Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena iš dažniausių naujagimių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, iš kurių 42% miršta per pirmąją gyvenimo savaitę. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias naujagimių kvėpavimo sutrikimų priežastis, simptomus ir gydymo būdus, siekiant padėti tėvams geriau suprasti šią problemą ir laiku kreiptis į specialistus.
Dažniausios naujagimių kvėpavimo sutrikimų priežastys
Naujagimių kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Plaučių nesubrendimas: Tai dažna problema neišnešiotiems kūdikiams, kurių plaučiai dar nėra visiškai išsivystę.
- Surfaktanto trūkumas: Surfaktantas yra medžiaga, kuri padeda išlaikyti plaučių alveoles atviras. Jo trūkumas gali sukelti kvėpavimo sutrikimo sindromą (KSS).
- Infekcijos: Pneumonija ir kitos infekcijos gali apsunkinti naujagimio kvėpavimą.
- Genetiniai veiksniai: Paveldimos plaučių ligos ar anomalijos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.
- Asfiksija ir hipoksija: Tai deguonies trūkumas, atsirandantis prieš gimdymą ar jo metu, dėl kurio gali būti pažeisti plaučiai ir kitos gyvybiškai svarbios sistemos.
Ankstyvas naujagimių sepsis ir B grupės streptokokas
Viena iš dažniausių ankstyvos naujagimių infekcijos priežasčių yra B grupės streptokokas (BGS). BGS yra dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ar makštyje. Gimdanti moteris, kuri yra BGS nešiotoja, stacionare gaus antibiotikus, galinčius pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo.
Ankstyvi sepsio simptomai naujagimiams:
- Kūno temperatūros kitimai (aukšta arba žema).
- Pastebėjus šiuos požymius, būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją.
Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiams, kaip ir visiems žmonėms, jaučia baimę ir skausmą, todėl tyrimų ėmimo ir procedūrų atlikimo metu bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės.
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Plaučių vystymasis ir surfaktanto svarba
Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Kvėpavimo takų epitelio ląstelės gamina surfaktantą - riebalų ir baltymų kompleksą, kuris neleidžia plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę.
KSS simptomai ir gydymas
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.
KSS gydymo būdai:
- Papildomas deguonis: Deguonis, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus).
- Nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP): Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus), jei papildomo deguonies nepakanka.
- Dirbtinis kvėpavimas: Į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis, prijungiant naujagimį prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą.
- Dirbtinis surfaktantas: Į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti.
Apnėja naujagimiams
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė nei 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė nei 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija).
Išnešiotiems naujagimiams apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja, mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu.
Apnėjos dažnumas priklausomai nuo gestacinio amžiaus
- 7% -10 % gimusiems 34-35 sav.
- 14 % - 32-33 sav.
- 50 % - 30-31 sav.
- 85-100% - < 28 sav.
Apnėjos gydymas
Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Apnėjos komplikacijos. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams, gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Apnėjos profilaktika
- Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas.
- Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą.
- Naujagimio be reikalo neliesti.
- Kengūros metodas: paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje.
Asfiksija ir hipoksija naujagimiams
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai.
Asfiksijos ir hipoksijos gydymas
Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Tyrimai po gaivinimo
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti:
- Vertinama neurologinė būklė.
- Atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas.
- Tiriama kepenų ir inkstų veikla.
- Nustatomas kraujo krešumas.
- Nustatomas gliukozės kiekis kraujyje.
- Stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis.
- Daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Gydomasis kūno temperatūros mažinimas
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Galimos komplikacijos
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus.
Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Hemoraginė naujagimių liga ir vitamino K svarba
Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Vitamino K šaltiniai
- Valgant žalias daržoves, pvz., špinatus, brokolius (netinka naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams).
- Vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose.
Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Hemoraginės ligos simptomai
Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos.
Hemoraginės ligos prevencija
Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Naujagimių gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti.
Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena.
Geltos gydymas
Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju.
Kada kreiptis į gydytoją dėl geltos?
- Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja.
- Jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Motinos pieno svarba
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.
Pirmasis žindymas
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Priešpienis ir pereinamasis pienas
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Žindymo sunkumai
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Anemija (mažakraujystė) naujagimiams
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus.
Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės požymiai
- Svorio sustojimai.
- Atsiranda deguonies poreikis.
- Nustoja augti svoris.
Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija.
tags: #naujagimio #kvepavimo #sutrikimai