jos neduos kyšio, neieškos vieno ar kito specialisto, nes visų medikų darbas - padėti nėščiajai ar gimdyvei ir to neturėtų vienaip ar kitaip įtakoti finansinė parama.
Akušerė ginekologė Akvilė Statnickaitė pripažįsta, kad kyšiai yra įsisenėjusi problema, visgi Jaunųjų gydytojų asociacijos narė teigia pastebinti gerėjančias tendencijas. Gydytojos manymu, ši ydinga praktika vyraus tol, kol neįvyks kartų pasikeitimas, nepasikeis visuomenės bei valdžios požiūris į mediką. Gąsdinimai, kad dėl to, jog neduosite kyšio, jums bus suteikta prastesnė paslauga, A.Statnickaitės teigimu, yra laužti iš piršto. Visi medikai yra davę Hipokrato priesaiką, visi prisiekia padėti žmogui. Bet koks kenkimas pacientui vertinamas kaip nusikaltimas.
Netikėtumai ir iššūkiai gimdymo metu
Deja, ne visos gimdymo istorijos yra laimingos. Kartais gimdymas komplikuojasi, ir moterys susiduria su netikėtais iššūkiais. Pavyzdžiui, 2018 metais Jeanette Bradfield-Piasecki iš Westporto pasidalijo širdį veriančia istorija apie savo mažąją dukrelę, kuri turėjo tik 50 procentų, kad išgyvens. Motina dėl to kaltino save, nes ji sirgo vėžiu.Kita istorija - apie Winter Vernon, kuri gimė gegužės 10 dieną Ormskirko ligoninėje Lankašyre ir kitą dieną Liverpulio ligoninėje mirė nuo stiprių galvos sužalojimų. Jos tėvai Marisa Sheard ir Michaelas Vernonas pasakoja, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš gimdymą priėmusius medikus, kurių sprendimas naudoti chirurgines žnyples baigėsi tragiškai. Naujagimės sužalojimus pamatė iškart, kai ji gimė - jos viršugalvyje buvo skylė, ant kaukolės matėsi chirurginių žnyplių žymės, o virš akies buvo didelė, 10 ar 12 cm ilgio žaizda.
Psichologinė pagalba po gimdymo: svarbu nelikti vienai
Mūsų visuomenėje susiklostė toks požiūris, kad vaiko gimimas visada yra laimė. Tačiau kartais net ir labai laukiamas vaikas mamai tampa sunkia našta ir ją ima lankyti visokios mintys, net labai baisios“, - sako gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė. Apie juodžiausią savo gyvenimo periodą, kurį išgyveno pagimdžiusi vaiką, LRT.lt papasakojo ir Marta (tikrasis vardas pakeistas, portalui žinomas - LRT.lt). Ji prisipažįsta ir pati įtarusi, kad tai gali būti pogimdyminė depresija. Psichiatras tai patvirtino, sakė, kad galima įtarti ir kai kuriuos psichozės simptomus.
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją? Prislėgtumas, apatija, nuotaikos neturėjimas, susidomėjimo aplinkiniu pasauliu praradimas. Jeigu moteris išgyvena kokius nors kitokius jausmus, ji gali susidurti su tuo, kad ji iškrenta iš konteksto ir tai yra tokie nepriimtini jausmai, kad apie juos sunku kam nors papasakoti. O jei ji dar susiduria su vertinančia ir kritikuojančia aplinka, kad ji ko nors nemoka, ką nors ne taip daro, jai gali būti be galo sunku pasisakyti, [ką iš tikrųjų jaučia]. Todėl labai svarbu nėščiosios ir pagimdžiusios moters kuo dažniau paklausti, kaip ji pati (ne kūdikis) jaučiasi, ar jai viskas gerai, ar jai reikia pagalbos?