Hormonų Sutrikimai 4 Metų Vaikui: Kas Yra Normalu Ir Kada Reikia Sunerimti

Įvadas

Normalus vaiko augimas ir vystymasis yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, mitybą, aplinką ir hormonų pusiausvyrą. Šiame straipsnyje aptarsime hormonų sutrikimus, kurie gali pasireikšti 4 metų vaikams, aptarsime, kas laikoma normaliu augimu, kokie požymiai gali rodyti hormonų disbalansą ir kokie tyrimai bei gydymo būdai yra prieinami.

Normalus Augimas Ir Vystymasis

Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris komponentus: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš šių komponentų lemia skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.

• Kūdikystės laikotarpis: Kūdikių augimą daugiausiai lemia mitybos veiksniai. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu stebimi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antrais ir trečiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus.
• Vaikystės laikotarpis: Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia po maždaug 6 mėnesių amžiaus, ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą. Vaikystės augimo komponentui (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Nuo maždaug trijų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6,0 cm per metus. Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai.
• Lytinio brendimo laikotarpis: Didžiausias augimo šuolis stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms - menstruacijų atsiradimas. Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams).

Augimo Vertinimas Ir Tėvų Rolė

Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas atlieka ūgio ir svorio matavimus, bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar turi kokių nors problemų. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6-12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pačiam matuotojui naudojant tą pačią matuoklę.

Galutinis ūgis yra didžiąja dalimi genetiškai apspręstas, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:

• Berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2;
• Mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2.

Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

• Pakankamai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui.
• Sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą.
• Adekvatus fizinis aktyvumas: kadangi nutukimo problema tampa vis aktualesnė tarp vaikų ir paauglių, tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.

Kada Sunerimti Dėl Vaiko Ūgio?

Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, paskirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Gydytojas gali dažniau pasekti vaiko augimą, arba nukreipti vaikų endokrinologo (augimo sutrikimų specialisto) konsultacijai.

Normalaus Žemo Ūgio Variantai

Galima išskirti porą normalaus žemo ūgio variantų, kurie nėra vadinami augimo sutrikimais.

• Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Kadangi jie auga ilgiau, dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį. Būdinga, jog vienas iš tėvų ar artimų giminaičių atžymi panašų augimo ir brendimo pobūdį.
• Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti nedidelio ūgio. Jie taip pat neturi kitų ligų simptomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jie paprastai pasiekia galutinį ūgį, panašų į savo tėvų ūgius.

Abiejų šių būklių atvejais, šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas yra sveikas, ir gydymas nereikalingas. Tačiau kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs. Kai kurias labai žemo ūgio ar labai vėluojančio lytinio brendimo atvejais (vyresnėms nei 13 metų mergaitėms ir vyresniems nei 14 metų berniukams) gali prireikti hormoninio gydymo.

Augimo Sutrikimai

Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrikdyti vaiko augimą. Dažniausiai šios ligos turi kitus specifinius simptomus, tačiau sulėtėjęs augimas gali būti pirmas požymis. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.

• Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės (maža liaukutė smegenų pamate, skirianti keletą hormonų, tarp jų ir augimo hormoną) funkcijos ar struktūros pažeidimų.
• Hipotirozės (sumažėjusios skydliaukės funkcijos) atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra būtini harmoningam vaiko vystymuisi.
• Ternerio (Turner) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, stebimi daugiau nei 90% šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periode dažnai stebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.

Kaip Tiriami Augimo Sutrikimai?

Žemo ūgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu greičiu gali būti stebimas net keletą metų, tačiau vaikui, kurio augimo greitis sulėtėjo, gali prireikti papildomų tyrimų:

Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?

• Kraujo tyrimai gali būti imami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas, ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą.
• Plaštakos rentgenogramos atliekamos kaulų amžiui nustatyti.
• Galvos smegenų kompiuterinė tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant ištirti hipofizės struktūros pokyčius.
• Tam, kad būtų nustatyta, ar hipofizė skiria pakankamai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikrus medikamentus, stimuliuojančius augimo hormono sekreciją ir imant kraujo mėginius tam tikrais laiko tarpais.

Kaip Gydomi Augimo Sutrikimai?

Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir skiriamas reikalingas gydymas, tuo greičiau vaikas ūgiu pasiveja savo bendraamžius ir tuo geresni galutinio ūgio rezultatai. Jei nustatomas susirgimas, lėmęs augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) gydomas skydliaukės hormonų tabletėmis. Augimo hormono injekcijos vaikams su augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje šias išlaidas kompensuoja valstybė.

Kiti Galimi Endokrininiai Sutrikimai

Be augimo sutrikimų, vaikams gali pasireikšti ir kitų endokrininių ligų, tokių kaip:

• Cukrinis diabetas: Vaikai dažniausiai serga pirmo tipo diabetu, kuomet organizme yra per mažai hormono insulino. Vienintelis žmogaus organizme insuliną gaminantis organas yra kasa, todėl I tipo cukrinį diabetą gali sukelti įvairūs veiksniai pažeidžiantys kasą: autoimuninis procesas, virusinė ar bakterinė infekcija, kasos trauma, apsinuodijimas chemikalais ar medikamentais. Per trumpas kūdikių žindymas, vitamino D stoka, fizinis ir emocinis stresas - tai veiksniai, kurie manomai gali paskatinti diabeto išsivystymą, bet nėra tiesioginė jo priežastis. Troškulys dažniausiai yra pagrindinis simptomas, galintis išduoti, kad Jūsų vaikas serga cukriniu diabetu.
• Skydliaukės ligos: Dažniausiai į vaikų endokrinologus kreipiamasi įtariant skydliaukės struktūros, funkcijos ir dydžio pakitimus (difuzinė, mazginė struma; hipotirozė). Skydliaukės ligų prevencijai reikalinga jodo ir seleno profilaktika. Tačiau svarbiausia vaikų amžiuje yra racionali, sveika ir periodiška mityba, tinkamas ir subalansuotas dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis.
• Antinksčių patologijos: Adisono liga (lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas) - tai endokrininis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Esant tokiai būklei, sumažėja kortizolio, aldosterono ir lytinių hormonų kiekis, o tai lemia įvairias sveikatos problemas. Kušingo sindromas. Per didelis kortizolio kiekis sukelia svorio augimą, riebalų kaupimąsi pilvo srityje, aukštą kraujospūdį ir kaulų silpnumą.

Kaip Suprasti, Kad Sutriko Hormonų Veikla?

Hormonų veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kokie hormonai veikia netinkamai. Kadangi hormonai reguliuoja daugelį organizmo procesų, sutrikimai gali pasireikšti visose pagrindinėse kūno sistemose. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos galimus požymius:

• Nuovargis ir energijos trūkumas.
• Nuotaikos svyravimai ir emocinis nestabilumas.
• Svorio pokyčiai.
• Miego sutrikimai.
• Odos pokyčiai ir aknė.
• Plaukų slinkimas arba per didelis plaukuotumas.
• Virškinimo sutrikimai.
• Menstruacijų sutrikimai ir nevaisingumas (aktualu paaugliams).
• Kaulų sveikatos problemos.

Kaip Diagnozuoti Hormonų Sutrikimus?

Jei pacientas pajunta simptomus, kurie gali rodyti hormonų disbalansą, pirmiausia svarbu pasitarti su endokrinologu, šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Gydytojas gali rekomenduoti konkrečius tyrimus, priklausomai nuo simptomų ir sveikatos būklės. Kraujo tyrimai dažniausiai yra pagrindinis būdas hormonų kiekiui organizme nustatyti.

Pagrindiniai Hormonų Tyrimai:

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

• Gliukozės tyrimas ir Gliukozės tolerancijos testas (GTT).
• Skydliaukės hormonai (TSH, T4, T3).
• Lytiniai hormonai (estrogenas, progesteronas, testosteronas).
• Streso hormonai (kortizolis).
• Prolaktino tyrimas.
• Augimo hormonas ir IGF-1.

Hormonų tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai pasireiškia simptomai, rodantys galimą hormonų disbalansą, pavyzdžiui:

• Staigūs svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties.
• Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai, nevaisingumas (aktualu paaugliams).
• Sunkumai užmigti arba miego kokybės pablogėjimas.
• Plaukų slinkimas arba odos problemos, kurios atrodo susijusios su hormonais.

Sveikatos Sutrikimai, Kuriuos Gali Sukelti Sutrikusi Hormonų Gamyba

Hormonų disbalansas gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, nes hormonai reguliuoja daugumą pagrindinių organizmo funkcijų.

• 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas.
• Skydliaukės ligos (hipotirozė, hipertirozė, Greivso liga, Hašimoto tiroiditas).
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) (aktualu paaugliams).
• Osteoporozė (aktualu paaugliams).
• Antinksčių ligos (Adisono liga, Kušingo sindromas).
• Augimo sutrikimai.
• Reprodukcinės sveikatos sutrikimai (aktualu paaugliams).
• Akromegalija ir gigantizmas.

Hormonų Pusiausvyros Sutrikimų Gydymas

Hormonų pusiausvyros sutrikimų gydymas priklauso nuo to, kuris hormonas yra paveiktas ir kokia yra pagrindinė priežastis. Gydymo tikslas yra atkurti hormonų balansą, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Gydymo Būdai:

• Hormonų pakaitinė terapija.
• Vaistai, reguliuojantys hormonų veiklą.
• Gyvenimo būdo pokyčiai.
• Chirurginis gydymas.
• Radioaktyviojo jodo terapija.

Problemos Atstatant Hormonų Pusiausvyrą

Yra atvejų, kai sunku arba neįmanoma visiškai atkurti hormonų pusiausvyros. Tokios situacijos paprastai kyla dėl lėtinių, negrįžtamų ligų, organų pažeidimų ar genetinių sutrikimų, dėl kurių organizmas nebegali natūraliai gaminti arba reguliuoti hormonų.

Pagrindiniai Atvejai Ir Galimi Jų Padariniai:

• Negydytas arba blogai kontroliuojamas diabetas.
• Skydliaukės ligos.
• Antinksčių ligos.
• Skydliaukės arba antinksčių pašalinimas.
• Hipofizės nepakankamumas.

Kada Kreiptis Į Vaikų Endokrinologą?

Į vaikų endokrinologą reikėtų kreiptis tuo atveju, jei jūsų vaikui pasireiškia šie požymiai:

• Nuolatinis troškulys.
• Dažnas šlapinimasis.
• Staigus svorio pokytis (vaikas numetė arba priaugo daug svorio).
• Smarkiai slenka plaukai arba akivaizdžiai padidėja kūno plaukuotumas.
• Pakinta kaklo forma ir/ar apimtis.
• Neinfekcinės kilmės viduriavimas.
• Vėluoja lytinis vaiko brendimas (aktualu paaugliams).
• Sutrikęs vaiko augimas.
• Dažnos įvairios infekcijos.

Profilaktinį vizitą pas vaikų gydytoją endokrinologą reikėtų suplanuoti ir tuo atveju, jei šeimoje yra polinkis sirgti endokrinologinėmis ligomis (paveldimumas). Jei vaikas jaučia bent vieną iš minėtų simptomų nedelskite ir apsilankykite pas gydytoją endokrinologą profilaktiškai. Tai labai svarbu, nes kuo greičiau liga aptinkama, tuo efektyvesnis yra jos gydymas.

tags: #4 #metu #vaikui #hormonu #sutrikimai