Naujagimis ir sergantis vaikas namuose: kaip prižiūrėti ir atpažinti pavojus

Naujagimio priežiūra ir sergančio vaiko slauga namuose reikalauja ypatingo dėmesio. Kūdikio imuninė sistema dar tik vystosi, todėl jis jautrus įvairiems dirgikliams ir ligoms. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kaip stebėti naujagimio sveikatą, atpažinti ligų simptomus ir tinkamai pasirūpinti sergančiu vaiku namuose.

Naujagimio sveikatos stebėsena namuose

Lietuvos sveikatos įstatymai numato privalomus profilaktinius patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose: 1-6 mėnesių kūdikiai lankosi kartą per mėnesį, o 7-12 mėnesių - 2-3 kartus per pusmetį. Tačiau nuolatinė naujagimio sveikatos stebėsena namuose yra būtina. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius elgesio ar išvaizdos pokyčius, kurie gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.

Kūno temperatūra

Kūno temperatūra yra vienas iš svarbiausių rodiklių, atspindinčių vaiko organizmo būklę. Svarbu žinoti, kad liga kūdikiui ir liga suaugusiajam - du skirtingi dalykai. Slogos dažnai nevadiname liga ir tikrai dėl jos nesimatuojame temperatūros, kol nepajaučiame kitų simptomų.

Matuojant temperatūrą kūdikiui, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš matuojant temperatūrą, mažylis turi būti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą.

Kraujospūdis

Kraujospūdis taip pat gali padėti atpažinti sunkias ligas. Paprastai, jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei, jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų. Normalus kraujo spaudimas priklauso nuo kūdikio amžiaus:

Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių

• 0-3 mėnesių naujagimiui: 74/51 mmHg
• 3-5 mėnesių: 85/64 mmHg
• 6-9 mėnesių: 88/63 mmHg
• 9-12 mėnesių: 89/68 mmHg

Net ir nedidelis, 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui gali reikšti rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo.

Stebėjimas pirmąją savaitę po gimimo

Pirmąją savaitę po gimimo kūdikis turi priprasti prie naujos aplinkos. Tėvams svarbu stebėti mažylio elgesį. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, žagsėjimas ar čiaudulys, yra normalūs ir nereikalauja gydymo.

• Svorio sumažėjimas: Pirmosiomis dienomis naujagimio svoris gali sumažėti, nes netenkama daug skysčių.
• Termoreguliacijos problemos: Naujagimio kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos, todėl jis gali greitai atšalti ar perkaisti. Tėvai turėtų būti atidūs ir tinkamai aprengti bei apkloti kūdikį. Kartais dėl perkaitimo ar skysčių trūkumo 3-5 dieną gali pasireikšti pereinamoji hipertermija. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39,5°C ir daugiau. Tokiu atveju kūdikį reikia išvystyti, nurengti. Odą galima švelniai patrinti drungnu vandeniu ar 50° spiritu. Jei temperatūra nemažėja, gali būti skiriamas paracetamolis (apie 20 mg/kg) per burną arba žvakutės pavidalo.
• Odos pokyčiai: Dauguma naujagimių gimsta su paraudusia oda, padengta balkšvai riebiu sluoksniu. Ant kaktos, viršutinių vokų ir pakaušio srityje neretai matomos rausvos dėmelės, vadinamos „gandro žnybiu“, arba „angelo pabučiavimu“.
• Praeinanti gelta: Po kelių dienų kūdikio oda iš rausvos tampa gelsva. Dažniausiai 3-4 parą bilirubino kiekis kraujyje pasiekia didžiausią reikšmę (170-255 µmol/l), o pati gelta išnyksta savaime maždaug po 2 savaičių. Kartais gelta užsitęsia ilgiau ir vadinama motinos pieno gelta. Jeigu naujagimio gelta nepraeina per 14 dienų, būtina kreiptis į gydytoją.
• Toksinė naujagimio eritema: Kartais naujagimių oda pleiskanoja, o 2-3-parą ant veido, liemens, sėdmenų ar galūnių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais.
• Hormonų pokyčiai: Tiek berniukams, tiek mergaitėms 7-8 dieną gali padidėti krūtys, išsiskirti į pieną panašus skystis („laumės pienas“). Tai - naujagimių mastopatija. Mergaitėms pirmą savaitę gali pasireikšti balkšvų gleivių išskyros iš makšties, vadinamos deskvamaciniu vulvovaginitu. 5-8 dieną gali pasirodyti nedidelis kraujavimas (0,5-1 ml), kuris trunka 1-3 dienas.
• Riebalinių liaukų veikla: Dėl aktyvios riebalinių liaukų veiklos pirmosiomis savaitėmis gali užsikimšti liaukų latakai. Dėl to 60-80 % ant naujagimių nosies sparnelių, kaktos ar smakro atsiranda smulkių (1-2 mm) baltai gelsvų mazgelių.
• Pereinamoji inkstų funkcija: Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik apie du trečdaliai išnešiotų sveikų naujagimių, o 8-10 % pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties, todėl 3-4 gyvenimo dieną gali pasirodyti drumstas, gelsvai rausvas šlapimas, ant vystyklo lieka oranžinės nuosėdos. Tai - šlapimo rūgšties kristalai.
• Pereinamoji žarnyno veikla: Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštos, tamsiai žalios, tąsios išmatos). Vėliau, 2-4 dienas, išmatos būna „pereinamosios“, t. y. skystos, nehomogeniškos, jose gali būti gleivių, baltų ar žalsvų gumulėlių. Dar po kelių dienų jos tampa geltonos, vientisos, primenančios košę.
• Pereinami kraujo sudėties pokyčiai: Naujagimio kraujo rodikliai priklauso nuo nėštumo trukmės ir natūraliai svyruoja.

Fiziologinė naujagimių gelta

Fiziologinė gelta yra dažnas reiškinys naujagimiams. Ji atsiranda dėl to, kad naujagimiui užgimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga - bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio oda ir akių obuoliai nusidažo geltonai.

Gelta ir naujagimio būklė

Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2-6 gyvenimo dieną, didžiausia - 4-5 parą. Ši gelta kūdikio sveikatos nesutrikdo, tad būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai. Tačiau neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau užsitęsia.

Būna, naujagimis gimė laiku, o gelta serga dėl to, kad kepenis pažeidė užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė, sepsis, hepatitas). Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos yra 0 (I) grupė, o naujagimio - A (II) ar B (III).

Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams

Patarimai tėvams

Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas.

Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo procesą. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango.

Jeigu grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai.

Sergančio vaiko priežiūra namuose

Karščiavimas, viduriavimas, vėmimas ar tiesiog atsisakymas gerti skysčius jūsų mažyliui gali sukelti rimtą dehidratacijos pavojų. Geriausias būdas išvengti dehidratacijos - vis po truputį pasiūlyti vaikui atsigerti.

Skysčių svarba

Sergantys vaikai įprastai neturi apetito, tad gali nenorėti ir gerti. Skysčių poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau skysčių poreikis išauga. Jį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: 1000 ml skysčių + papildomai 50 ml skysčių kiekvienam kūno svorio kilogramui, viršijančiam 10 kg.

Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas

• Vanduo: Pats geriausias pasirinkimas, bet jei vaikas jo gerti nenori, įpilkite šiek tiek natūralių sulčių, paskaninkite vaisiais, agurkų griežinėliais ir kt.
• Elektrolitų tirpalai: Prioritetinis pasirinkimas, jeigu vaikas viduriuoja, vemia arba stipriai karščiuoja.
• Sriubos ir sultiniai.
• Vaisių sultys: Turėkite omenyje, kad kai kurių rūšių sultys (pavyzdžiui, apelsinų) gali dirginti skrandžio gleivinę, ypač jei vaikas yra apsinuodijęs arba prieš tai nieko nevalgė.
• Glotnučiai arba pieno kokteiliai: Gaminkite juos iš vaisių, pieno, rūgpienio, jogurto ir t. t.
• Maistas, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo: Arbūzai, melionai, ananasai, obuoliai, braškės, agurkai, pomidorai ir t. t.
• Arbata be kofeino, kakava: Paaugusiems vaikams puikiai tinka raminantys šilti gėrimai, padedantys suskystinti gleives. Jei vaikas bent metukų ir vyresnis, į arbatą galite įdėti šiek tiek medaus (kūdikiams negalima duoti medaus dėl botulizmo rizikos).
• Pienas: Mamos pienas - idealus gėrimas mažyliui susirgus. Sergantiems peršalimo ligomis vaikams tinka ir karvės pienas.

Venkite saldžių vaisvandenių (ypač gazuotų), dar blogesnis pasirinkimas - kofeino sudėtyje turintys gėrimai. Išimtinai žindomam ir kietu maistu dar neprimaitinamam kūdikiui iki 6 mėn. Motinos piene yra net 87-88 % vandens, tad kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus gauna pakankamai skysčių, jeigu jie žindomi pagal poreikį.

Karščiavimas

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.

"Gerojo" karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius.

Ką daryti, jei vaikas karščiuoja:

1. Ramybė: Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
2. Skysčiai: Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių.
3. Vaistai nuo karščiavimo: Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

"Blogojo" karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena.

Kada kreiptis į gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei vaikui:

• Pakilo temperatūra be simptomų.
• Prasidėjo traukuliai.
• Pastebėjote įtartinus bėrimus.
• Vemia, viduriuoja.
• Netenka daug skysčių.
• Paspringo.
• Sunkiai kvėpuoja.
• Neteko sąmonės.
• Jaučia skausmą.
• Ištiko saulės arba šilumos smūgis.

Ūmios kvėpavimo takų virusinės infekcijos

Iš lauko ar darželio grįžęs drauge su sloga ir kosuliu vaikas tėvelių nesutrikdo ir jie gerai žino, kaip gydyti mažąjį ligoniuką. Bet kai virusinės infekcijos užpuola kūdikį, mamai ir tėčiui labai neramu - ypač jeigu pakyla temperatūra. Pagrindinė priežastis, kodėl kūdikis serga sunkiau, kad jo kvėpavimo takai siauresni negu vyresnio vaiko, o gleivinė greitai patinsta, todėl jie dar labiau susiaurėja.

Jeigu kūdikiui šiek tiek pakilo temperatūra, atsirado nedidelė sloga, neverta manyti, kad tai menkniekis ir šie negalavimai greitai praeis, - netinkamai gydoma liga gali baigtis komplikacijomis. Ūmios kvėpavimo takų virusinės infekcijos sukelia nemalonius negalavimus, nors tai nėra sunkios ligos, bet jų komplikacijos itin pavojingos pirmaisiais gyvenimo metais. Viena iš jų - febriliniai traukuliai, kurie gali ištikti esant aukštai kūdikio temperatūrai. Kitos - netikras krupas, bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinės ligos.

Įvairūs virusai, atrodytų, pasidalina kvėpavimo takų vietas. Įsiskverbus adenovirusinei infekcijai, nukenčia nosies, gerklės gleivinės, tonzilės. Todėl prasideda kosulys, sloga, patinsta limfmazgiai, kartais pastebimi greitai išnykstantys smulkūs bėrimai. Paragripo virusas sukelia silpnesnę infekciją negu sergant gripu, ir temperatūra nebūna aukšta, bet šis virusas gali sukelti laringitą - gerklų gleivinės uždegimą. Respiracinis sincitinis virusas dažniausiai atneša bronchitą ir plaučių uždegimą, taip pat bronchiolitą, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki vienerių metų. Rinovirusinė infekcija pažeidžia ne tik nosies gleivinę, bet ir ryklę. Pagrindinis šios infekcijos požymis sloga.

Sergančiam mažyliui dažniausiai pakyla temperatūra. Didesnę kaip 38,5 laipsnių kūdikio temperatūrą reikia numušti. Padeda ir tinkama aplinka - geriausiai ligoniukas jausis 18-20 laipsnių temperatūros kambaryje ir ne per šiltai aprengtas, nes papildoma šiluma dar labiau padidins kūno temperatūrą. Užkimšta nosyte kūdikis negalės kvėpuoti ir valgyti, todėl gydytojas patars, kokie vaistai tiks mažajam pacientui palengvinti kvėpavimą. Atsiminkite, kad be gydytojo leidimo kūdikiui negalima duoti jokių vaistų, ypač antibiotikų. Sergančiam kūdikiui, ypač karščiuojančiam, reikia daugiau skysčių. Virusinio krupo ištiktam mažyliui prireiks skubios medicininės pagalbos. Kol atvyks medikai, padės kvėpavimas garais.

Gydymas namuose: Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
2. Nepkrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį):
   • Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   • Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   • Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
   • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
   • Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
   • Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   • Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
6. Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
   • Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
   • Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
   • Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

tags: #naujagimis #grizta #namo #o #sese #serga