Motinystės atostogos - tai svarbus laikotarpis kiekvienos moters ir šeimos gyvenime. Tai ne tik galimybė atsigauti po gimdymo ir užmegzti tvirtą ryšį su naujagimiu, bet ir valstybės garantuojama socialinė apsauga, leidžianti derinti šeimos pagausėjimą su profesine karjera. Vis dėlto, teisiniai ir finansiniai šio laikotarpio aspektai gali kelti nemažai klausimų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime viską, ką svarbu žinoti apie motinystės (ir tėvystės bei vaiko priežiūros) atostogas Lietuvoje: nuo sąvokų išaiškinimo iki išmokų skaičiavimo ir grįžimo į darbo rinką.
„Motinystės atostogos“: sąvokų painiava ir tikslumas
Dažnai girdime terminą „motinystės atostogos“ arba „dekretinės atostogos“, tačiau svarbu suprasti, kad teisiškai Lietuvoje egzistuoja kelios susijusios, bet skirtingos atostogų rūšys, susijusios su vaiko gimimu ir priežiūra:
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA): Tai atostogos, suteikiamos moteriai prieš gimdymą ir tam tikrą laikotarpį po jo. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti motinos sveikatą nėštumo pabaigoje ir po gimdymo bei sudaryti sąlygas pasirūpinti naujagimiu pačiu ankstyviausiu jo gyvenimo laikotarpiu.
Tėvystės atostogos (TA): Tai specialios, palyginti trumpos atostogos, skirtos tėčiui iškart po vaiko gimimo, kad jis galėtų padėti mamai ir užmegzti ryšį su kūdikiu.
Vaiko priežiūros atostogos (VPA): Tai ilgesnės trukmės atostogos, skirtos vienam iš tėvų (arba seneliams, globėjams) prižiūrėti vaiką, kol jam sueis 3 metai. Šias atostogas galima dalintis tarp tėvų.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės atostogų
Taigi, nors kasdienėje kalboje „motinystės atostogos“ dažnai apima visą laikotarpį nuo išėjimo iš darbo prieš gimdymą iki grįžimo vaikui paaugus, teisiškai tai yra kelių skirtingų etapų visuma. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime kiekvieną iš jų.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: trukmė, išmoka ir sąlygos
Nėštumo ir gimdymo atostogos yra pirmasis etapas, su kuriuo susiduria būsima mama.
Trukmė
Standartinė šių atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Jos paprastai skaičiuojamos taip:
70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.
56 kalendorinės dienos po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Svarbu pažymėti, kad moteris gali pasirinkti išeiti šių atostogų ir vėliau nei likus 70 dienų iki gimdymo, tačiau bendra atostogų trukmė dėl to nesikeičia - tiesiog daugiau dienų liks po gimdymo. Tačiau jeigu moteris nusprendžia dirbti ilgiau ir nėštumo atostogų išeina vėliau nei likus 70 dienų iki gimdymo, atostogų trukmė gali sutrumpėti, nes po gimdymo vis tiek lieka tik 56 dienos (išskyrus komplikacijų ar daugiavaisio nėštumo atvejus). Numatoma gimdymo data yra 2025 03 28, tuomet į NGA (nėštumo ir gimdymo atostogas) anksčiausiai galite išeiti 2025 01 17. Nepriklausomai nuo to, kurią būtent dieną pagimdysite, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų, t. y. 2025 05 23.
Esant tam tikroms aplinkybėms, nėštumo ir gimdymo atostogos gali būti ilgesnės:
Komplikuotas gimdymas: Jei gimdymas buvo komplikuotas (tai patvirtina gydytojo pažyma), prie 56 dienų po gimdymo pridedama dar 14 dienų, tad bendra trukmė pailgėja iki 140 dienų (70+70).
Daugiavaisis nėštumas: Jei gimsta du ar daugiau vaikų, atostogos taip pat ilgesnės - 140 dienų (70 dienų iki gimdymo ir 70 dienų po jo).
Nėštumo ir gimdymo išmoka
Per nėštumo ir gimdymo atostogas „Sodra“ moka motinystės išmoką. Tam, kad ją gautumėte, turite atitikti tam tikrus reikalavimus:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Būti draudžiama motinystės socialiniu draudimu: Tai reiškia, kad turite dirbti pagal darbo sutartį, būti valstybės tarnautoju, kariu, statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, Seimo nariu, prezidentu ir kt., būti savarankiškai dirbantis asmuo, mokantis įmokas, arba turėti kitą statusą, suteikiantį teisę į šį draudimą. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m. - 924 Eur, 2023 m. - 840 Eur). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Turėti pakankamą motinystės socialinio draudimo stažą: Reikia turėti bent 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
Pati išmoka yra gana dosni - jos dydis sudaro 77,58 % nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Paprastai tariant, skaičiuojamas jūsų vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ per pastaruosius metus iki atostogų.
Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Jei teisė į išmoką atsiranda 2025 m. rugsėjo mėnesį (t.y. Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai. Vertinamu periodu iš viso buvo 252 darbo dienos, jūs į rankas gaunate apie 1500 Eur, taigi prieš mokesčius („ant popieriaus“) uždirbate apie 2500 Eur per mėnesį. Tokiu atveju iš viso per 12 mėn. Tuomet įvertinama, už kokį periodą bus mokama motinystės išmoka ir kiek darbo dienų įeina į jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodą. Jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodas yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos. Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti. Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos, t.y. Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą. Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos (t.
Kaip gauti?
Norint gauti nėštumo ir gimdymo atostogas bei išmoką, reikia:
- Gauti elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą iš gydytojo. Šis pažymėjimas automatiškai perduodamas „Sodrai“. Motinystės išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogas nėra išmokama automatiškai.
- Pateikti prašymą darbdaviui dėl nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo. Kai elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bus išduotas, pranešimą apie jį darbdavys turėtų gauti automatiškai, tačiau dėl visa ko informuokite jį ir pati, ypač jei nuspręsite šių atostogų neimti ar išeiti į jas vėliau.
- Pateikti prašymą „Sodrai“ dėl motinystės išmokos skyrimo. Tai patogiausia padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS). Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atostogų pabaigos.
Tėvystės atostogos: tėčio laikas su naujagimiu
Nors pagrindinė tema yra motinystės atostogos, svarbu paminėti ir tėčiams skirtą galimybę - tėvystės atostogas. Tai yra 30 kalendorinių dienų trukmės atostogos, kurias tėtis gali pasiimti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks 3 mėnesiai (arba iki 6 mėnesių, jei gimdymas buvo komplikuotas ar gimė daugiau nei vienas vaikas). Šias 30 dienų galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis.
Per šias atostogas „Sodra“ taip pat moka išmoką - tėvystės išmoką, kuri, kaip ir motinystės išmoka, sudaro 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Reikalavimai stažui yra tokie patys kaip ir motinystės išmokai - 12 mėnesių per paskutinius 24.
Tai puiki galimybė tėčiams aktyviai įsitraukti į kūdikio priežiūrą nuo pat pirmųjų dienų, padėti mamai ir sustiprinti šeimos ryšius.
Vaiko priežiūros atostogos: ilgesnis laikas su augančiu mažyliu
Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms (arba tėvystės atostogoms, jei mama jų neėmė ir iškart renkasi vaiko priežiūros atostogas), prasideda kitas etapas - vaiko priežiūros atostogos.
Kas gali išeiti šių atostogų?
Vaiko priežiūros atostogų gali išeiti ne tik mama ar tėtis, bet ir:
Seneliai (močiutė ar senelis).
Globėjai.
Kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.
Svarbu, kad atostogų išeinantis asmuo būtų draudžiamas motinystės socialiniu draudimu ir turėtų reikiamą stažą (12 mėn. per paskutinius 24 mėn.).
Trukmė ir pasirinkimo variantai
Vaiko priežiūros atostogas suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Už vaiko priežiūros atostogas darbo užmokestis darbuotojams nėra mokamas, tačiau dėl motinystės (tėvystės) atostogų prarastų pajamų dalis kompensuojama iš ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų valstybės lėšų. Vaiko priežiūros atostogas galima imti, kol vaikui sueis 3 metai. Tačiau išmoką „Sodra“ moka tik iki vaikui sueis 1 arba 2 metai, priklausomai nuo pasirinkto plano.
Galimi pasirinkimai dėl išmokos mokėjimo:
Iki vaikui sueis 1 metai: Išmoka sudaro 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc.
Iki vaikui sueis 2 metai:
- Pirmaisiais metais (kol sueis 1 metai) išmoka yra mažesnė - 45 % kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“).
- Antraisiais metais (nuo 1 iki 2 metų) išmoka dar mažesnė - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Šiuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogas ima skirtingi tėvai (ar kiti asmenys), jie gali pasirinkti gauti skirtingo dydžio išmokas pirmais ir antrais metais, bet bendra schema išlieka ta pati.
Trečiaisiais metais (nuo 2 iki 3 metų) išmoka nebemokama, tačiau darbo vieta yra saugoma.
Svarbu: pasirinkto išmokos mokėjimo varianto vėliau keisti negalima!
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos.
Dalijimasis atostogomis ir "tėčio mėnesiai"
Vaiko priežiūros atostogas tėvai gali dalintis tarpusavyje. Pavyzdžiui, pirmuosius metus atostogose gali būti mama, o antruosius - tėtis. Arba atostogas galima imti pakaitomis trumpesniais intervalais.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Be to, Lietuvoje įtvirtinti vadinamieji neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai („tėčio mėnesiai“ ir „mamos mėnesiai“). Kiekvienas iš tėvų turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius, kuriuos gali pasiimti bet kada iki vaikui sukaks 2 metai. Jei vienas iš tėvų šiais savo mėnesiais nepasinaudoja, jie tiesiog „praпадает“ - jų negalima perleisti kitam tėvui. Šių mėnesių metu mokama 78 % kompensuojamojo uždarbio išmoka. Likusius mėnesius iki vaikui sueis 2 metai tėvai gali dalintis laisvai. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Ši sistema skatina abu tėvus įsitraukti į vaiko priežiūrą. Visuomenė turi suprasti, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas tarp tėvų - normali praktika, reaguodama į naują Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, LRT RADIJUI sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
ES keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka. Praėjusią savaitę bendrijos užimtumo ir socialinės politikos ministrai pritarė direktyvai, kuria numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas abiems tėvams. Tai reiškia, kad, jei vienas iš tėvų nuspręstų nepasinaudoti jam suteiktomis atostogomis, jų netektų. „Pas mus vaiko priežiūros atostogoms yra skiriami metai ar dveji, priklausomai nuo to, kaip šeima pasirenka. „Skandinavai turi neperleidžiamas atostogas, yra valstybių, kuriose vaiko priežiūrai skiriama vos porą mėnesių. Anot E. E. Bingelio aiškinimu, valstybėse, kuriose ši praktika jau yra įteisinta, pasitvirtina. I. „Keičiant teisės aktus reikės atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje yra nemažai vienišų mamų, kurioms bus reikalingos tam tikros išlygos“, - atkreipia dėmesį I. Nors, anot I. Ruginienės, Lietuvos teisinė sistema šios direktyvos įgyvendinimui yra palanki, bandant išlaikyti moteris darbo rinkoje susiduriama su kitomis problemomis - visuomenės ir darbdavių mentalitetu, trukdančiu moterims įsilieti į darbo rinką. D. „Fiksuojama nemažai atvejų, kai, atėjusi į darbo pokalbį, moteris sulaukia klausimo, ar turi vaikų. Vyrams tokie klausimai nėra užduodami. Tokių diskriminacijos požymių darbo rinkoje vis dar įžvelgiama“, - tvirtina I. Anot D. „Mūsų Darbo kodeksą sudaro daugybė aspektų, tačiau jame nėra neperleidžiamo laikotarpio, todėl mes turime išlaikyti ambiciją. […] Pavyzdžiui, Ispanijoje neperleidžiamos atostogos yra diegiamos pamažu: dabar jie turi pusantro mėnesio, o iki 2021-ųjų siekia padaryti keturis mėnesius neperleidžiamų atostogų. Manau, kad tokie pavyzdžiai galėtų padėti įgyvendinti šią direktyvą Lietuvoje“, - sako D. Nors procentas yra santykinai mažas, E. Bingelio teigimu, vis daugiau vyrų Lietuvoje išeina vaiko priežiūros atostogų. „2018 metais vaiko priežiūros atostogų išėjo 32 tūkst. moterų ir 10 tūkst. vyrų, tačiau pirmais metais dažniau prižiūrėti vaiko eina mama. Antrais metais išeina tėvas, tačiau tuo pačiu ir dirba, o mama išeina iš darbo. Žmonės, kurie turi aukštesnes pajamas, mato, kad, pavyzdžiui, vyro atlyginimas yra didesnis ir jie šia spraga pasinaudoja. Moterys dėl to nesijaučia saugios, nes vėliau tai atsisuka į išmokas, į pensiją, kas yra didžiulė problema. Kaip tos neperleidžiamos atostogos turi atrodyti - irgi yra svarbu“, - komentuoja E. Vertindama naujos direktyvos galimybes Lietuvoje, I. Ruginienė pabrėžia edukacijos reikšmę. „Reikia stengtis, kad nebūtų taip, kaip prieš dešimt metų, kad vyras nejaustų spaudimo iš aplinkos ir gėdos dėl to, jog išeina vaiko priežiūros atostogų, esą tai yra moteriška pareiga. […] Mes niekur nepajudėsime, jeigu neugdysime visuomenės, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas - normali praktika“, - teigia I. Specialistai dažnai sako, kad pagrindinė problema, kodėl moterys iškrenta iš darbo rinkos, yra per ilgos motinystės atostogos. I. Ruginienė atkerta - tai visiškas mitas. „Dažniausia manoma, kad maži vaikai yra problema, nes jie serga. […] Dėl jų yra išduodami nedarbingumo pažymėjimai. I. „Nemažai moterų pirmaisiais motinystės metais maitina krūtimi, dėl to, akivaizdu, kad vyrai negalėtų perimti šios funkcijos. Antraisiais metais jau yra visiška laisvė derinti“, - sako I. Pašnekovė nemano, kad vaiko priežiūrai skirtas laikotarpis turėtų būti trumpinamas. „Jeigu mes kalbėsime apie šio laikotarpio sutrumpinimą, mes ir vėl susidursime su darželių trūkumo ir nepakankamų pajamų auklėms samdyti problema. Reikėtų neperlenki lazdos į kitą pusę, kad neatsitiktų taip, jog vaikai išvis liks be jokios priežiūros“, - perspėja I. D. Paulauskas nesutinka, kad vaiko priežiūros atostogų trukmė neturi įtakos moterų padėčiai darbo rinkoje. „Per tą dviejų, o, jei gimsta ir antras vaikas, keturių metų laikotarpį, kai yra pats karjeros „gazas“, moters atlyginimas užšąla ir nekyla. Vyrai šį laikotarpį gali kur kas geriau išnaudoti ir jų karjeros šuolis būna neįtikėtinas. Grįžusios iš atostogų moterys jų nebepasiveja. Mes privalome kalbėti apie vaiko priežiūros trukmę ir kiek ji turi būti lanksti, nes direktyva tai numato“, - LRT RADIJUI sako D.
Darbas vaiko priežiūros atostogų metu
Įsigaliojus naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams, nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Esant vaiko priežiūros atostogose galima ir dirbti, tačiau yra tam tikrų sąlygų, jei norite neprarasti vaiko priežiūros išmokos:
Jei pasirinkote gauti išmoką iki vaikui sueis 1 metai (77,58 %), papildomų pajamų turėti negalite, nes prarasite išmoką.
Jei pasirinkote gauti išmoką iki vaikui sueis 2 metai (45 % pirmaisiais, 25 % antraisiais metais), galite dirbti ir gauti papildomų pajamų. Tokiu atveju jums bus mokamas skirtumas tarp gaunamos išmokos ir jūsų atlyginimo, jei atlyginimas yra mažesnis už išmoką. Jei atlyginimas didesnis, išmoka nemokama. Tačiau antraisiais metais (kai išmoka 25 %) dažniausiai dirbti apsimoka, nes atlyginimas paprastai būna didesnis už šią sumą, ir jūs tiesiog gaunate savo atlyginimą.
Per neperleidžiamus 2 mėnesius (kai išmoka 78 %) dirbti ir gauti papildomų pajamų taip pat negalima, norint gauti išmoką.
Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Darbo formos ir apmokėjimas VPA metu
Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi. Kad būtų paprasčiau suprasti, aptarkime keletą skirtingų pajamų gavimo formų.
Darbo užmokestis, autorinis atlygis, darbo užmokestis dirbant valstybės tarnyboje
Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi.
Pavyzdys:
Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“ Tad nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkame gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, ir tai yra apie = 1200 EUR.
tags: #motinystes #atostogos #knyga