Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų, gimusių ne santuokoje, psichologinė būklė. Straipsnyje remiamasi įvairiais aspektais, pradedant abortų problemomis ir baigiant socialinės paramos šeimoms klausimais. Siekiama atskleisti, kokie iššūkiai kyla tokiems vaikams ir kokią įtaką jų psichologinei būklei daro įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Abortų Problema Lietuvoje
Abortas yra viena didžiausių šių laikų problemų, ne tik nutraukianti užsimezgusią gyvybę, bet ir žalojanti moters fizinę bei psichinę sveikatą. Ypač pavojingas pirmasis nėštumo nutraukimas, nes po jo daugeliui moterų diagnozuojamas nevaisingumas. Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. 1999 m. buvo atlikta 18 846, o 2000 m. - 21 503 abortai. Abortų skaičius kasmet didėja.
Tokiam spartaus didėjimo tempui įtakos turi bloga Lietuvos ekonominė bei socialinė padėtis, mažas pragyvenimo lygis. Moterų žinios apie kontraceptines priemones neretai yra neobjektyvios ir klaidingos. Dėl informacijos stokos daugėja nėštumo nutraukimų iki 18 metų. Vienas iš skaudžiausių aborto padarinių - vaisingumo sumažėjimas, dėl kurio moterys visą gyvenimą kankinasi, prieštarauja sau ir kitiems. Manoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos. Aborto sukeltų ligų gydymas yra brangus ir ilgas.
Teisinis Abortų Reglamentavimas
Konstitucijos 19 straipsnyje teigiama, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, t. y. užtikrinama žmogaus teisė į gyvybę, o ne pati gyvybė. Žmogaus gyvybės teisinė apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Žmogaus gyvybės apsauga įvairiomis teisės normomis pradedama įvairiu laiku. Baudžiamojo kodekso (BK) 124 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą, t. y. žmogaus gemalo (vaisiaus) sunaikinimą.
Šiuo metu Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtinta nėštumo operacijos atlikimo tvarka. Pagal šią tvarką, aborto operacijas yra leidžiama daryti tik gydytojui akušeriui-ginekologui ir tik gydymo įstaigose, laikantis kitų nustatytų sąlygų. Tarp šių sąlygų yra ir ta, kad nėštumas negali būti nutrauktas, kai vaisiui daugiau negu 12 savaičių arba esama kitų kontraindikacijų. Vėliau nėštumą nutraukti galima tik tuomet, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai. Kai kuriose šalyse abortai apskritai yra uždrausti, jie leidžiami tik reikalingumo sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Istorinis Abortų Kontekstas
XVI a. kai kuriose šalyse už aborto darymą buvo baudžiama mirtimi. Rusijoje mirties bausmę specialiu įstatu XVII a. įteisino caras Aleksandras Michailovičius Romanovas. 1715 m. iki XIX a. pabaigos Rusijoje už negimusių kūdikių sunaikinimą buvo baudžiama kalėjimu ar išsiuntimu į tolimesnius Sibiro rajonus tremčiai ar katorgos darbams. 1885 m. priimtame „Uloženije o nakazanijach“ 1462 str. Nepriklausomoje Lietuvoje prieš II karą abortas buvo laikomas nusikaltimu ir už jo padarymą paskirtos gana sunkios bausmės. Šiam reikalui iš dalies galėjo būti taikomi Lietuvos baudžiamojo Statuto (kodekso) 461 ir 464 straipsniai.
Spontaniški Abortai (Persileidimai)
Žodis "abortas" kilęs iš lotynų kalbos (abortas - persileidimas, išsimetimas). Persileidimai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip infekcinės ligos (sifilis, AIDS ir kt.), gimdos uždegimai, nenormali jos padėtis, gimdos kaklelio ligos, sužeidimai, traumos, labai sunkus fizinis darbas ir net dėl stipraus nervinio streso. Persileidimų priežastys yra labai įvairios ir dažnai apie 60% nenustatomos.
Prasidėjus persileidimui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir susitraukiant jos raumenims, išstumiamas iš gimdos. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, pradeda gausiai kraujuoti iš lytinių organų. Kartais iš pradžių žūva gemalas, sunyksta gaurelinio dangalo gaureliai ir atkrintantysis dangalas, kurie, susitraukiant gimdos raumenims, pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos. Nėsčioji kraujuoja ilgai, bet negausiai.
Dirbtiniai Abortai
Dirbtiniai abortai žinomi seniai. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma. Hipokratas vaisiaus pašalinimą laikė neetišku, neestetiniu reiškiniu, nevertu gydytojo dėmesio ir kišimosi. Jis net buvo kontraceptinių priemonių priešininkas. Į vaisiaus pašalinimą buvo žiūrima tik kaip į nepadorų elgesį, bet už tai niekas nebausdavo. Filosofiškai stoikų mokslas aiškino vaisių esantį tik motinos kūno dalimi, esą analogiškai kaip augmenijos pasaulyje, vaisius yra tik medžio dalis. Bausdavo tik moteris, kurios pačios ar jų padėjėjos tai atlikdavo dėl pinigų.
Vėliau, kai Romos imperijai dėl nuolatinių karų reikėjo daugiau kariuomenės ir vergų, pasikeitė požiūris ir į abortus. Imperatorius Ciceronas reikalavo bausti moterį, kuri „vagia“ iš respublikos jai skirtą pilietį. Dabar dar daugelyje šalių abortai tebėra draudžiami. Lietuvoje abortai yra legalizuoti. Nėsčiajai pageidaujant nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, jeigu ji neserga infekcine liga, ūminiu bei poūmiu mažojo dubens organų uždegimu, makšties švarumas yra 1-ojo arba 2-ojo laipsnio, jei po paskutinio nėštumo nutraukimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kriminaliniai Abortai
Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymų nenumatytu būdu (kartais jį atlieka ir gydytojas). Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą (pvz., kateteriu ir kt.). Visi šie būdai pavojingi, nes į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio, ūminio inkstų nepakankamumo priežastis. Dėl likusių gemalo liekanų moteris ilgai kraujuoja. Be to, atlikant abortą, galima sužaloti gimdą, pilvo ertmės organus. Po kriminalinio aborto apžiūrint galima pamatyti sužalotą gimdos kaklelį, žnyplių žymes, nudegintą makštį, kartais aptinkama net svetimkūnių.
Galimos Abortų Pasekmės
Po aborto gali būti uždegiminės ligos, kurios gali tapti nevaisingumo priežastimi. Taip pat gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu dėl gimdos kaklelio pažeidimų.
Abortai ir Demografinė Situacija
Šiuo metu tai aktuali problema dėl to, kad mūsų šalis labai sparčiai sensta. Gimstamumas yra labai mažas, o mirtingumas didelis. Kas žino, gal po kelių šimtų metų išvis neliks lietuvių tautos. Valstybė nelabai domisi šia problema. Daugelis tėvų nusprendžia daryti abortą, nes negali suteikti vaikui pilnaverčio gyvenimo. Abortai dažnai daromi dėl nežinomo rytojaus, skurdžios ateities vizijos.
Pažvelgus į šią problemą kitomis akimis, darosi baugu, kai pradedi suprasti priežastis, dėl kurių yra daromi abortai. Dauguma atliktų apklausų rodo, kad moterys nusprendė nutraukti nėštumą dėl blogų gyvenimo sąlygų, dėl to, kad neturi buto ar materialinių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsį.
Socialiniai ir Ekonominiai Veiksniai
Lietuvoje pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis atsispindi ir koncentruojasi šeimose - pasiektas mažiausias gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų ir skurstančių šeimų, ypač auginančių vaikus. Nemažai šeimų susiduria su sunkumais, kurių savo jėgomis įveikti negali. Mažėjantis gimstamumas neužtikrina kartų kaitos ir lemia depopuliaciją. 2000 metais gimė 34,2 tūkst. vaikų, t. y. 22,6 tūkst. mažiau negu 1990 metais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Pastarąjį dešimtmetį pradėjo reikštis ir kitas, iki šiol Lietuvai nebūdingas reiškinys: pradėjo sparčiai daugėti ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Didėjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiai besiverčiančių ar skurstančių pirmiausiai atsiduria nepilnos šeimos, kurių šeimos galva yra moteris, šeimos su mažamečiais vaikais, daugiavaikės šeimos, šeimos, kuriose yra neįgalių asmenų, bei kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos. Dažnai tai yra jaunos šeimos. Ypač skursta tos šeimos su vaikais, kuriose bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinės skurdo ribos 2000 metais gyveno 16 % visų Lietuvos gyventojų. Vienas iš pagrindinių skurdo veiksnių - vaikų ir suaugusiųjų skaičiaus santykis šeimoje. Nemaža šeimų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos. Tokios šeimos gyvena ypatingai skurdžiai. Jaunos šeimos susiduria su labai opia būsto įsigijimo problema. Tai yra viena svarbiausių santuokų mažėjimo, jų atidėjimo vėlesniam laikui, gimimų mažėjimo, abortų daugėjimo priežasčių, sukelianti daugybę kitų problemų, susijusių su palankių sąlygų vaikų normaliam ugdymui užtikrinimu.
Valstybinė Parama Šeimoms
Pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą valstybinės pašalpos mokamos auginančioms vaikus šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga socialinė parama, taip pat nustatytas našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimas. Šios pašalpos mokamos nepriklausomai nuo šeimos pajamų, išskyrus pašalpą už tris vaikus, kuriai gauti taikomas pajamų kriterijus (pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti trijų VRP dydžių). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, jeigu jų pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas.
Psichologiniai Aspektai ir Motyvacijos
Daugelis moterų atlieka nėštumo nutraukimą nerimaudamos dėl aplinkinių reakcijos ir gimdymo baimės. Šiais laikais gydytojai gali geriau nustatyti būsimus apsigimimus dar tada, kai vaikas tebėra įsčiose. Logiška, kad žmonės, kurie suvokia gyvenimo tikslą kaip individualų juslinį pasitenkinimą, turėtų nužudyti tokį kūdikį. Kodėl? Todėl, kad toks vaikas trukdys jiems tenkintis gyvenimu. Rūpinimasis tokiu vaiku užims daugybę laiko, be to, kiti gali juoktis iš jų. Kartais net ir tada, kai vaikas įsčiose neturi jokių apsigimimų ir yra visiškai sveikas, žmonės vistiek nusprendžia jo neauginti. Moterys darosi abortus ir todėl, kad vaikas trukdys mėgautis gyvenimo malonumais, kopti karjeros laiptais ir pan. Tokios moterys atranda papildomą pasiteisinimą savo sprendimui. Manoma, jei vaikas nelaukiamas, jis negalės būti laimingas gyvenime.
Ekonominės Priežastys ir Dilemos
Blogėjant Lietuvos ekonomikai ir dideliam nedarbo lygiui vis dažniau atliekami nėštumo nutraukimai. Abortas dėl socialinių priežasčių išlieka labai kontraversiškas, nes su etine dilema susiduria ir moteris, ir medikai. Moterį dažnai kankina sudėtinga pasirinkimo dilema ieškant mažesnės blogybės. Medikas turi rinktis: ar paisyti gyvybės išsaugojimo moralinės vertės, ar suteikti medicininę paslaugą, ar išvengti nesaugaus aborto.
Atskirų šeimų pragyvenimo ir maitinimosi galimumai dabar žymiai susiaurėjo. Daugelio šeimų gyvenimo būdas, jų gyvenamasis butas ir pajamos, maisto parūpinimo galimumai ir kiti kasdieniniam gyvenimui reikalingiausi dalykai nusistovėjo. Žmonių priklausymas vienas nuo kito, kaip ir atskirų asmenų nuo visuomenės, netikėtai padidėjo ir tuo būdu ekonomiškai silpnų gyventojų sluoksnių egzistencijos pagrindai liko stipriai sukrėsti, nes nebeturima jokio tikrumo. Darbininkams, valdininkams, viešų ir privačių įstaigų tarnautojams ir visiems kitiems nustatytą atlyginimą gaunantiems negalima pagerinti savo pragyvenimo sąlygų. Jie verčiami pragyvenimui reikalingus daiktus (gėrybes) įsigyti tik iš tarpininkų, griežtai nustatytomis kainomis, o neprileidžiami tiesiogiai prie gamintojų. Vargiai kada ekonominė santvarka buvo šeimoms tokia nepalanki kaip dabar.
Tūkstančiai žmonių neturi darbo. Tos mažos pašalpos, kurias bedarbiai gauna, neužtenka nė būtiniausiems šeimos reikalams patenkinti. Milžiniškas skaičius, neturinčių užsiėmimo, negauna net tos menkutės paramos. Šimtai žmonių gyvena nuolat drebėdami dėl neužtikrintos savo ateities, nes nežino, kada juos ištiks bedarbio likimas. Visose šalyse bedarbių skaičius didėja mėnuo iš mėnesio, metai iš metų. Naujos įmonės sustabdomos, vyksta nauji atleidimai iš darbo. Daugelis gimdytojų, tokių gyvenimo rūpesčių slegiami, nėra atsakingi už nesuteikimą naujam kūdikiui gyvybės, nes jie nežino ar pajėgs duoti jam bent reikalingiausių dalykų. Kai kurių dirbančių vyrų pajamos mažos, todėl ir moteris yra priversta užsidirbti. Daugelis susituokusių moterų dirba, kad galėtų sumokėti išlaidas už butą, maistą ir pan., todėl tikriausiai niekas neabejos, kad tokiai moteriai šiuo metu nėra galimybės tapti motina. Net ir tokiose šeimose, kur vyro pajamų užtenka žmonai ir mažam vaikų skaičiui išlaikyti, gal būt nebeužtenka didelei šeimai išmaitinti ir tinkamai juos išauklėti. Drauge su pajamų mažėjimu darosi blogos ir pragyvenimo sąlygos. Vis dažniau šeimos renkasi vieno kambario butą, nes negali užsimokėti komunalinių mokesčių. Bet mažo kambarėlio gausiai šeimai neužtenka, daugelis pastojusių ir nutraukia nėštumą yra nepilnametės.
Socialinių Darbuotojų ir Akušerių Vaidmuo
Socialinio darbuotojo, akušerės, slaugytojos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus, nes jos teikia informaciją apie šeimos planavimo metodus ir padeda pasirinkti tinkamiausią. Geriausia, kai darbuotoja konsultuoja abu partnerius, nes renkantis kontraceptinę priemonę lemiamos reikšmės turi poros sprendimas. Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Lietuvoje kasmet gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų merginų, vidutiniškai trečdalis nėštumų paauglystėje baigiami abortais.
Nepilnamečių Santuokos ir Nėštumai
2016 m. Lietuvoje susituokė 66 nepilnamečiai. 62 iš jų buvo merginos. 7 iš jų santuokos dieną dar nebuvo sulaukusios 16 metų. Statistikos, kiek nepilnamečių tuokiasi dėl neplanuoto nėštumo, nėra, bet tikėtina, kad tokių atvejų yra dauguma. Tiesa, metinis nepilnamečių santuokų skaičius Lietuvoje, palyginti su 2000 m., sumažėjo beveik penkis kartus. Tačiau pastaraisiais metais mažėjimo tendencija jau nebe tokia ryški.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. susituokė 66 nepilnamečiai: 62 moterys ir 4 vyrai. Tai - penkiskart mažiau tokių santuokų negu 2000 m., kai susituokė 374 nepilnamečiai (25 vyrai ir 349 moterys), ir triskart mažiau tokių santuokų negu 2006 m., kai susituokė 200 nepilnamečių (11 vyrų ir 189 moterys). Bet pastaraisiais metais santuokų skaičius mažėja nebe taip greitai. 2006-2011 m. laikotarpiu pilnametystės nesulaukusių asmenų santuokų skaičius sumažėjo 61 proc. (nuo 200 iki 77 santuokų), o 2011-2016 m. laikotarpiu - jau tik 14,2 proc. (nuo 77 iki 66). 2012 m., palyginti su 2011 m., nepilnamečių santuokų skaičius netgi išaugo (nuo 77 iki 99), o po to vėl mažėjo, bet jau lėčiau.
Nors kaimuose įvyksta daugiau nepilnamečių santuokų negu miestuose, skirtumas nėra didelis: 2016 m. 37 tokios santuokos įvyko kaimuose ir 29 - miestuose. Tiesa, miestuose nepilnamečių santuokų skaičius mažėja šiek tiek greičiau: 2016 m., palyginti su 2000 m., nepilnamečių santuokų miestuose buvo beveik 7 kartus mažiau (atitinkamai 29 ir 194 santuokos), o kaimuose nepilnamečių santuokų buvo beveik 5 kartus mažiau (atitinkamai 37 ir 180 santuokų).
Septyniems 2016 m. susituokusiems nepilnamečiams santuokos dieną buvo mažiau negu 16 metų. Dar 23-ims -16 metų, 36-iems - 17 metų. Pačių jauniausių, 16 metų amžiaus nesulaukusių nepilnamečių skaičius 2000-2016 m. laikotarpiu sumažėjo maždaug tris kartus - nuo 20 iki 7. Tačiau bendra 16 metų nesulaukusių asmenų santuokų dalis tarp visų nepilnamečių santuokų šiek tiek išaugo.
Teisinis Reglamentavimas
LR Civilinio kodekso 3.14 straipsnis numato, kad santuoką Lietuvoje leidžiama sudaryti asmenims, kuriems santuokos sudarymo dieną yra 18 metų. Tačiau įstatymas palieka galimybę išimtims. Čia pat pažymima, kad teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti ir norinčio tuoktis, bet 18 metų nesulaukusio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais. Tam prašymą pateikti turi pats nepilnametis. Teismas, remiantis Kodeksu, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Čia pat atskirai pabrėžiama, kad nėštumas yra laikomas svarbia priežastimi sumažinti santuokinį amžių. Tik nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.
Taip pat, sprendžiant klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus. Atsižvelgęs į norinčio tuoktis nepilnamečio globėjų, tėvų ar rūpintojų nuomonę, VTAS išvadą bei kitus anksčiau įvardytus kriterijus teismas priima nutartį.
Psichologiniai Aspektai
Psichologė Grytė Ruzgė atkreipia dėmesį, kad vien nėštumas tikrai neturėtų būti pakankama priežastis tuoktis. Svarbu, kad žmonės galėtų darniai gyventi drauge. „Manau, kad grėsmingi yra atvejai, kai nepilnamečiai tuokiasi be noro būti kartu, kai pagrindinė santuokos priežastis yra aplinkos spaudimas dėl neplanuoto nėštumo“, - sakė G.Ruzgė.
Nepilnamečių santuokų mažėjimo statistiką G.Ruzgė sakė galinti sieti su statistika, rodančia, kad mažėja ir nepilnamečių gimdymų. G.Ruzgės teigimu, 18 metų pilnametystės riba apskritai yra sąlyginis dalykas, būdingas mūsų kultūrai, tad absoliutinti, kad būtent 18 metų yra ta riba, kai jau galima tuoktis, nereikėtų. Kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti labai individualiai. Brandžiu sprendimą tuoktis galima laikyti tada, kai viena iš pagrindinių priežasčių tuoktis yra abiejų žmonių noras būti kartu, susieti savo gyvenimus. Be to, abu besituokiantys turi suvokti, kad gyvenimas kartu yra banguojantis, ne visada vien tik džiaugsmingas, kad kartu gali tekti įveikti ir įvairius sunkumus.
Nepilnamečių Motinų Statistika
Statistika rodo, kad nepilnamečių motinų Lietuvoje taip pat mažėja. Vaikų, gimusių nepilnametėms motinoms, skaičius Lietuvoje 2006-2016 m. sumažėjo daugiau negu perpus - nuo 583 tokių gimimų 2006 m. iki 271 gimimo 2016 m. Tiesa, tai, kad Lietuvoje 2016 m. nepilnametėms motinoms gimė 271 vaikas, nors ištekėjo tik 62 moterys, rodo, kad daugelis tokių nėštumų vyksta ne santuokose.
Skyrybos ir Vaikų Priežiūra
Skyrybų atveju, vienas iš svarbiausių klausimų yra nepilnamečių vaikų priežiūra. Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika numato įvairias situacijas ir sprendimus, kurie gali turėti įtakos vaiko gerovei ir tėvų pareigoms.
Turto Padalijimas ir Vaiko Interesai
Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai.
Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos.
Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija. Kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
#
tags: #energetiskai #kaip #jauciasi #ne #santuokoje #gime