Naujagimių veršelių ligos: apžvalga, prevencija ir gydymas

Prieauglio netektis dėl ligų yra opi problema galvijininkystės ūkiuose. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias naujagimių veršelių ligas, jų priežastis, prevencijos būdus ir gydymo strategijas.

Dažniausios jaunų veršelių ligos

Pagrindinės ligos, lemiančios veršelių netektį, yra:

  • Diarėja (viduriavimas)
  • Pneumonija (plaučių uždegimas)
  • Septicemija (kraujo užkrėtimas)

Svarbu paminėti, kad veršelių užsikrėtimas virusais, bakterijomis ar pirmuonimis ne visada sukelia klinikinę ligą. Sumažinus rizikos veiksnius, serga tik pavieniai veršeliai, net jei ligos sukėlėjai pateko į jų organizmą. Ligų sukėlėjų persistavimas veršelių aplinkoje pieninių karvių bandose yra svarbus veiksnys, siekiant auginti sveiką prieauglį.

Infekcijos šaltiniai

Diarėjos ir septicemijos atveju pagrindinis ligų sukėlėjų šaltinis yra išmatos. Pneumonijos atveju patogenai dažniausiai patenka į veršelių organizmą per kvėpavimo takus. Kiti infekcijos šaltiniai gali būti:

  • Geriamasis vanduo
  • Girdymo priemonės
  • Graužikai
  • Paukščiai
  • Žmonės
  • Apsiveršiavusi karvė ar veršiavimosi patalpa (jei liga pasireiškia pirmąją gyvenimo savaitę)

Tinkamas veršelių girdymas ir priežiūra yra labai svarbūs siekiant išvengti šių problemų, ypač pirmąjį veršelio gyvenimo mėnesį.

Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai

Naujagimių veršelių viduriavimas (diarėja)

Tai dažnas prieauglio susirgimas, ypač pavojingas pirmomis dienomis. Naujagimiai veršeliai neturi imuniteto ir yra neatsparūs įvairiems mikroorganizmams: virusams, bakterijoms ir pirmuonims. Neretai veršeliai būna infekuoti keliais patogenais vienu metu.

Viduriavimo priežastys

  • Virusai:
    • Rotavirusas: Dažnai randamas veršelių išmatose pirmąjį gyvenimo mėnesį. Diarėja dažniausiai pasireiškia 3-7 gyvenimo dieną.
    • Koronavirusas: Pažeidžia žarnyno gleivinę stipriau nei rotavirusas, todėl padidina antrinės infekcijos riziką ir sunkina viduriavimo eigą. Ligos pasireiškimo laikas panašus į rotavirusinės infekcijos.
    • Galvijų virusinės diarėjos virusas: Palyginti su rota- ir koronavirusais, viduriavimą sukelia retai.
  • Bakterijos:
    • Kolibakteriozė: Dažniausiai suserga pirmomis gyvenimo dienomis. Ligos eiga greita, pasireiškia silpnumas, dehidratacija, viduriavimas, ir veršelis gali nugaišti per parą.
    • Clostridium perfringens C tipas: Sukelia viduriavimą pirmomis gyvenimo dienomis.
    • Salmoneliozė: Dažniausiai pasireiškia 1-2 savaičių amžiaus ir vyresniems veršeliams. Sukelia viduriavimą, rečiau - pneumoniją, gali kilti septicemija.
  • Pirmuonys:
    • Cryptosporidium parvum: Dažna veršelių viduriavimo priežastis pieninių galvijų bandose.
    • Eimerijos: Gali sukelti ligą jaunikliams jau antrą gyvenimo savaitę. Eimeriozė aktuali galvijų prieaugliui iki 4-6 mėn.
    • Giardijos: Rečiau nei kriptosporidijos ar eimerijos, bet gali sukelti viduriavimą, dažniausiai 2-4 savaičių amžiaus jaunikliams.

Gydymas ir profilaktika

  • Palaikomasis gydymas: Užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Pirmomis viduriavimo dienomis galima neduoti pieno ar pieno pakaitalo, girdyti tik vandeniu su elektrolitais.
  • Antibiotikai: Jei viduriavimo priežastis yra bakterinės kilmės.
  • Kriptosporidijų kontrolė: Sunkiai išvengiama, nes parazitas atsparus dezinfektantams, nėra vakcinos. Rekomenduojama dezinfekuoti veršelių namelius 5 proc. amoniako, 10 proc.
  • Krekenų girdymas: Nors negarantuoja, kad veršeliai išvengs kriptosporidiozės, tačiau padeda įgyti imunitetą ir sumažina mišrių infekcijų riziką.

Veršelių kvėpavimo takų ligos (pneumonija)

Kvėpavimo takų ligos dažniausiai yra ūmios, greitai plinta ir sunkiai gydomos. Tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes pažeidžiami tiek viršutiniai kvėpavimo takai, tiek bronchai, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas.

Pneumonijos priežastys

Pagrindinė bronchopneumonijų priežastis - infekcijos sukėlėjai:

  • Virusai (sukeliantys bronchopneumoniją)
  • Bakterijos
  • Virusų ir bakterijų asociacijos
  • Mikoplazmos
  • Chlamidijos
  • Parazitiniai helmintai
  • Alergija (kreikiant supelijusiais šiaudais)
  • Apsinuodijimas

Dažniausi bronchopneumonijų sukėlėjai:

  • Paragripo 3 (PG-3) virusai
  • Respiratoriniai sincitiniai (RS) virusai
  • Infekcinio galvijų rinotracheito (IGR) virusai
  • Galvijų virusinės diarėjos (GVD) virusai

Infekcinis galvijų rinotracheitas (IGR)

Sukėlėjas - herpes virusas 1 serotipas (GHV-1). Šis virusas gali sukelti suaugusių galvijų kvėpavimo ligas, lytinių organų infekcijas, abortus, o jauniems (nuo 1 iki 12 mėn. amžiaus) galvijams pažeidžia kvėpavimo takus. Nors pati infekcija nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti antrinę bakterinę pneumoniją, dėl kurios gyvulys gali nugaišti. Virusas plinta kontaktiniu keliu ir per orą. Užsikrėtę galvijai tampa viruso nešiotojais visą gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas

Ligos požymiai:

  • Temperatūros pakilimas
  • Apetito stoka
  • Kosulys
  • Padidėjęs seilėtekis
  • Akių uždegimas su ašarų liaukos pažeidimais
  • Nosies gleivinės uždegimas (nuo serozinio iki gleivinio-pūlinio)
  • Paraudusios šnervės ir nosies veidrodėlis ("raudona nosis")
  • Pilkšvos nekrotinės žaizdelės ant šnervių ir nosies veidrodėlio
  • Dusulys (kai gerklose kaupiasi pūliai)

Diagnozuojama tiriant kraujo serumą laboratorijoje. Gydymas simptominis, siekiant apsisaugoti nuo antrinės infekcijos. Paprastai gyvuliai skiepijami gyvomis ir inaktyvuotomis vakcinomis.

Diktiokauliozė

Funkcinius kvėpavimo organų sutrikimus gali sukelti helmintai, dažniausiai Dictyocaulus viviparous. Šis parazitas aptinkamas veršelių ir suaugusių galvijų bronchiolėse. Dažniausiai veršeliai apsikrečia ganiavos pradžioje ir suserga bronchitu, plaučių uždegimu.

Ligos požymiai:

  • Kosulys
  • Dažnesnis kvėpavimas
  • Apetito stoka
  • Temperatūros pakilimas
  • Ištiesęs kaklą ir sunkus kvėpavimas

Profilaktikai būtina dehelmintizacija naudojant veterinarinius preparatus.

Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą

Pneumonijos profilaktika

  • Optimalus tvarto mikroklimatas (gera ventiliacija, minimali drėgmė)
  • Profilaktinis antibiotikų kursas kiekvienam naujagimiui veršeliui per pirmąsias tris gyvenimo dienas (finansiškai apsimokanti priemonė, bet svarbu pasitarti su veterinarijos gydytoju)
  • Vakcinacija (prieš vakcinuojant būtina nustatyti sukėlėjus)
  • Pirkti gyvulius tik iš sveikų bandų, atvežtus į ūkį karantinuoti
  • Vengti virusų užkrato patekimo į bandą

Veršelių septicemija

Dažniausiai sukelia bakterinė infekcija (pvz., E. coli ar salmonelės), kuri patenka į veršelio kraują dar gimdoje, per veršiavimąsi ar iš karto po apsiveršiavimo. Septicemija progresuoja greitai, pažeidžiant daugelį vidaus organų.

Analizuojant septicemija sirgusių veršelių anamnezę, dažnai išsiaiškinama, kad veršeliai laiku negavo krekenų arba gavo jų nepakankamai, netinkamai buvo apdorota bambos virkštelė.

Ligos požymiai:

  • Depresija
  • Silpnumas
  • Gulėjimas
  • Blogas žindimas
  • Sąnarių patinimas
  • Viduriavimas
  • Kvėpavimo sutrikimai
  • Meningitas
  • Drumstos akys
  • Bambos srities audinių patinimas
  • Peritonitas
  • Padidėjusi blužnis ir limfiniai mazgai
  • Normali arba žemesnė kūno temperatūra

Vaisiaus asfiksija

Viena iš dažniausių naujagimių veršelių gaišimo priežasčių. Veršiavimosi metu sutrikdoma vaisiaus placentos kraujotaka, sumažėja deguonies koncentracija.

Svarbu greitai nustatyti, ar veršelis kenčia nuo respiratorinės acidozės, ir suteikti jam pirmąją pagalbą, nes žemas kraujo pH susijęs su krekenų suvartojimu.

Pirmoji pagalba naujagimiui veršeliui

  • Išvalyti kvėpavimo takus (kabinimas už kojų, nosies gleivinės dirginimas, intensyvus masažas)
  • Šaltas vanduo (ant galvos, ausų)
  • Gulėjimo poza (ant krūtinės, užpakalinės kojos ištiestos link galvos)
  • Hipotermijos koregavimas (šildančios lempos, radiatoriai, kilimėliai, šilta vonelė)
  • Intraveninių tirpalų infuzijos (pašildyti tirpalai lėtai leidžiami į veną)
  • Krekenų sugirdymas (kuo skubiau, geriausia su zondu)

Krekenų svarba

Naujagimis veršelis neturi specifinio imuniteto, todėl labai svarbu kuo greičiau sugirdyti kokybiškų motinos krekenų, kurios suteikia pasyvų imunitetą. Pirmą kartą veršelį reikia pagirdyti per pirmą valandą po gimimo, bet ne vėliau kaip po 2 valandų. Per pirmas 3-6 gyvenimo valandas su krekenomis jis turi gauti ne mažiau kaip 100 gramų imunoglobulinų.

Kitos svarbios priemonės

  • Bambos virkštelės dezinfekavimas (5 proc. spiritiniu jodo ar 3 proc. kalio permanganato tirpalu)
  • Tinkamas karvių šėrimas ir priežiūra (ypač paskutiniais veršingumo mėnesiais)
  • Švari, sausa ir dezinfekuota veršelių laikymo patalpa (8-10 °C, be skersvėjų)
  • Tinkamas atjunkymas ir grupavimas
  • Biosaugos reikalavimų laikymasis

Tyrimai

Tyrimai rodo, kad užtrūkusioms karvėms duodant probiotinių bakterijų, pagerėja priešpienio imunologinė sudėtis.

tags: #naujagimiu #verseliu #ligos