Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris nuolat kinta dėl technologijų ir visuomenės pokyčių, vaikų socializacija tampa vis svarbesnė. Šeima, darželis, vėliau mokykla ir bendruomenė yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, socializacijos ir vertybių diegimo šaltiniai. Augant vaikui, komunikacija ir technologijos daro didžiulį poveikį jo raidai, tiek teigiamą, tiek neigiamą. Straipsnyje gilinamasi į vaiko socializacijos darželyje ypatumus, aptariami iššūkiai, kylantys konfliktai ir strategijos, padedančios vaikams sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Technologijų Įtaka Vaikų Socializacijai
Šiuolaikinius vaikus nuo pat mažens supa technologinės naujovės: mobilieji telefonai, kompiuteriai, animaciniai filmai. Nors technologijos gali būti naudingos ugdymo priemonės, per didelis jų naudojimas riboja vaiko vaizduotę ir bendravimo įgūdžius. Vaikystėje svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių prireiks gyvenime.
Vis dažniau vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė - priklausomybė.
Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis.
Socializacija Darželyje: Pirmieji Žingsniai
Darželis tampa bene pirmąja tikra socialine erdve, kurioje vaikai pradeda mokytis pirmųjų ilgalaikio tarpusavio ryšių mezgimo gebėjimų su bendraamžiais. Pandemija irgi susilpnino šiuos vaikų gebėjimus: jiems sunkiau užmegzti draugystę, susipažinti, įsitraukti ar inicijuoti žaidimą. Būtent žaidimai yra reikšmingas įrankis, padedantis mokytis bendradarbiavimo ir socializacijos įgūdžių, nes tai kaip jie elgsis žaidime, mokės bendradarbiauti, atsispindės ir kaip vaikai elgsis gyvenime bei gebės mokytis.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Mama Saulė savo dvejų metų pipirą Titą šį rudenį pirmą kartą išleido į vaiko darželį. Mama pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė pirmosiomis dienomis, o patyrę specialistai atsako į jai kylančius klausimus.Pasakoja mažojo darželinuko Tito mama Saulė: „Vos pradėjęs lankyti darželį, po poros dienų mano dvimetis “aiškinosi” santykius. Atėjus jo pasiimti, auklėtoja papasakojo, kad Titas įkando vienam berniukui…į skruostą. Pasijutau klaikiai, nežinojau, kaip reaguoti - ar įkandimas stiprus, kaip jaučiasi nuskriaustasis ir kaip jaučiasi jo tėvai. Teko pasikliauti savo intuicija ir sveiku protu - sutikus nuskriausto berniuko mamą jo atsiprašiau, taip pat meiliai pakalbėjau ir su pačiu berniuku, ačiū Dievui, įkandimas buvo menkutis. Supratau ir savo sūnų - jis dar tvarkosi su adaptacija ir jam labai norėjosi to naujo žaislo, kurį laikė anas berniukas, todėl maniškis grybštelėjo jam už žando ne iš piktumo, o tiesiog instinktyviai, kovodamas dėl žaislo. Praėjus dar savaitei, atėjus pasiimti sūnaus, auklėtoja man pranešė, kad viena jo grupės mergaitė įkando jam į ranką. Mėlynė buvo didelė ir man kaip mamai labai skaudėjo širdį matant tą dėmę, bet tuo pačiu prisiminiau, kad vos prieš savaitę, mano dvimetis buvo kitoje barikadų pusėje… Parūpo sužinoti, kas yra normalu tokio amžiaus darželinukams, sprendžiant jų tarpusavio santykius, ir kaip vyksta pirmoji mažylių socializacija darželyje”.
Adaptacija Darželyje: Kaip Vaikai Reaguoja?
Pirmosiomis dienomis dažniausiai vaikai nori pabūti stebėtojo pozicijoje, įvertinti viską iš šalies. Iš pat pradžių vaikai nepuola megzti naujų draugysčių, kol “neprisijaukina” naujų sienų. Darželio auklėtoja naujokėlius pasitinka su šypsena, kalbindama, kviesdama prisijungti prie žaidimų ir veiklos, bet jei vaikutis atsisako, jam suteikiama laisvė - nebūtina iškart šokti ir dainuoti ratelyje ar pan., kol vaikas pats neparodo noro. O anksčiau ar vėliau jis vistiek užsimano draugauti, veikti kartu tai, ką kiti vaikai daro. Tik tai priklauso nuo mažylio temperamento, bendravimo įgūdžių, charakterio.
Ar visad būdinga, kad pirmuoju adaptaciniu laikotarpiu vaikas lyg būna šiek tiek agresyvesnis nei įprastai? Tai nėra būdingas reiškinys. Neramesnės paprastai būna tik pirmos trys dienos, vėliau reikalai ima klostytis paprasčiau. Jei adaptaciniu laikotarpiu vaikas būna agresyvus, su juo būna mama (ar kiti artimieji) tiek laiko, kiek reikia, kad vaikas nurimtų.
Mažųjų Konfliktai: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Iš tiesų, tie konfliktai varo siaubą suaugusiems, o ne patiems vaikams. Tarp vaikų kilus nesutarimui, jie garsiau šūkteli, rikteli, kažką numeta ar ima zirzti, ir tai labiausiai išgasdina tėvelius. Patys vaikai to nesureikšmina ir jau po kelių akimirkų vėl gali būti geriausiais draugais. Patys mažiausiai dažniausiai pykstasi dėl žaislų.
Mažylių pasaulio ir aplinkos suvokimas dar gana primityvus - tarkim, dvimetis pamato žaislą, kurio labai užsinori būtent šią akimirką ir eina jo pasiimti. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu tas jo geidžiamas žaisliukas yra kito vaiko rankose. Mažylis to lyg nepastebi, nes jo dėmesys sukoncentruotas į trokštamą objektą. Ir, kai jis ateina to žaislo pasiimti, įvyksta konfliktas, nes suo juo bežaidžiantis vaikas nenori jo atiduoti. Tokiu atveju nesutarimas sprendžiamas labai paprasta, abu mažyliai yra išskiriami ir jų dėmesys nukreipiamas kita linkme. Po kelių minučių apie nesutarimą jau būna pamiršusios abi konfliktavusios pusės. Tada jau galima paaiškinti, kai vaikai nurimsta, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vaikučiai nesutaria ir dėl auklėtojos dėmesio. Ypač jeigu jiems jo trūksta namuose iš tėvelių ar artimųjų. Žinodami, kaip galima gauti dėmesio iš nuolat užimtos mamos namuose - rėkaujant, metant daiktus ir panašiai, vaikai taiko tą patį modelį ir darželyje, norėdami būti pastebėti. Jie žino, kad sukėlus triukšmą, prie jų pribėgs auklėtoja, ir jie atsidurs dėmesio centre. Kartais pasitaiko, kad vaikai vieni iš kitų atiminėja maistą, bet tai pasitaiko itin retai, visgi tai irgi signalas, kad vaikutis nepakankamai gauna dėmesio namuose iš tėvų… Todėl kitose aplinkose, stengiasi jo išsireikalauti visais įmanomais būdais. Ne visada gražiais.
Ar konfliktai būdingi dažniau berniukams? Visai ne. Tokiame amžiuje mergaitės neretai būna net drąsesnės, o berniukai kartais net kuklesni. Tarp dvimečių - trimečių teisės lygios, todėl neretai kyla mišrūs nesutarimai ir net berniukai jaučiais labiau nuskriausti. Net sakyčiau, polinkį į “santykių aiškinimąsi” daugiau lemia vaiko temperamentas, o ne lytiškumas. Mažyliai visi nori būti nugalėtojais, o jei dar iš namų atsineša nuoskaudas ar dėmesio stoką, tai ir išsilieja ant jautresnių vaikų, patys to nesuprasdami, kad negerai daro. Užgavo, įkando, pastūmė ir t.t.
Auklėtojų vaidmuo sprendžiant konfliktus
Tą pačią sekundę vaikai yra atskiriami ir skubama juos nuraminti, paglostyti, pakalbinti, nukreipti dėmesi kita linkme. Nepuolama klausinėti, kas kaltas, kas pirmas pradėjo ir pan. Svarbiausia abu vaikus nuraminti, sudominti kitu žaislu ar veikla, o vaikams aprimus, pykčiui praėjus, paaiškinti, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas, negalima muštis ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams.
Tėvų reakcija: Kada elgesys tampa agresyvus?
Jeigu vaikas kasdien iškrečia kokią šunybę, jeigu jam labai knieti būtinai padaryti kažką neleidžiamo, nuskriausti kitą ir pan. Būną, kad vaikas kasdien demonstruoja kažkokį nepaaiškinamą piktumą, susierzinimą viskuo. Tuomet reikia stengtis atrasti, kokia veikla galėtų jį sudominti - gal tai piešimas, dėlionės ar kt, reikia skirti ypač daug dėmesio jam namuose, bet ne moralizuojant, auklėjant, o būnant drauge kažkokioje jam malonioje aplinkoje. Kartais tenka su vaikučiu kreiptis ir į specialistą. Darželyje tokio vaiko dėmesį nukreipti stengiasi auklėtojos, tačiau būryje vaikų vienas vaikas negali pasiglemžti viso dėmesio, tad reikėtų stipriai prisidėti tėveliams, pakankamai bendraujant su vaiku namuose.
Kaip elgtis tėvams, kai jų vaikas yra nuskriaustasis? Būtina vaiką nuraminti ir pasakyti, kad jūs esate jo gynėjas ir guodėjas. Vaikas turi žinoti, kad jūs visada jį nuraminsite ir išklausysite. Jei tai kartojasi dažnai, tėveliai turėtų pakalbėti su skriaudiku ir jo tėveliais. Jeigu jūsų vaikas nuskriaudė kitą darželinuką, parodykite susirūpinimą ir atsiprašykite to vaiko tėvų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Kaip išmokyti vaiką, kad jis nesimuštų? Kaip su juo kalbėti? Kartais vaikas mušasi dėl to, kad jam malonu. Jokiu būdu negalima atsitverti tylos siena. Kalbėti būtina. Reikia jam pasakyti, kad jį mylite, bet jo poelgis jums labai nepatinka. Reiktų neleisti jam žiūrėti jo mėgiamų filmukų, tačiau suplanuotos išvykos atsisakyti negalima.
Pasirengimas Darželiui: Kada Leisti Vaiką ir Kaip Palengvinti Adaptaciją?
Kada leisti vaiką į darželį? Kaip palengvinti vaiko adaptaciją? Ką turi mokėti į darželį einantis vaikas? Šie ir dar daugiau klausimų tikrai kyla visiems apie darželį svarstantiems mažylių tėvams. Vaikų raida skiriasi, tačiau dauguma vaikų yra pakankamai subrendę darželiui, sulaukę maždaug dvejų. Dauguma edukologų siūlo vaikus prie darželio pratinti po truputį: visų pirma, papasakoti vaikui apie darželį, žaisti su darželiu susijusius žaidimus, skaityti knygeles. Svarbu, vaiką tinkamai paruošti ir atrasti jam tinkančius nusiraminimo būdus. Psichologė pasakoja, kad daugelis vaikų atsineša savo žaislus, „mylimukus“. Jeigu anksčiau darželį mėgęs vaikas, nebenori ten eiti, reikėtų ieškoti priežasčių. Pavyzdžiui, ilgai ar dažnai sergantiems, namie ypatingą tėvų rūpestį gaunantiems vaikams sunku ir vėl prisitaikyti prie darželio rutinos. Žinoma, nereikėtų atmesti ir blogiausio scenarijaus, t.y. Darželyje visko būna…
Bendradarbiavimas: Raktas į Sėkmingą Socializaciją
Gali atrodyti, jog bendradarbiavimas aktualus tik vėlyvesniame vaikų amžiuje, kai jie pradeda savarankiškai megzti draugystes. Vis dėlto, kad jie gebėtų tai daryti, įtakos turi ne tik aplinkos pagalba, darželis, bet ir būtinųjų poreikių atliepimas pačioje kūdikystėje. Jau nuo pirmųjų dienų kūdikiai reiškia socializacijos poreikį ir siekia dėmesio, pirmiausia, su tėvais: ar jis bus pavalgydintas, pakeisti vystyklai, ar reaguojama į jo emocijas, žaidžiama. Pagal tai jau kūdikystėje formuojamas pagrindas socialinių ryšių kūrimui. Jei poreikiai neatliepiami ir nėra šilto ryšio, vėliau vaikui gali kilti emocinių sunkumų būti drąsiam, iniciatyviam, smalsiam.
Net ir ūgtelėję vaikai (2-3 m.) dar nėra įgudę sąmoningai kurti bendradarbiavimo ryšius, nes jie dažniau žaidžia savarankiškai greta kitų, bet vis tiek stebi aplinką ir sugeria gaunamą informaciją. Taip jie po truputį mokosi nusileisti, dalintis žaislais, išbūti vienoje erdvėje su kitais. Kintant vaiko žaidimo įgūdžiams ir lygiams vystosi ir jo bendroji raida - savireguliacijos gebėjimai, emocijų valdymas, savarankiškumas, dalijimosi įgūdis, konkuravimo samprata. Toks socializacijos mokymasis per žaidimus padeda vaikams ne tik lengviau bendrauti tarpusavyje, bet ir lengviau mokytis ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien pagrindinė vaikų bendradarbiavimo ir ilgalaikių draugysčių mezgimo vieta yra darželis, labai svarbu domėtis ne tik kaip sekasi vaikui tiesiog išbūti darželyje ar tobulinti akademinius įgūdžius (atlikti užduotėles), bet ir socializuotis, žaisti ir bendrauti su kitais. Suinteresuotumas skatinti ir ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius turi kilti tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų pusės. Nuo to, kiek skiriame dėmesio vaiko gebėjimui socializuotis, priklauso ir jo sukalbamumas, kiek jis jaučia aplinką ir kitus, geba prisitaikyti.
Venkite Etikečių: Charakteris Ar Įgūdis?
Prakalbus apie vaikų socializacijos gebėjimus, dažnai nugirstu išankstines nuostatas, jog visa tai tik vaiko charakterio atspindys. Visgi, nereikėtų skubėti atsakomybę perkelti tik prigimtiniams dalykams. Tam tikra dalis emocinių savybių tikrai bus įgimtos, pavyzdžiui, reaktyvumas ir temperamentas. Vieni vaikai yra lėtesni ir jiems reikia ilgiau tyrinėti aplinką, kiti tuo tarpu tikri „degtukai“ - energingi, aktyvūs, dominuojantys. Bet bendradarbiavimo, kaip įgūdžio, reikėtų mokyti nuo ankstyvų dienų, nepaisant to kokio temperamento yra jūsų vaikas. Tai, kad vaikas yra aktyvus ir pakankamai drąsus dar nereiškia, kad jis mokės tinkamai bendrauti. Juk dominavimas gali pasireikšti negebėjimu atsižvelgti į kitų jausmus ir poreikius, taisyklių nesilaikymu. O būtent darželyje vaikas pradeda mokytis tinkamų „žaidimo taisyklių“ kurti ilgalaikius ryšius. Papildomai šių įgūdžių skatinimas turėtų būti plėtojamas ir namuose. Jei mes neauklėjame, kas yra priimtina - kaip žaisti drauge, inicijuoti žaidimą, dalintis žaislais ar laikytis taisyklių - visa tai ilgalaikėje perspektyvoje gali pasireikšti didele konkurencija, empatijos stoka ar net patyčiomis. Dažniausiai agresoriais tampa būtent tie, kurie nėra išmokę valdyti savo emocijų, bendradarbiavimo, sprendimo situacijų prisiderinant prie kitų.
Labai svarbu nelipdyti vaikams išankstinių etikečių, garsiai akcentuojant jo temperamentą. Taip net nenoromis patys kuriame jam „įskiepį“, kokia elgsena yra įprasta ir priimtina. Nes dažniausiai, būtent darželio patirtis parodo, jog ne viskas tik įgimta, o daug dalykų vaikai noriai ir sėkmingai išmoksta, jei tik gauna tam paskatą.
Kaip edukuoti, bet suteikti laisvės?
Mes patys, būdami suaugę, šiandien gyvename labai konkurencingoje kultūroje, tad nieko keisto, kad ir vaikai auga labiau konkuruojantys nei komandiški. Galima net pastebėti situacijas bendrose žaidimų aikštelėse, jog vaikai pirmiausia jas regi kaip erdvę, kurioje nori pasisupti, čiuožti, bet ne žaisti su kitais ar susirasti draugų. Neskatindami kurti draugysčių, mes nepadedame jiems mokytis bendradarbiavimo įgūdžio ir socializacijos principų.
Visgi, koją čia pakiša ir per didelis noras padėti savo vaikui. Šiuolaikiniai vaikai turi vis mažiau progų laisvam žaidimui, be stebėjimo, kai tėvai į tai nesikiša. Reikia suteikti erdvės vaikams mokytis kylančias situacijas, konfliktus spręsti patiems. Jei vaikai reguliariai žaidžia stebimi tėvų, jie naudosis ta galimybe, kad kažkas tai turi išspręsti už juos. Padedami, mes vaikui atskleidžiame savo socializacijos išraišką, nes tai jau mokame. Tad lyg ir edukuojame, bet tuo pačiu parodome, kad mama žino geriau, kaip spręsti, todėl tu ir vėl ateik pas ją pagalbos.
Šiuolaikiniai tėvai, kurie dažnai buvo auklėjami griežtai, dabar pasiekia kitą kraštutinumą - vaikus labai saugo, nori būti super empatiški ir viską už juos išjausti. Bet taip paliekame mažai erdvės, ką jiems išjausti patiems. Todėl nereikėtų bijoti ir tų blogųjų ar ne tokių malonių patirčių. Jūsų pareiga yra padėti ir parodyti, kaip būtų galima įsitraukti į žaidimą, pakviesti žaisti drauge, bet suteikti vaikui erdvės pačiam perprasti žaidimo situacijas, spręsti konfliktines situacijas ir įsitraukti tik po pakartoninių bandymų.
Naratyviniai Žaidimai: Bendradarbiavimo Taisyklėms Perprasti
Siekiant vaikams padėti lengviau perprasti bendradarbiavimo normas, visuomet rekomenduoju pasitelkti personažus ir sužaidybintas situacijas. Jas įtraukti kasdieniniuose žaidimuose.
Pavyzdžiui, darželyje jau mažiausiųjų grupės žaidimuose taikome Kimochis programą, kurioje personažams yra priskirti konkretūs temperamentai ir būdo savybės: labai valdinga katė, drovus vikšrelis, švelni Balandė ir pan. Taikydami programą su sužaidybintomis situacijomis, mes mokome vaikus socializacijos strategijų, kokios jos yra pagarbios ir malonios, o kurios nebus veiksmingos, nes niekam nėra malonios. Žaidimuose svarbu įtraukti ir gyvenimiškas situacijas, apimančias žmonių santykius bei elgesio normas. Savo veikloje visuomet kuriame teminius naratyvinius žaidimus, kuriuose įsitraukia visi. Tarkime Kalėdų laikotarpiu žaidėme istoriją apie draugystę, kurioje vienas elfas yra labai nedraugiškas, krečia nemalonias šunybes, suplėšo knygas ir pan. Kiekvienas žaidimo personažas turi savo elgesio iššūkių ar stiprybių, kurie vaikams padeda suprasti prasmingumą ir to elgesio poreikį. Jie, žaisdami kartu su suaugusiuoju, savo būsena pajunta, kuris elgesys yra malonesnis, o kuris verčia jaustis nemaloniai.
Svarbu suprasti, kad tokių žaidimų metu ir kasdien edukuodami, mes vaikams parodome, jog socializacija yra ne tik išbuvimas tarp žmonių, bet ir ryšio palaikymo mokymasis.
Tėvų Vaidmuo Adaptacijos Procese: Patarimai ir Įžvalgos
Didžiausią įtaką tam, kokia bus ši pažintis, daro tėvų būsena ir nusiteikimas, sako mama, psichologė STEP tėvų grupių vadovė Agnė Lingertaitienė, jau dešimtmetį dirbanti vaikų darželiuose.
Idealus Amžius Pradėti Darželį: Individualus Požiūris
Labai norėtųsi, kad būtų tas idealus amžius, ar ne? Kažkiek metų, kažkiek mėnesių - tada mes visi taikytume į tą laikotarpį ir bėdų nematytume. Deja, tai daugiau priklauso nuo individualių vaiko dalykų. Vienas labai mažiukas, metų, atėjęs pakankamai lengvai adaptuojasi, kitas atėjęs trijų metų gerai jaučiasi. Vėlgi tai yra amžiai, kurie turi savus niuansus, raidos etapus. Mažiukas, paliktas darželyje, galbūt mažiau mums rodys kažkokio matomo nerimo, verkimo bus mažiau, bet greičiausiai bus užslėpto nerimo. Vaikas turės ieškoti prisirišimo objekto, todėl labai puiku, jei pasitaikys tokios auklėtojos, ir jis ras tą prisirišimo objektą. Jam tokiame amžiuje dar nereikia vaikų. Jo didžiausias poreikis yra saugumas ir būti su tuo prisirišimo objektu. Jeigu kalbame apie dviejų su puse, trimetukus, tai jiems yra paprasčiau, nes jie gali kažką išsakyti tiek, kiek jau jų kalba yra pažengusi. Be to, jau juos pradeda dominti vaikai, dominti aplinka, žaislai. Apie 2,5 metų ateina noras žaisti kartu, pasidalinti, duoti kažką. Tokio amžiaus vaikai gali jau daugiau išsireikalauti iš tėvų ir jei gali išsakyti „ne, nenoriu, neisiu“, tėvams atrodo „aha, gal šitas amžius mums sunkus“. Bet, pagal teorijas, du su puse, trys metukai yra tas idealus amžius. Bet vėlgi, tai yra labai individualu. Daug priklauso nuo to, kiek vaikas buvo paliekamas su seneliais, su auklėmis, su pusbroliais ir kaip jis pats jaučiasi.
Svarbi Informacija Auklėtojai: Vaikas Geriau Jaučiasi
Galima būtų sakyti, kad vis dėlto, jeigu mes atvedam mažą vaiką į darželį, labai svarbus tėvų vaidmuo - papasakoti auklėtojai kuo daugiau apie vaiką. Kaip jis komunikuoja, ką mėgsta ir ko ne, kad auklėtojai būtų lengviau mažylį suprasti. Būtinai! Ir jeigu atvedame dviejų, dviejų su puse (ir tikrai ne visi vaikai turi išlavintą gerą kalbą tokiu metu), vėlgi pasakyti, kaip jis vadina pagrindinius savo poreikius, kaip jis prašo gerti, prašosi ant puoduko - kad auklėtoja kaip įmanoma geriau vaiką suprastų ir jis jaustųsi saugesnis.
Tačiau labai noriu pabrėžti vieną dalyką - vaikui yra labai svarbi laiminga mama. Jeigu ji bus kartu su vaiku namie 2-3 metus, bet bus nebepatenkinta savo pozicija, savo veikla namuose, o vaikas bus tiesiog priedas prie buities, ji bus pervargusi. Mažyliui nuo to buvimo namuose su mama tikrai nebus nieko gero. Tokiu atveju geriau leisti į darželį mažesnį vaiką, bet praleisti daugiau su juo laiko, grįžus namo, apsikabinti, pasėdėti, tiesiog pažaisti. Toks buvimas nevargins. Svarbiausia, kad mama būtų patenkinta savo sprendimu, tvirta, tuomet ir vaikas adaptuosis lengviau. Nebent būtų kažkokių kitų niuansų.
Žaidimai Prieš Darželį: Pasiruošimo Būdas
Ankstesniame epizode kalbėjome apie terapinius žaidimus, kur psichologė Viktorija rekomendavo bent mėnesį prieš pradedant eiti į darželį namuose pradėti žaisti darželį. Ir būtinai pabrėžti vaikui, kad tėvai visuomet ateina pasiimti, nes tai yra didžiausia vaikų baimė. Ką apie tai galvojate, apie tokius žaidimus mėnesį prieš darželį namuose?- Drąsiai žaidžiame. Žaidimas yra pagrindinis vaiko poreikis, jis per žaidimą supranta pasaulį. Galima mokyti ir žaisliukų pagalba: kas vyksta, kokia yra dienotvarkė, nes vaikams laikas nieko nesako. Mes esame absoliučiai pririšti prie laikrodžio, visus susitikimus deriname laikrodžio pagalba. Mes žinome, kada ką pasiimti, kada nuvažiuoti, kada parvažiuoti - vaikas šitų galimybių neturi. Dėl to jam yra labai svarbu išžaisti tą dieną, suprasti, kas po ko vyksta. Kada mes važiuojame į darželį, ką mes veikiame, ką meškutis turi daryti, kada jis eina pavalgyti, kada jis eina į lovytę, kai jis atsikelia vėlgi pavalgo, truputį pažaidžia ir tėveliai ateina. Kuo daugiau mes tai žaidžiame, tuo aiškesnė vaikui dienotvarkė. Tą dienotvarkę mes turėtume ne tik prieš darželį, bet ir kiekvieną rytą pasikartoti. Aš savo vaikams net dainelę buvau sugalvojusi.
#
tags: #vaiko #socializacija #darzelyje